Pastaraisiais metais mitybos mokslas žengia į naują erą, kurioje universalios dietos užleidžia vietą personalizuotiems mitybos planams, pritaikytiems pagal individualius biologinius žymenis. Vienas svarbiausių šios revoliucijos elementų – žarnyno mikrobiomas, trilijonai mikroorganizmų, gyvenančių mūsų virškinimo sistemoje ir darančių įtaką ne tik virškinimui, bet ir bendrai sveikatai.
Naujausi moksliniai tyrimai, aptariami tiek mokslinėje literatūroje, tiek socialinėse medijose, atskleidžia, kaip mikrobiomas gali tapti raktu į efektyvesnį ligų prevenciją ir gydymą.
Mikrobiomas ir individualus maistas
2019 m. žurnale Cell Host & Microbe paskelbtas tyrimas (DOI: 10.1016/j.chom.2019.05.005) atkreipė sveikatos temomis rašančių tinklaraštininkų dėmesį į tai, kad net identiškas maistas skirtingiems žmonėms sukelia skirtingas biologines reakcijas.
Tyrime, kuriame bendradarbiavo mokslininkai, tokie kaip Abby Johnson, ir maisto pramonės gigantė General Mills, savanoriai vartojo standartizuotus maisto produktus, o jų mikrobiomo pokyčiai buvo stebimi naudojant pažangias metagenomikos technologijas. Rezultatai buvo stulbinantys: net tas pats užkandis ar patiekalas skirtingų individų mikrobiomuose sukėlė nevienodas reakcijas.
Pavyzdžiui, vieno žmogaus mikrobiomas efektyviau skaidė tam tikras skaidulas, gamindamas naudingus metabolitus, tokius kaip butiratas, kuris mažina uždegimus ir gerina cukraus kiekio kraujyje kontrolę, o kito – ne.
Šis tyrimas buvo publikuotas ir kaštai aptartas socialinėje platformoje X. Tinklaraščio autorius straipsnyje (@KnightsDan, 2019-06-12) pabrėžia, kad tradiciniai mitybos planai, pagrįsti bendromis rekomendacijomis, tokiomis kaip kalorijų ar makroelementų kiekis, dažnai neatitinka individualių poreikių. Žmogui tai nesukuria juntamo ir tvaraus efekto.
„Maisto etiketės, nurodančios kalorijas ar angliavandenių kiekį, pasako tik dalį istorijos“, – teigia mokslininkai. Vietoj to, siūloma kurti mitybos planus, pagrįstus mikrobiomo analize, pavyzdžiui, naudojant išmatų mėginių DNR sekoskaitą. Tokios technologijos leidžia nustatyti, kokie maisto produktai geriausiai tinka konkrečiam individui, atsižvelgiant į jo unikalią mikrobiomo sudėtį.
Šis atradimas taip pat atvėrė duris maisto pramonei. Kompanija General Mills jau susidomėjo personalizuotais produktais, tokiais kaip probiotikų turintys užkandžiai. Verslo kuriami inovatyvūs maisto produktai bei jų nuolat didėjanti paklausa rinkoje rodo, kad moksliniai tyrimai jau dabar virsta praktiniais sprendimais. Pavyzdžiui, ateityje galėtume matyti maisto produktus, sukurtus taip, kad jie skatintų tam tikrų bakterijų, tokių kaip Bacteroides ar Prevotella, augimą, gerindami sveikatą.
Žingsnis link personalizuotos medicinos
Mokslas jau žengia aiškia kryptimi ir kai kurie atlikti tyrimai įrodė, jog tinklinės valdyklos ir restoranai su vienodais meniu, standartinė prekybos centrų pasiūla gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmones ištinka įvairūs metaboliniai sutrikimai. Viena tokių XXI amžiaus rykščių – antro tipo cukrinis diabetas.
Antai 2024 m. gruodį socialinėje platformoje X (@gorka_orive, 2024-07-17) aptartas kitas straipsnis ta pačia tema dar labiau praplečia žinių langą. Jame pabrėžiama, jog „tikslioji mityba“ (angl. precision nutrition) yra naują globali sveikatos priežiūros paradigma.
Tikslioji mityba remiasi idėja, kad mitybos planai turėtų būti pritaikyti ne tik pagal mikrobiomo sudėtį, bet ir pagal genetinius profilius.
Pavyzdžiui, asmuo, kurio mikrobiome dominuoja Prevotella bakterijos, gali efektyviau metabolizuoti sudėtingus angliavandenius, todėl jam labiau tiktų mityba, turtinga pilno grūdo produktais, o kitam individui, kurio mikrobiome dominuoja Bacteroides, galėtų būti naudingesnė mityba, kurioje daugiau baltymų ar riebalų.
Kartais kraipome galvas, negalėdami suprasti, kodėl vieni gali cukrų valgyti šaukštais ir jokių pasekmių sveikatai, o kitiems saldus obuolys ar pyrago gabalėlis gali sukelti dideles problemas, tokias kaip insulino šuoliai, dėl ko išsivysto ląstelių atsparumas šiam hormonui, o kaip pasekmė – nutukimas. Kaip nustatyti, kurios bakterijos organizme dominuoja, kad pasirinktume tinkamą maistą?
Ši koncepcija remiasi tokiais tyrimais kaip „The Personalised Nutrition Project“ (Izraelis, 2015 m.), kuris parodė, kad individualizuoti mitybos planai, pagrįsti mikrobiomo, insulino šuolių ir gliukozės atsako analize, efektyviau reguliuoja cukraus kiekį kraujyje nei standartinės dietos.
2024 m. mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui, Nature Reviews Microbiology, vis dažniau akcentuojama mikrobiomo įtaka lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ar net vėžys, prevencijai. Pavyzdžiui, mityba, turtinga skaidulomis (daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai), skatina naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ar Bifidobacterium, augimą, kurios gamina metabolitus, mažinančius uždegimus ir gerinančius imuninės sistemos veiklą. Kitus žmones angliavandenių mityba tiesiog nužudo.
Tikslioji mityba taip pat siejama su vadinamąja žarnyno-smegenų ašimi – ryšiu tarp mikrobiomo ir psichikos sveikatos. Tyrimai rodo, kad mikrobiomo disbalansas gali prisidėti prie nerimo ar depresijos, o tinkamai parinkta mityba, pavyzdžiui, turtinga probiotikais (raugintos daržovės, jogurtas), gali pagerinti nuotaiką ir miego kokybę.
Kodėl šios žinios aktualios dabar?
Šių tyrimų ir diskusijų aktualumas 2025 m. yra neabejotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys, išlieka pagrindine mirštamumo priežastimi visame pasaulyje.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. lėtinės ligos sudarys apie 75 % visų mirčių. Tikslioji mityba, pagrįsta mikrobiomo ir genetikos analize, siūlo naują būdą šių ligų prevencijai, nes leidžia anksčiau nustatyti rizikos veiksnius ir pritaikyti mitybą, kuri mažina uždegimus, gerina metabolizmą ir stiprina imuninę sistemą.
Antra, technologijų pažanga, tokia kaip DNR sekoskaita ir dirbtinio intelekto algoritmai, daro mikrobiomo analizę prieinamesnę. Kompanijos, tokios kaip Zoe (JK) ar DayTwo (Izraelis), jau siūlo mikrobiomo testus, kurie leidžia vartotojams gauti individualizuotas mitybos rekomendacijas. Šios technologijos ne tik padeda vartotojams, bet ir mažina sveikatos priežiūros sistemų naštą, nes prevencija yra pigesnė nei gydymas.
Trečia, visuomenės susidomėjimas sveikata ir gerove auga, ypač po COVID-19 pandemijos, kuri atkreipė dėmesį į prevencinės medicinos svarbą. Socialinės medijos platformos, tokios kaip X, tapo svarbiu kanalu, per kurį moksliniai atradimai pasiekia plačiąją visuomenę, skatindami domėtis mitybos poveikiu sveikatai.
Kaip tai padės ligų gydymui ir prevencijai?
Tikslioji mityba turi didžiulį potencialą keisti ligų prevencijos ir gydymo paradigmą:
• Diabeto prevencija: Personalizuoti mitybos planai, pagrįsti mikrobiomo analize, gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, sumažindami 2 tipo diabeto riziką. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad mityba, skatinanti trumposios grandinės riebalų rūgščių gamybą, gerina insulino jautrumą.
• Širdies ligų mažinimas: Mikrobiomas gamina metabolitus, tokius kaip trimetilamino N-oksidas (TMAO), kurie siejami su širdies ligų rizika. Tikslioji mityba, ribojanti tam tikrus maisto produktus (pvz., raudoną mėsą), gali sumažinti TMAO kiekį ir širdies ligų riziką.
• Uždegiminių ligų valdymas: Mikrobiomo disbalansas siejamas su lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar reumatoidinis artritas. Mityba, turtinga probiotikais ir skaidulomis, gali sumažinti uždegimus, gerindama pacientų būklę.
• Psichikos sveikata: Žarnyno-smegenų ašis rodo, kad mikrobiomas veikia nuotaiką ir kognityvines funkcijas. Personalizuota mityba, skatinanti naudingų bakterijų augimą, gali būti papildoma terapija gydant depresiją ar nerimą.
• Vėžio prevencija: Kai kurie mikrobiomo metabolitai, tokie kaip butiratas, turi priešvėžinių savybių. Tikslioji mityba gali padėti optimizuoti šių metabolitų gamybą, mažindama, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio riziką.
Ateities perspektyvos
Tikslioji mityba, paremta mikrobiomo tyrimais, yra ne tik mokslinis proveržis, bet ir viltis kurti sveikesnę visuomenę. Artimiausiais metais galime tikėtis dar didesnio technologijų prieinamumo, leidžiančio kiekvienam žmogui lengvai išanalizuoti savo mikrobiomą ir gauti pritaikytas mitybos rekomendacijas. Maisto pramonė taip pat prisitaiko, kurdama produktus, optimizuotus mikrobiomo sveikatai, o sveikatos priežiūros sistemos vis labiau integruoja personalizuotą mitybą į prevencines strategijas.
Šie atradimai, aptarti socialinėse medijose ir mokslinėje literatūroje, rodo, kad mityba nebėra tik maistas – tai galingas įrankis, galintis keisti mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kaip teigia mokslininkai, „valgykime ne tik pagal skonį, bet ir pagal savo mikrobiomą“ – ir galbūt atrasime raktą į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Pagal publikacijas „X“ platformoje parengė Arminas Norkus
398 peržiūrų (-a)
Kaip tie redaktoriai dirba ir ar isvis jie egzistuoja spaudoje? 🤭