Vida Kanapkienė: „Reikia grįžti prie tikrų dalykų“

Apžvelgdama praėjusius metus, kaip svarbiausius darbus Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė įvardino ne tik istorinės dvaro verandos atstatymą bei Žiemos sodo atnaujinimą.
Užpraėjusių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatės įsitikinimu, prie istorijos, prie tikrų dalykų būtina grįžti ir atkuriant Kretingos centrą, Rotušės aikštę.

Kaip paltas be vienos sagos
Pasak V. Kanapkienės, praėję metai Kretingos muziejui buvo sėkmingi tiek sprendžiant ūkinius–organizacinius, kultūrinės veiklos klausimus, tiek vystant kultūrinę edukacinę veiklą.
Vienas svarbiausių ir labiausiai lauktų darbų – Kretingos dvaro rūmų istorinės verandos atstatymas.
„Toks tikslas buvo išsikeltas dar 1993 metais, persikėlus į dabartines Kretingos muziejaus patalpas. Norint atstatyti istorinę verandą reikėjo nugriauti buvusios kolegijos pastatą.
Tai užtruko nemažai laiko, nes reikėjo įrodyti, kad tai būtina padaryti, paruošti atitinkamus dokumentus įvairioms ministerijoms, gauti Vyriausybės pritarimą. Tik tada turėjome teisę kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės tarybą ir gauti jos pritarimą“, – pasakojo V. Kanapkienė.
Prieš tai dar teko atlikti namų darbus – parengti kolegijos griovimo techninį projektą, žemės, po kuria buvo ši kolegija, sutvarkymo projektą. Nugriovus kolegijos pastatą atsivėrė kelias verandos atstatymui, kuris prasidėjo pernai kovo mėnesį.

Pagal atliktus viešuosius pirkimus verandos restauravimo, tvarkybos ir rekonstrukcijos darbai kainuos 224 tūkst. Eur.
Pernai tvarkybos darbų atlikta už 41,06 tūkst. eurų, kuriuos skyrė Kultūros paveldo departamentas. Iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkybos darbų atlikta už 17,58 tūkst. eurų, o rekonstravimo darbų – už 44,62 tūkst. eurų. Šiuo metu iš viso atlikta darbų už 103, 26 tūkst. Eur.
„Kultūros paveldo departamentas rekonstrukcijos darbų nefinansuoja, tik tvarkybos darbus. Pagal parengtą techninį verandos atstatymo projektą istorinės verandos rekonstravimo darbams užbaigti reikia 119 tūkst. eurų.
Prašymą savivaldybei pateikėme, tikimės, kad lėšų darbams užbaigti bus skirta“, – kalbėjo V. Kanapkienė.
Prieš 8 metus iš Europos struktūrinių fondų lėšų buvo sutvarkyti rūmų fasadai, stogai, pakeista visa šildymo sistema. Kadangi dar stovėjo kolegija, nebuvo galima skirti europinių lėšų verandai atstatyti. O rūmai be verandos, anot V. Kanapkienės, buvo kaip paltas be vienos sagos.
Dabar pagal išlikusią ikonografinę medžiagą atstatytas autentiškas statinys taps dar viena įvairiems renginiams skirta kultūrine erdve, tuo pačiu bus išspręsta žmonių su negalia patekimo į muziejų problema.

Žiemos sodą būtina atnaujinti
Šių metų rajono savivaldybės biudžeto programoje muziejininkai paprašė numatyti ir apie 25,4 tūkst. eurų, kurių reikia Žiemos sodo–oranžerijos techniniam projektui parengti.
Nuo 1995 iki 2001 metų buvo atlikti kai kurie Žiemos sodo avarinės būklės likvidavimo darbai: pakeista dalis stiklų, sutvarkyta lietaus vandens nutekėjimo sistema, įrengtas lietlovių šildymas, kad žiemos metu susidarę varvekliai nedaužytų stiklų. Šiems darbams beveik 290 tūkst. eurų skyrė Kultūros paveldo departamentas.
Tačiau jau praėjo 25 metai, o nuo Žiemos sodo atstatymo 1987–aisiais – 35 metai, todėl pastatui vėl reikia remonto.

Per tris dešimtis metų fiziškai susidėvėjo aliuminio konstrukcijos, kurios nebeatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinių reikalavimų.
Stiklo paketai ir armuoto stiklo plokštumos daugelyje vietų yra mechaniškai pažeistos: suskilę, įdužę. Stiklo paketų ir aliuminio konstrukcijų rėmų sujungimai nesandarūs, pralaidūs krituliams. Nuo tiesioginių kritulių kenčia augalų kolekcijos. Medinis išorinis aptarnavimo tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl juo naudotis yra pavojinga.
Ypač reikia tvarkyti visą kondicionavimo sistemą. Pokario laikotarpiu nuo oranžerijos stogo buvo nuimtas mechaninis ventiliatorius, o likęs vienas nepajėgia ventiliuoti oro.
Dėl šios priežasties Žiemos sode yra drėgmės perteklius ir ant sienų ir augalų formuojasi pelėsis, veisiasi įvairūs augalų kenkėjai.
Reikia išspręsti, ir kaip apsaugoti augalus nuo tiesioginių saulės spindulių. Oranžerijos vidinėje dalyje ant stiklo paketų būtina sumontuoti žaliuzes.
Žiemos sodas yra labiausiai lankoma muziejaus ekspozicija, tai – reprezentacinis objektas ir vienintelis toks visoje Lietuvoje.

Šis iš stiklo pastatytas unikalus paminklas reikalauja ypatingos priežiūros ir atitinkamų temperatūros ir drėgmės režimų, nes augalų kolekcijos, kurių yra 170 rūšių, jautriai reaguoja į temperatūrų svyravimų pokyčius.
„Parengus techninį Žiemos sodo tvarkybos ir rekonstravimo darbų projektą atsirastų galimybė kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, kad iš Paveldotvarkos programos skirtų lėšų Žiemos sodo–oranžerijos tvarkybos darbams atlikti, kurių orientacinė sąmata yra apie 350 tūkst. eurų“, – sakė V. Kanapkienė.

Džiugina išsipildę sumanymai ir pažadai
Direktorė labai džiaugiasi pavykusia akcija „Padovanok parkui suoliuką“.
Žmonės, ypač vyresnio amžiaus padvariškiai, reiškė priekaištus, kad pakeliui į bažnyčią neturi kur prisėsti pailsėti.
„Pagyvenusiems žmonėms atstumai iki miesto iš Padvarių tikrai nemaži, tad ir priekaištai buvo pelnyti. Dabar parką puoš 11 vardinių suoliukų.
Akcija laimėjome du dalykus – tęsiame Tiškevičių labdaros tradicijas, be to, pagerės poilsis parke: kretingiškiai galės prisėsti pailsėti, pasigrožėti gėlynais. Tiesa, parkas dar laukia savo valandos, reikia tvarkyti takus“, – kalbėjo muziejaus direktorė.

Ji dar labai džiaugiasi ištesėtu pažadu pastatyti paminklinį akmenį–atminimo ženklą šviesaus atminimo muziejaus archeologui Donatui Butkui atminti. Akmenį–atminimo ženklą padarė salantiškis, muziejaus bičiulis Juozas Žilinskis, sukūręs ir granito plokštę–ženklą, kuris primins istorinės verandos atstatymo pradžią.
D. Butkus nuo 1991 iki 2015 metų su savo kolegomis tyrinėjo Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyną, kuris itin reikšmingas archeologijos mokslui. Muziejus ieško gero archeologo, kad būtų atnaujintas Donato pradėtas darbas, vasarą organizuojamos ekspedicijos.
Dar vienas direktorės džiaugsmas – atidaryta dar 2010–aisiais buvusiame vandens malūne numatyta kavinė–saldainių dirbtuvės „Dvaro saldaininė“. Šis projektas pasiteisino su kaupu, nes vaikams ir suaugusiesiems vykdoma edukacija, o lankytojai turi kur užsukti išgerti puodelį kavos.
Per šiuos metus buvo įgyvendinti 9 muziejinės veiklos projektai, finansuoti iš Kultūros tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės lėšų už bendrą 13, 3 tūkst. eurų sumą.
Surengtos mokslinės–praktinės konferencijos „Istorinių parkų išsaugojimas ir jų priežiūra“ bei „Skaitykime krašto ir tautos istoriją vietovardžiuose“, 8–ji Dvaro šventė „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, restauruoti grafų Tiškevičių koplyčios maldos suolai–klauptai.
Labai sėkmingai dirbo Informacijos–edukacijos skyrius. Nuo rugsėjo vedami edukaciniai užsiėmimai pagal keturias Kultūros paso patvirtintas programas: „Piliakalnių legendos“, „Atrask mano žydėjimą“, „Laiko mašina šimtmečiu atgal“, „Augalų žiedų laboratorija“. Iš viso pradinių klasių mokiniams pravesta 30 užsiėmimų.
Šiemet parengtos dar keturios naujos Kultūros paso edukacinės programos: „Kretingos dvaro saldaininė“, „Kretingos dvaro kepiniai“, „Natūralaus muilo gamyba“, „Rankdarbiai iš vilnos“.
2019 m. pravesti 509 edukaciniai užsiėmimai, juose dalyvavo 12 tūkst. 700 vaikų ir suaugusiųjų.
Muziejų pernai jau aplankė daugiau nei 124 tūkst. lankytojų.

Privalu grįžti prie istorijos
V. Kanapkienė pasidžiaugė, kad į priekį juda dvaro kaimynystėje esančio bendrabučio klausimas. Šio statinio neturėtų likti – jo vietoje reikėtų atstatyti fontaną. Tikimasi, kad pajudės reikalai ir dėl sporto aikštelės, nes labai rimtai ruošiamasi atstatyti penkiakampio formos fontaną su nykštuku.
Muziejaus vadovę džiugina pirmą kartą taip gražiai šventėms išpuoštas miestas, švytinčios eglutės žiedinėse sankryžose, nykštukai Vytauto gatvėje. Kažkas naujo ir šilto.
Tik jai keista, kad jokio šventinio papuošimo nėra nuo sankryžos iki muziejaus.
Kaip kretingiškę ją džiugina naujosios bibliotekos veikla, joje verdantis gyvenimas. Tačiau V. Kanapkienę nuliūdino rajono valdžios sprendimas greta parko, šalia Astronominio kalendoriaus įkurdinti Nakvynės namus.
„Kalbame apie turizmą, mąstome, kaip pritraukti kuo daugiau turistų, viską darom, kad objektai būtų tvarkingi, patrauklūs.
Įsivaizduokime, kaip atrodys, kai po parką vaikščios turistų grupės, o prie Astronominio kalendoriaus sėdės Nakvynės namų lankytojai.
Suprantama, pastatas atnaujinamas iš europinių lėšų, bet juk ten galima įkurti, pavyzdžiui, grupinio gyvenimo namus žmonėms su lengva negalia, kurių kratosi grafų Tiškevičių gatvės gyventojai. Arba senelius, kuriems reikalinga slauga, kurie galėtų vežimėliuose važinėti po parką. Tas turistams netrukdytų“, – savo nuomonę dėstė V. Kanapkienė.
Anot jos, labai gerai, kad prasidėjo diskusijos dėl Rotušės aikštės. Jos vyko ir prieš daugelį metų, ir maketai buvo paruošti, bet tą kartą jokie sprendimai nebuvo priimti.
„Grįžkime prie istorijos, prie tikrų dalykų. Kurkime vientisą infrastruktūrą, kurioje – dvaro sodyba, bažnyčia su vienuolynu.
Rotušės aikštėje norėtųsi rotušės pastato, atstatyto namų kvartalo nuo Vytauto gatvės iki dabartinės „Maximos“, kuriuose galėtų įsikurti jaukios cukrainės, ledainės, suvenyrų parduotuvės, viešbutukai.
Jeigu negalima atstatyti istorinės rotušės, toje vietoje įrenkime galingą fontaną, kad žmonės galėtų pasiklausyti vandens muzikos, pasėdėti.
Pagaliau reikia sutvarkyti Vilniaus gatvę, kuri yra pagrindinė miesto arterija nuo dvaro rūmų iki Rotušės aikštės.
Reikia, kad centre būtų nudažyti namų fasadai, galbūt atstatyti mažosios architektūros elementai, kad būtų sutvarkyta vieninga informacinė reklama.
Visi miesteliai jau susitvarkė, Kretingai kažkodėl iki šiol nepasisekė to padaryti. Turėkime vilties, kad 2020-aisiais pavyks“, – teigė už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Vyriausybės įvertinimo sulaukusi kretingiškė.

Laima STONKUVIENĖ

 2,356 peržiūrų (-a)