Vienintelis Kretingoje prieš daugelį metų veikęs viešbutis „Mėguva“ yra virtęs pastatu vaiduokliu.

Pasiskelbusi apie investuotojų į viešbučio statybas Kretingoje paieškas Savivaldybė pokalbiui su potencialiais statytojais nepasiruošusi. Investuotojams nėra paruošta nei konkrečių pasiūlymų, nei viešbučio statyboms tinkamų sklypų.


Savivaldybė kol kas tik skleidžia žinią
Vicemeras Dangiras Samalius sako, kad pirmasis žingsnis, kurio ėmėsi Kretingos rajono savivaldybė, siekdama pritraukti investuotojų – skleisti žinią apie tokį poreikį – šiuo metu ir esąs pats svarbiausias.
„Sausio pabaigoje Vilniuje vyks Turizmo paroda, kur ketiname kalbėti su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininke Evalda Šiškauskiene“, – kalbėjo vicemeras.
Kitas Savivaldybės žingsnis, pasak D. Samaliaus, būsiąs sklypo viešbučiui paieška. Potenciali vieta esanti jau net numatyta – Vilniaus g. 8, kur šiuo metu įsikūrusi Kretingos miesto seniūnija.


Vicemero manymu, konkrečių pasiūlymų, kokiais būdais bus skatinama investicija į viešbutį, Savivaldybė neprivalanti pateikti iš anksto – sąlygos būtų aptariamos ir derinamos tik su konkrečiu investuotoju.
„Pavyzdžiui, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, ar jį tik sumažinti. Kol kas dar nieko nėra numatyta, tiesiog norime, kad kuo daugiau investuotojų išgirstų šią žinią“, – kartojo politikas.


Detaliojo plano rengti nereiktų
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Reda Kasnauskė tvirtino, kad kuriam nors investuotojui susidomėjus vicemero paminėtu pastatu, detaliojo plano rengimu esą jam nereiktų rūpintis.


Vilniaus g. 8 patenka į šiuo metu Savivaldybės rengiamo bendrojo miesto plano urbanistinės miesto teritorijos mišriąją centro zoną, kurioje esančių žemės sklypų numatoma paskirtis – mišrus naudojimo būdas. Nuo 2014 metų, norint keisti žemės paskirties būdą, tokiais atvejais pakanka Administracijos direktoriaus įsakymo.
„Jeigu investuotojas atsirastų šiais metais, kas labai neįtikėtina, jis galėtų žemės sklypo naudojimo būdą keisti iš visuomeninio į komercinį ir dalį pastato paskirties iš visuomeninės į komercinę. Tokiu atveju čia viešbutis galėtų veikti, bet dalyje jo patalpų turėtų išlikti, pavyzdžiui, savivaldybės administracija.
Nors tokio investuotojo atsiradimas šiemet mažai įtikėtinas, nes juk dar net nėra paskelbtas statinio aukcionas“, – aiškino vedėja.


Antros „Mėguvos“ nebus?
Vienintelį trumpai veikusį viešbutį „Mėguva“ Kretinga yra turėjusi tik pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais. Kaip priekaištas dabar apleistas statinys Mėguvos gatvėje stūkso jau ne pirmą dešimtmetį.
Kalbėdamas apie šį statinį D. Samalius aiškino, kad versdama pasirūpinti apleistu statiniu Savivaldybė jo savininkui bendrovei „Palangos Agila“ yra pakėlusi nekilnojamojo turto mokestį, skiria baudas.


Pasak vicemero, „Mėguvos“ likimas dar nereiškia, kad joks viešbutis mieste ateityje taip ir neatsiras.
„Miesto infrastruktūra dabar labai pasikeitė. Pastatyta moderni biblioteka, baigiamas statyti Sporto kompleksas su baseinu, kuris į Kretingą pritrauks daugiau žmonių ir viskas turi aktyvėti“, – optimizmo neslėpė pašnekovas.
Dviejų švenčių dalyviai viešbučio neišlaikys
Nors D. Samalius ir negalėjo detalizuoti Savivaldybės pasiūlymų galimiems investuotojams, buvęs rajono vadovas Juozas Mažeika prisiminė, kad dar 2013 m., jam ėjus mero pareigas, buvo priimtas sprendimas į miesto infrastruktūrą investuojančius daugiau nei 30 tūkst. eurų verslininkus trejiems metams atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
„Šis sprendimas tebegalioja iki šiol“, – sakė J. Mažeika.
Deja, kaip parodė laikas, netgi toks Savivaldybės deklaruojamas palankumas verslui per beveik septynerius metus iki šiol nesudomino nė vieno viešbutį pasiryžusio statyti investuotojo.
„Yra buvęs tik vienas, o gal du, žvalgybiniai pokalbiai, kai bendraujant su verslininkais tik tarp kitko buvo paliesta galimybė statyti viešbutį“, – sakė J. Mažeika.
Politikas prasitarė, kad pats anksčiau irgi nestokojęs optimizmo, bet ant žemės jį nuleidęs gyvas tokio nesėkmingo verslo pavyzdys Mėguvos gatvėje.
„Aišku, kad Kretingai naudinga turėti viešbutuką, bet lemiamą žodį čia tars verslas. Juk kiek renginių yra Kretingoje? Švento Antano atlaidai ir Derliaus šventė.
Tai ką? Iš jų viešbutis išsilaikys?“ – didelių iliuzijų neturi politikas.


Investuotojų paieška – ne naujiena
Viešbučio vaiduoklio gyvavimo metus pamena dar vienas buvęs ilgametis rajono meras, Valerijonas Kubilius.
„Iš to meto pamenu tik vieną detalę, kad pastatas turėjo labai blogą garso izoliaciją. Todėl trečio aukšto gyventojai kuo puikiausiai girdėdavo pirmojo aukšto triukšmadarius ir dėlto būdavo labai nepatenkinti.
Rodos, kad šį viešbutį vieną pirmųjų Kretingoje ir privatizavo“, – prisiminimais pasidalijo Tarybos narys.


Prieš daugiau nei dešimtmetį V. Kubiliaus vadovaujama miesto taryba ne sykį buvo pasikvietusi pokalbiui „Mėguvos“ savininkus.
Politiko teigimu, šie žadėję ir kelią į šalia stovintį daugiabučio kiemą išasfaltuoti, kad tik būtų leista Nacionalinei žemės tarnybai priklausantį „Mėguvos“ sklypą įregistruoti, kaip privatų. Vėliau ketinę buvusį statinį paversti daugiabučiu.
Šiuo metu objektas yra pardavinėjamas.
Ar realu Kretingai sulaukti šiuolaikinio viešbučio, V. Kubilius sakė negalįs atsakyti.


„Į Klaipėdą atvyksta laivai, su jais – daug turistų ir pas mus. Jeigu viešbutis veiktų mieste, turėtų geras apgyvendinimo salygas, būtų gerai, bet visa tai – būtų, jeigu būtų“, – svarstė opozicijai atstovaujantis Tarybos narys.
Politiko tvirtinimu, kalbos apie investuotojus į viešbučio statybas Kretingoje anaiptol nėra naujos: „Joks investuotojas paprasčiausiai nerizikuos abejodamas, ar viešbutis bus pelningas“.


Savivaldybė statistikos neturi
Viešbučio išlaikymą gali užtikrinti turistų srautas, tai yra, juos pritraukiantys didžiuliai renginiai.
„Nors prieš statant viešbutį reikalinga turėti duomenis, kiek svečių tokių renginių metu išvyksta nakvynei į kitus miestus, kiek lankytojų ketinama sulaukti naujame Sporto komplekse ir baseine.


Ir tokių skaičių, esu tikras, Savivaldybė neturi, nes kitaip aš juos tikrai žinočiau“ , – tikino rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras.
Vis dėlto politikas sakė esąs užtikrintas, kad bent jau ekonominės klasės viešbutis Kretingoje turėtų išsilaikyti.
„Tačiau tai turėtų pasakyti ne politikai, o verslininkai“, – patikslino.
D. Bajoro manymu, ir tradiciniai Kretingos renginiai – Švento Antano atlaidai, Dvaro šventė, Teatro festivalis – pritraukia pakankamai svečių.


Nakvynės pasigenda tik vasarą
Per metus į Kretingą suplūsta apie milijonas žmonių. Kretingos rajono švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė sako, kad turizmo sezono metu bent 10 į centrą užsukančių turistų kasdien pasiskundžia nežiną, kur mieste pernakvoti.
„Pasibėdavoja, kad turi važiuoti į Palangą arba Klaipėdą nakvynei, pas draugus ar gimines, ar tiesiog tuose miestuose nuomotis viešbučius. Nakvynės poreikis atsiranda jau nuo pavasario, o ne sezono metu. Tuomet ir Palangoje nakvynė nėra brangi“, – sakė A. Mazeliauskienė.
Vis dėlto ji prasitarė, kad ir šaltuoju metų laiku retkarčiais tenka išgirsti nusiskundimų. Yra pasiguodę negalį mieste pernakvoti Kauno techonologijų universiteto (KTU) dėstytojai, Kretingoje kas antrą savaitgalį dėstantys Viešąjį administravimą, ir iš aplinkinių miestų atvykstantys čia studijuoti studentai.
Tačiau ne visi dėstytojai rinktųsi viešbutį Kretingoje, jei miestas jį ir turėtų.
„Nakvynę šalia Kretingos siūlo daugelis sodybų, bet man nepatinka sodybos. Mėgstu tvarkingus miesto viešbučius.
Tačiau šalia yra Palanga, kur turiu draugų ir giminaičių, tad man patogiau nuvažiuoti ten“, – sakė KTU Studijų programų vadovė Eglė Vaidelytė.
Jai pritarė profesorė Rūta Petrauskienė paaiškindama, jog vesti paskaitų į Kretingą dažnai atvyksta su šeima, todėl apsistoja Palangos kurorte. Neretai netgi ir prasitęsia savaitgalį, likdama čia iki sekmadienio, nors paskaitas skaito tik penktadienį ir šeštadienį.
Ar viešbutis Kretingoje išsilaikytų, abejojo rajono Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Danutė Rubavičienė.
„Vasarą jis tikriausiai nebankrutuotų, bet žiemos metu – nežinau“, – svarstė moteris.
Išgirdusi klausimą, kaip Savivaldybė galėtų padėti viešbučio statytojams, D. Rubavičienė nusijuokė: „Ką ji gali padėti? Savivaldybė gali nebent sužlugdyti“.


Iniciatyva motelio savininkus pralinksmino
Didžiausios mieste apnakvindinimo įstaigos – motelio „Smagratis“ – savininkams valdžios siekiai pritraukti viešbučio statytojus kelia juoką.
„Mes turime 26 kambarius ir žiemos metu jie stovi tušti. Jeigu viešbutis atsipirktų, mes patys seniai būtume jį pasistatę, net ir kelis, – turime tam žemės pakankamai. Ką tie turistai vakare čia veiks?“ – juokėsi Bronius Daukintis.
Verslininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jo šeimos valdoma įstaiga kurui naudoja malkas ir vandenį iš savo gręžinio – taigi, turi gerokai mažesnes išlaikymo sąnaudas. O centre pastatytą viešbutį išlaikyti kainuotų gerokai brangiau.
Kretingiškis netgi prasitarė, kad prieš dešimtmetį iš tiesų planavęs plėstis. Tačiau netrukus šalia esančiame didžiausiame šalies kurorte suintensyvėjusios statybos sustabdė jo planus.
B. Daukintis atkreipė dėmesį, kad Palangoje padaugėjo ne tik apgyvendinimo paslaugas teikiančių naujų įstaigų, bet daugybė lietuvių įsigijo turto pajūryje ir apsistoja savo būstuose.


Kambarių trūksta vasaros savaitgaliais
Vasaros savaitgaliais „Smagračio“ motelis yra užpildomas visu šimtu procentų. Neretai net ir pritrūksta vietos.
„Žmonės mūsų kieme stato palapines, miega net mūsų kabinetuose ant grindų, vežame juos pas savo giminaičius.
Todėl kretingiškiai galėtų teikti apgyvendinimo paslaugas taip, kaip nuo seno įprasta Palangoje – nuomodami savo kambarius. Juk yra Kretingoje namų, kurie stovi tušti, išvykus šeimininkams dirbti į užsienį, bet visus metus veikiantis viešbutis tikrai neatsipirks“, – kalbėjo motelio vadovas Edmundas Daukintis.
Tačiau tiesa ir tai, kad toks nakvynės poreikis išauga tik vasaros savaitgaliais. Šaltuoju metų laiku klientų sulaukiama nebent per didžiąsias šventes, per Naujuosius metus.
„Daug klientų praradome skandinavų metalo apdirbimo įmonei neradus galimybės plėstis Kretingoje ir išsikėlus į Gargždus. Jos darbuotojai pas mus ne tik nakvodavo, bet ateidavo ir pavalgyti“, – su apmaudu kalbėjo E. Daukintis.
Anot jo, Vakarų Lietuvos vadinamamo verslo trikampio Klaipėda-Kretinga-Palanga silpniausioji grandis ir yra būtent Kretinga: „Žmonės vakarop išvažiuoja, nes paprasčiausiai neturi ką čia veikti. Pramogų pilna Klaipėdoje ir Palangoje“.
Ne sezono metu Daukinčių valdomame motelyje dviems asmenims pernakvoti galima nuo 22 eurų ekonominės klasės kambaryje iki 44 eurų liukse. Vasarą kaina pakyla keliais eurais – atitinkamai nuo 26 iki 50 eurų.
Vienu metu Daukinčių įmonė savo dviejose apgyvendinimo įstaigose pajėgi sutalpinti 53 asmenis.


Nakvynės ieško tik per šventes
Dar 25 klientus Kretingoje apnakvindintų 7 kambarius turintys svečių namai „Airovita“, kur nakvynė vienam asmeniui kainuotų vos keliolika eurų.
Įstaigos vadovė Vilija Balsienė pritaria kolegoms – viešbutis galįs efektyviai veikti nebent vasarą.
„O juk vasara mums – tik nuo birželio, du mėnesiai. Ir didesnį žmonių antplūdį pajuntame tik per didžiąsias šventes – Jūros šventę, Žolinę.
Per mūsų miesto šventę „Smagratis“ pas mane nukreipia Ispanijos moksleives, kurios atvyksta čia padėti vienuolėms.
Per visus metus Kretingoje nebūtų tiek norinčių nakvoti, kad išsilaikytų didesnis viešbutis. Todėl jo niekas iki šiol ir nepastatė. Juk ir centre anksčiau veikę svečių namai „Gelmė“ bankrutavo“, – aiškino V. Balsienė.
Kretingiškės paminėta „Gelmė“ – vienintelė ilgesnį laiką mieste veikusi apgyvendinimo įstaiga. Šiuo metu ant paradinių durų kabantis plakatas skelbia, jog ji užsidariusi remontui, ir turistus nukreipia į „Smagratį“.
„Gelmės“ durys, regis, gali dar ilgai likti uždarytos, nes naujasis įstaigos savininkas, susidūręs su biurokratiniais sunkumais, nepanoro apie žlugusius planus net pasikalbėti.
Kaip tvirtino to meto buvęs miesto vadovas V. Kubilius, verslininkas ketino pastatyti papildomą trečią aukštą, bet tam kategoriškai pasipriešino priešais esančio daugiabučio gyventojai. Esą, aukštesnis statinys būtų užstojęs saulę.

 

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius
Įdomu, kodėl Kretingos rajono savivaldybė būtent dabar rodo tokią iniciatyvą, kodėl turi tokius lūkesčius. Regione viešbučiai būna reikalingi ten vykdant kokius nors ilgalaikius projektus ir prireikus apgyvendinti darbuotojus.
Iš tiesų tai yra visų mažesnių miestų, ne tik Kretingos, problema.
Zarasai irgi eina tuo pačiu keliu, skatina investuojus, jau net yra paskelbta apie viešbučio statybas. Tačiau Zarasai turi išskirtinį gamtovaizdį, daug ežerų, vandens pramogų parką, čia vyksta jau žinomi festivaliai. Yra tranzitinė zona iš Lietuvos į Latviją, tad pro miestą pravažiuoja nemažas automobilių srautas, vairuotojai neturėdavo, kur apsistoti, todėl Savivaldybė ir ėmėsi šios iniciatyvos.
Viešbutis – gana specifinė veikla, reikalaujanti tam tikro mastelio. Jam atsipirkti reikia turėti bent 70–100 kambarių, kad per metus, tikintis 60 proc. užpildymo, jo veikla atsipirktų. Taigi, nuolat turėtų būti užpildyta bent 20–30 kambarių.
O kas užtikrins klientų srautą? Kokio lygio renginiai vyks mieste? Kiek sporto varžybų planuojama suorganizuoti, kiek tarptautinių renginių numatoma?
Potencialus investuotojas pirmiausia šiuos klausimus užduos Savivaldybei. Jeigu bus organizuojamos didesnio lygio varžybos, tuomet reikalingas dar didesnis viešbutis.
Juk viešbučio išlaikymo kaštų rizika krenta ant investuotojo. Jeigu savivaldybė ieško investuotojų, tuomet gal ji galėtų sumažinti šią riziką?
Investicija į viešbutį atsiperka po 10–12 metų, bet investuotojas turi būti užtikrintas verslo grąža. Galbūt tuomet tai nebus vien viešbutis, reikalinga ir konferencijų salė, ir maitinimas.
Investuotoją Savivaldybė galėtų ir mokesčių lengvatomis paskatinti.
LNTPA kasmet nusistato nekilnojamojo turto vystymo lūkesčių indeksą. Viena iš io indekso sudedamųjų dalių – regioninis pjūvis.
Deja, paskutiniai metai rodo, kad NT projektų koncentracija didėja tik didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Regionuose naujai statomi nebent prekybiniai ar logistikos centrai, bet komercinės paskirties – nelabai.
Regioniniam miestui pritraukti turistų visada yra iššūkis. Reikia turėti unikalų kraštovaizdį, kultūrinių objektų arba būti kažkuo išskirtiniu. Tas išskirtinumas gali būti ne tik patrauklios, unikalios paslaugos, bet ir žemesnės kainos nei, pavyzdžiui, šalia esančiame pajūrio kurorte.

 2,427 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
One thought on “Sujudusi ieškoti viešbučio statytojų valdžia nežino, ką pasiūlyti”
  1. Puiku, kad Smagratis patalpas šildo malkomis, tačiau galėtų taupyti mažiau ir pelenus pilti ne M.Daujoto gatvės pakraštyje kaip viduramžiais , o į šiukšlių konteinerį.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE