Valdžios šokis su „Litconu“ klibina ir daugumos pamatus

Net ir prasidėjus šiems metams, kai Sporto ir sveikatingumo kompleksą statanti bendrovė „Litcon“ dingo iš statybvietės nepasirūpindama net užrakinti pastato, rajono meras Antanas Kalnius kone plėšė marškinius ant krūtinės įrodinėdamas, kad nieko neįvyko.
Esą rangovas netrukus grįš į objektą ir toliau darbuosis už šių metų biudžete šiam projektui skirtą lėšų sumą. Žiniasklaidai ir patiems tarybos nariams bandant rajono vadovams atmerkti akis ir raginant pagaliau įvertinti, kad „Litconas“ jau gesta, meras neslėpdavo susierzinimo ir atkakliai tvirtindavo, kad prasidėjusi įmonės restruktūrizacija nieko nereiškia.
Žodžiu, galvą guldė už jau abiem kojom šlubą rangovą. Kad „Litconas“ vos kvėpuoja, aišku buvo visiems, bet ne merui.
Tačiau dabar, kai „Litcono“ tema pritilęs A. Kalnius net pripažino, kad šis rangovas nebėra pajėgus Kretingoje tęsti darbą, prasidėjo raganų medžioklė.
Kas kaltas, jog Sporto ir sveikatingumo kompleksą statyti buvo leista įmonei, kuriai į nugarą kvėpuoja bankroto šmėkla. Valdžios pirštas iš karto nukrypo į praėjusios kadencijos Savivaldybės administracijos direktorių Virginijų Domarką, kuris dabar tituluojamas opozicijos lyderiu.
Juo labiau, kad, praleidęs gerą progą patylėti, V. Domarkas pats išsišaukė ugnį šią savaitę socialiniuose tinkluose apkaltindamas dabartinę valdžią dėl praganytos daugiau nei pusės milijono eurų sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos.
Nuo praėjusios kadencijos pabaigos abejotinų sprendimų šleifo neatsikračiusiam politikui būtų buvę geriau klausimų iniciatyvos teisę perleisti kitai aktyviai opozicijos atstovei, taip pat vadovavusiai Savivaldybės administracijai, Jolitai Vaickienei, kuri savivaldybės projektų įgyvendinimo plonybes žino ne prasčiau už V. Domarką.
Dėmesio centre panoręs būti ir kardą pakėlęs V. Domarkas buvo greitai nukelnėtas, nes paaiškėjo, kad dėl pusės milijono netekties kaltė tenka ir pačiam V. Domarkui.
Po viešų kaltinimų rajono vadovas ryžosi visuomenei atskleisti tikrąją komplekso statybos situaciją. Pasirodo, užpraėjusių metų spalio 27 dieną metams išduotas draudimo bendrovės „EGO Insurance SE“ garantas yra negaliojantis, nes „Litconas“ liko nesumokėjęs juokingai mažo vos 2 tūkstančių 70 eurų draudimo įnašo.
Tai reiškia, kad rangovui nebepajėgiant atlikti darbų ir užsakovui ieškant naujo rangovo, kuris likusius darbus įvertins gerokai brangiau, Savivaldybė garantinio išmokėjimo pavidalu nebegauna šių darbų pabrangimo kompensacijos.
Tai reiškia, kad Sporto ir sveikatingumo komplekso statyba gali pabrangti keletu šimtų tūkstančių, kuriuos Savivaldybei teks surasti išlaidas nukarpant nuo kitų būtinų rajono poreikių.
Kodėl „Litcon“ nesumokėjo draudiminio įnašo? Nepanašu, kad net ir finansinių sunkumų patiriančiai bendrovei tokie pinigai buvo nepakeliama našta, nes 2 tūkstančiai, greičiausiai, tėra trečdalis įmonės vadovų atlyginimo.
Nesumokėdamas įnašo „Litcon“ nenorėjo rizikuoti kur kas rimtesne beveik 600 tūkst. eurų suma, nes nutrūkus darbų rangos sutarčiai draudimo išmokėjimo atveju daugiau nei pusė milijono eurų regreso tvarka būtų išieškota iš pačios darbus sustabdžiusios įmonės.
Vadinasi, „Litcono“ bendrovei jau 2018 metų spalį buvo aišku, kad ji Sporto ir sveikatingumo komplekso Kretingoje statyti nebaigs.
Ar galėjo tai numatyti tuometė rajono valdžia? Galėjo, nes rangovas strigdamas objekte dirbo jau 2018 metais. „Švyturį“ konsultavusių draudimų ekspertų teigimu, užsakovas galėjo kreiptis į draudimo bendrovę prašydamas patvirtinti, ar rangovas yra sumokėjęs draudimo įnašą ir ar pateiktas draudimo polisas galiojantis.
Dabar buvęs Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas jau kalamas prie sienos, kad tai pražiopsojo ir negaliojantis polisas esąs jo aplaidumas.
Tačiau lygiai taip pat Savivaldybės turimu „Litcon“ draudimo polisu nuo gegužės mėnesio nesuabejojo ir dabartiniai rajono vadovai. Juo labiau, praėjusių metų antroje pusėje, kai apie galimą „Litcono“ bankrotą aplinkui jau buvo kalbama pilna burna.
Atskiras klausimas, kaip „Litcon“ pavyko gauti tokį draudimą nesumokėjus įmokos. Įnašo mokėjimo atidėjimas tokiais atvejais yra taikomas, tačiau ne tokiai didelei sumai. Be to, anot ekspertų, ERGO draudimo bendrovė tokių atidėjimų iš viso nepraktikuoja.
A. Kalnius teigia, kad Savivaldybei pervesti visą draudimo sumą 517,5 tūkst. eurų iš draudimo bendrovės buvo pareikalauta nesulaukus sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimo 2019–2020 metams.
Tačiau garantinė suma reikalaujama tik nutraukiant sutartį. Praėjusių metų pabaigoje sutarties nutraukimu su „Litcon“ net nekvepėjo. Priešingai, A. Kalnius viešai džiūgavo, kad rangovas objekte dirba spėriai ir yra įsisavinęs visus pernai statyboms skirtus pinigus.
Negana to, net ir paaiškėjus, kad rangovas visus metus dirbo be garanto, savivaldybė iki šiol su juo nėra nutraukusi sutarties, nors garantinis sutarties įvykdymo užtikrinimas yra privaloma pačios sutarties sąlyga.
Sutartis ne tik nenutraukiama, bet sausio viduryje Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė dar ragina rangovą grįžti į objektą ir dirbti numatytus darbus už 300 tūkst. eurų bei taisyti paliktą broką.
O kas būtų buvę, jei „Litconas“ draudimo įnašą būtų sumokėjęs, draudimo polisas būtų galiojantis ir Savivaldybė būtų gavusi sutarties įvykdymo užtikrinimą?
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis pinkliai aiškina, kad ir šiuo atveju rangovas būtų galėjęs tęsti darbus toliau lyg niekur nieko.
Gi draudimo ekspertas tikina, kad tokia situacija yra neįmanoma. Visų pirma, dėl to, kad išmokėjus garanto sumą, toks rangovas tam pačiam objektui niekada gyvenime nebūtų gavęs naujo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tuomet užsakovas tiesiog privalėtų nutraukti sutartį, nes nevykdoma jo viena svarbiausių sąlygų.
Be to, pusės milijono dydžio garanto išmokėjimas savaime reiškia rangovo žlugimą, nes iš finansinių sunkumų patiriančios įmonės išieškant tokią sumą areštuojamos rangovo sąskaitos ir turtas. Tai jau savaime reiškia, kad toks rangovas darbų tęsti nebegali.
P. Černeckis tikina, kad pernai spalį Savivaldybės reikalautas garantas buvęs savotiška bauda už vėlavimą nuo darbų grafiko ir sutarties pažeidimą.
„Nesąmonė“, – tvirtina draudimo ekspertas. Už sutarties pažeidimus yra numatomos baudos, delspinigiai, bet niekada nereikalaujama garanto, kuris išmokamas tik sutarties nutraukimo atveju. Todėl šis draudimas ir vadinamas sutarties įvykdymo užtikrinimu.
„Mūsų pastangos nukreiptos užbaigti objektus, o ne pasipelnyti iš rangovų pasiimant statybų garantą“, – žiniasklaidoje cituojamas meras A. Kalnius.
Beveik metus rajonui vadovaujančiam politikui jau laikas būtų suprasti, kad teisės aktuose numatytas garantas yra ne kažkokios papildomos Savivaldybės pajamos, iš kurių pasipelnoma. Tai yra įstatymų numatyta kompensacija už naujai perkamų darbų pabrangimą.
Suprantamas mero noras truks plyš baigti Sporto ir sveikatingumo komplekso statybą ir pačiam perkirpti juostelę. Net ir Savivaldybės biudžeto sąskaita nuolaidžiaujant rangovui.
Jei A. Kalnius būtų paklausęs pačių valdančiosios daugumos atstovų, su jau tada buksavusia ir sutarties įvykdymo garanto neturėjusia „Litcon“ bendrove sutartis galėjo būti nutraukta dar pernai liepą.
Žiūrėk, šiandien, net ir po tarptautinio konkurso komplekse jau būtų dirbę naujo rangovo statybininkai. O dabar su „Litconu“ įsivėlus į neaiškias derybas pastatytą Sporto ir sveikatingumo kompleksą atidaryti gali tekti ir kitam merui.

 2,386 peržiūrų (-a)