Vieną iš žinomesnių turistinių objektų Kartenoje - Vyšnių kalną - saugo elektrinis piemuo. Autoriaus nuotr.

Andrius JUŠKEVIČIUS

Siaučiant COVID-19 pandemijai, Vyriausybė šalies gyventojus agitavo vasaros atostogas kiek įmanoma leisti Lietuvoje, lankyti įvairius turistinius objektus, bet kai kuriose Kretingos rajono lankytinose vietose turistus nustebino nemalonūs pokyčiai. Šalia Kartenos esantis legendomis apipintas Vyšnių kalnas apjuostas elektriniu piemeniu, laisvai vaikščioti galima tik aikštelėje su ritualiniais akmenimis, o garsusis šimtametis ąžuolas atsidūrė karvių ganyklos teritorijoje.

Iškylą gamtoje sutrikdė mėšlo dvokas

Vyšnių kalne lankantis paskutinę rugpjūčio savaitę tie nemalonūs pokyčiai sumaišė planus pasigrožėti nuostabia Minijos slėnio ir Kartenos panorama ir po šimtamečiu ąžuolu pasitiesus staltiesę išgerti atsineštos kavos ir pasistiprinti užkandžiais.

Atidžiau apsižvalgius stebino sveiku protu nesuvokiamos detalės. Besiganančių karvių matėsi gal koks tuzinas, elektriniu piemeniu ganyklai užtvertas plotas prasidėjo beveik Vyšnių kalno papėdėje ir tęsėsi aukštyn abejose įrengto tako pusėse.

Ritualinių akmenų aikštelė tuo piemeniu aptverta taip, kad kai kuriose vietose viela eina tik per kokį pusantro metro nuo akmenų. Kyla klausimas: ar tos ganomos karvės būtų dvėsusios iš bado, jeigu elektrinis piemuo nuo akmenų būtų patrauktas bent kelis, o gal ir dešimtį, metrų  į šalį, o laisvas priėjimas būtų paliktas ir prie ąžuolo?

Kita vertus, niekada nežinosi, kaip drąsiai galima įžengti į privačią nuosavybę, kaip aršiai tą nuosavybę gins savininkas.

Elektrinis piemuo sumontuotas prie pat kalno riedulių, ąžuolas – jau ganyklos ribose.

Salantų regioninio parko atsakomybė

Ant kalno saulės kepinamoje aikštelėje nesinorėjo gerti atsineštos kavos, nei apskritai pabūti kiek ilgiau, nes viską užgožė vasaros karštyje tvyrantis karvių mėšlo kvapas.

Vyšnių kalno teritorija priklauso Kartenos seniūnijai. Jos atstovas Petras Drakšas paaiškino, kad kalnu, kaip ir Kartenos piliakalniu, rūpinasi Salantų regioninio parko direkcija. Pagal susitarimą Kartenos seniūnija prižiūri dalį Kartenos piliakalnio teritorijos, ten atlieka aplinkos priežiūros darbus.

Kaip įprasta, seniūnija padeda paruošti piliakalnio aplinką ir prieš tradicinę Kartenos piliakalnio šventę. O Vyšnių kalno priežiūra – tik parko direkcijos reikalas.

Gyvuliai turistiniuose objektuose – pageidaujami?

Regioninio parko direktorius Modestas Šečkus paaiškino, kad ganiava turistiniuose objektuose apskritai yra sveikintinas ir skatinamas dalykas, nes žolėdžiai gyvuliai neleidžia įsigalėti augmenijai. Būna, kad parko direkcija pati ieško ūkininkų, galinčių ir norinčių piliakalnių teritorijose įrengti laikinas ganyklas.

Direktorius pripažino, kad parko administracijos darbuotojai ne visada apžiūri ir kontroliuoja laikinų ganyklų ribas, neįvertina, ar gyvulių kaimynystė netrikdys turistų, lankančių kultūrinius bei istorinius objektus.

Užkopusius ant piliakalnių paprastai apgaubia tyra gamtos energija ir protėvių aura. Neretai tai būna nepakartojamas jausmas ir patirtis. Į piliakalnius verta užkopti ir dėl atsiveriančių gamtovaizdžių. Atrodytų, kad nebūtų sudėtinga suderinti tokių objektų lankytojų ir ūkine veikla užsiimančių žmonių interesus.

Iš Vyšnių kalno istorijos:

Vyšnių kalnu arba Senąja kartena vadinama Gintarų dvarvietė. Čia nuo pirmųjų amžių po Kristaus buvo piliakalnis.

Apie XVI a. pradžią ant buvusio piliakalnio buvo pastatyta dvaro sodyba. Aukščiausioje kalvos vietoje stovėjo dvaro rūmai.

Dvaras sunaikintas gaisro apie XVII a. vidurį, karų su švedais metu apie 1656 m. ir daugiau nebeatstatytas.

Dvaro vietą ilgus šimtmečius ženklino jame augusios vešlios vyšnios, dėl ko kalva ir buvo pavadinta Vyšnių kalnu.

Nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas į Minijos slėnį bei Kartenos miestelio panorama.

Be to, buvusios Gintarų dvarvietės papėdėje išliko II a. prieš Kr. – XIII a. Gintarų kapinynas, o kitame aukštumos gale stūkso vienas didžiausių ir gražiausių šioje apylinkėje Martynaičių piliakalnis, datuojamas VIII–XIII a.

 9,259 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes
2 thoughts on “Turistinį objektą Kartenoje – Vyšnių kalną – apjuosė elektriniai piemenys”
  1. Ponas žurnalistas,. Jei neturit ką rašyti, tai geriau visai nerašykit. Tie žmonės kurie ten gano gyvulius, surenka ir šiukšles nuo to kalno, po jaunimo veik kasdienių balių. Prisideda prie piliakalnio šienavimo. Prižiūri, kad ne važinėtų keturračiai ir nedraskytu kalno šlaitų. Nes pastoviai būdavo didžiausios provežos nuo jų paliktos. Atvažiave miestiečiai atveda vaikus parodyt, kaip atrodo gyva karvė. Dar ir šilto pienuko gauna. Ir niekam nesmirda, nors ir miestiečiai. O va ponui žurnalistui pasmirdo,nors gyvena kaime, kur tokie kvapai yra natūralus reiškinys. Gėda pone žurnaliste!!! Gal pirma reikėtų atvažiuoti pas tų smirdančių karvių savininkus, pasiteiraut kaip ir kas, o paskui rašinėti. O žurnalistas sykį per metus užlipo {ar užvažiavo į kalną, ko daryti negalima} kavos atsigerti ir nusprendė parašyti legenda apie karves. Ar tikrai nebeturit visai ką rašyti!? Nebesistebiu kodėl laikraštis beleidžiamas vieną kart per savaitę.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE