Archeologiniai kasinėjimai jau prišaukė nelaimę

Praėjusios savaitės trečiadienio pavakarę į Vilniaus gatvėje archeologų išraustą duobę įkrito kretingiškė, kuriai prireikė skubios medikų pagalbos. Tačiau nei gatvę rekonstruojančios bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, nei archeologinius kasinėjimus vykdančios MB „Praeities tyrimų institutas“ didelio susirūpinimo nerodo – nuo panašių nelaimių praeivius galinčių apsaugoti saugos priemonių vis dar nėra.

Savivaldybė nepajėgi
Į duobę įkristi gali bet kas. Šiuo atveju nelaimė ištiko į prekybos centrą „Maxima“ ėjusią sąnario implantą turinčią moterį, todėl pasekmės gali būti pakankamai liūdnos. Ar nukentėjusioji ketina reikalauti žalos atlyginimo, kol kas neaišku.
Atsakomybė už gyventojų saugumą gula ant Savivaldybės administracijos pečių. Tačiau, pasirodo, jog ji neturi pakankamai svertų, galinčių priversti už tvarką objekte atsakingą įmonę juo tinkamai pasirūpinti.
„Mes nuolat raginame rangovą įrengti užtvarus, pastatyti įvairius įspėjamuosius ženklus, kad žmonės galėtų saugiai praeiti bei pravažiuoti pro objektą. Priversti įrengti kokias nors tvoras negalime, nes rangovas vadovaujasi nustatytais teisės aktais. Apie jų pažeidimus kol kas duomenų negavome“, – „Švyturiui“ sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Kas atsakingas?
Archeologai Vilniaus gatvę rausia jau ne vieną mėnesį ir neaišku, kada sustos. Jų darbo vietą supa „Stop“ juosta, dar retkarčiais vienoje ar kitoje vietoje atsirasdavo ir kažkas panašaus į iš lentų sukaltą užtvarą. Tik vargu, ar slystelėjęs žmogus gali atsiremti į tokias apsaugos priemones ir neįkristi duobėn.
Vakar pakalbintas UAB „Šilutės automobilių keliai“ direktorius Almutas Dumašius „Švyturiui“ teigė apie duobėn įkritusią kretingiškę nieko negirdėjęs, tačiau patikino, jog teisės aktuose numatytų saugos reikalavimų laikomasi.
„Jei kokios nors iškasamos duobės gylis yra iki vieno metro, pakanka tokią vietą apjuosti įspėjamąja „Stop“ juosta. Jei duobės gylis bus, tarkim, vienas metras ir dešimt centimetrų, galbūt niekas ir neskubės kalti kokios nors tvoros. Be to, patys gyventojai irgi turėtų saugotis, nevaikščioti ten, kur jiems patogiau“, – sakė įmonės direktorius.
Pasak A. Dumašiaus, dėl įvykusios nelaimės atsakingi turėtų būti archeologai, kurie šiuo metu dirba pagal subrangos sutartį. Tačiau reikėtų pasitikrinti, kas apie tai parašyta sutartyje.

Kalti praeiviai?
Archeologinius tyrimus vykdančios MB „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas kratosi bet kokios atsakomybės dėl įvykusios nelaimės. Jį labiau domino ne atsakomybė, o tai, ar ketinama ką nors parašyti į laikraštį ir kodėl parašyti, ar kas nors dėl nelaimės skundėsi.
„Ar norit straipsnį rašyti? Kodėl norit rašyti? Kažkas skundėsi? – pirmiausia klausė J. Sadauskas. – Aš pats tuo metu objekte nebuvau. Manau, apie įvykio aplinkybes reikėtų klausti įkritusio žmogaus. Yra darbų zona, ji aptverta. Kiek žinau, moteris ėjo ne paliktu takeliu į parduotuvę, o tiesiai per duobes. Atsakingi turėtų būti darbų vadovai. Ar abu, mūsų įmonės ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, reikėtų paklausti teisininkų“.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo paaiškinimas kur kas konkretesnis. Pasak jo, visa atsakomybė gula ant rangovo – UAB „Šilutės automobilių keliai“ – pečių.
„Net ir tais atvejais, kai rangovas kokiems nors darbams samdo subrangovą, už saugumą objekte atsakingas rangovas. Atlyginti žalą, jei ji padaroma, taip pat turi rangovas. Vėliau jis gali reikalauti subrangovo padengti patirtus nuostolius“, – „Švyturiui“ sakė V.Ročys.

Ar statybų aikštelėje susižeidusi moteris turi galimybę pareikalauti atlyginti žalą, ir iš ko konkrečiai, atsako advokatas Linas Kontrimas:
– Už statybos aikštelėje (nepaisant to, kokio pobūdžio statybos darbai atliekami) nustatytą tvarką yra atsakingos įmonės, vykdančios statybos darbus, paskirtasis statybos darbų vadovas. Tokio asmens pareiga yra užtikrinti, kad statybos darbų aikštelė būtų įrengta laikantis visų darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir, kad žala nebūtų padaryta tiek statybų aikštelėje dirbantiems asmenims (supažindinti darbuotojus su darbo saugos taisyklėmis, aprūpinti tinkamomis darbo saugos priemonėmis, užtikrinti, kad statybų aikštelėje būtų laikomasi saugaus darbo taisyklių), tiek pašaliniams asmenims (užtverti ir pažymėti statybų teritoriją, pastatyti įspėjamuosius ženklus, užtikrinti, kad į statybos teritoriją, esant būtinumui, patenkantys asmenys dėvėtų apsaugos priemones, imtis kitų konkrečių atvejų būtinų saugumui).
Jeigu statybos darbų vadovas pažeidžia savo pareigas ir statybų aikštelėje įvyksta nelaimingas atsitikimas, jam gali būti taikoma civilinė, o esant didelei žalai – ir baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, jeigu statybos aikštelėje dėl netinkamai įgyvendintų darbo saugos priemonių kam nors padaroma žala, pirmiausiai už žalą atsako statybos darbų vadovas.
Įstatymas taip pat numato, kad samdantis darbuotoją asmuo atsako už jo samdomo darbuotojo darbo metu tretiesiems asmenims padarytą žalą ir tokia atsakomybė yra solidari. Kitaip sakant, nukentėjęs asmuo gali reikalauti atlyginti žalą tiek iš statybos darbų vadovo, tiek iš jo darbdavio.
Kiti asmenys, pavyzdžiui, statybos darbų užsakovas, žalos atlyginti neprivalo.
Reiktų paminėti ir tai, kad ne visais be išimties atvejais asmeniui, kuriam buvo padaryta žala statybų aikštelėje, tokia žala yra atlyginama. Jeigu nelaimingam atsitikimui kilti didelę reikšmę turėjo nukentėjusiojo asmens neatsargumas arba paties nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai (pvz. įspėjamųjų ženklų nepaisymas, savavališkas patekimas į statybų teritoriją), tokiais atvejais jam, atsižvelgiant į kaltės laipsnį, žala gali būti neatlyginama.

 9,162 peržiūrų (-a)