Paskutiniųjų mėnesių rajono viešasis gyvenimas bando atkartoti serialo „Černobylis“ scenas, nors iš tiesų tai tik viešųjų ryšių karas, kuriame švenčiančių pergalę nebus. Nukentėjusių, suklaidintų, nuviltų – nemažai. Žiniasklaidos puslapiuose bei viešojoje erdvėje įžodintos mintys dvelkia neargumentuota kritika, populistiniais lozungais ir politinio infantilizmo žargonu, klaidinančiu visuomenę.
Savivaldybės tarybos posėdyje, sausio 29 d., svarstytas tarybos sprendimo projektas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ sukėlė ne tik aistrų pliūpsnį tarp politikų, bet ir ažiotažą visuomenėje. Ant sprendimo projekto autoriaus, tarybos nario Konstantino Skieraus ir jį palaikančios valdančiosios daugumos galvų tiško oponuojančiųjų politikų pykčio purslai, pradedant moralės ir sąžinės įvertinimu, mero autoriteto menkinimu, nepamatuojama žala ir grėsme Kretingos rajonui, kolegų, tarybos narių veiklos įvertinimu, atskaitos tašku laikant pasakytų kalbų skaičių, jų trukmę, demonstravimąsi viešumoje, socialiniuose tinkluose parašytų sakinių kiekį ar paspaustų „like“ ir „share“ skaičių.
Egzaltuotose kalbose nepagailėta skambių etikečių sutapatinant idėjos šalininkus su kenkėjais ir nenaudėliais, nesugebančiais įvertinti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų kuriamos pridėtinės vertės ir naudos. Užsiminta apie galimą grėsmę tarybos nario priesaikos sulaužymui ar nevykdymui.
Vertindamas visuomenėje pažirusius atgarsius, daromas viešas interpretacijas, netylant nuomonėms ir vertinimams, jaučiu pareigą, kaip turintis kiek didesnės politinės patirties, paaiškinti, kodėl neretai visai nereikšmingas sprendimas sukelia pačias didžiausias emocijas.
Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas įprastai užima žmonės iš jo politinės aplinkos, neorganizuojant atrankos ar konkurso. Pasibaigus kadencijai – jie atleidžiami. Mero pagalbininkų skaičių nustato Savivaldybės taryba, tikėdamasi, kad tie žmonės bus ne tik asmeniniai mero darbuotojai, bet kartu pagelbės tarybos nariams, teikiant informaciją, organizuojant kokybiškesnį komitetų ir tarybos posėdžių darbą.
Etatų skaičius, vertinant kitų savivaldybių patirtį, būna itin skirtingas. Dažnu atveju, mero, tarybos narių funkcijų tinkamam atlikimui gelbsti administracijos darbuotojai, kurie įdarbinami ne kadencijos laikotarpiui, o pastoviam darbui ir nėra priklausomi nuo politikų valios.
Valdančioji dauguma, priimdama šitą sprendimą, pasigedo politinio (asmeninio) pasitikėjimo žmonių bendradarbiavimo su visais tarybos nariais, neskirstant jų pagal politinę spalvą. Įvertinus jų pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas pastebėta, kad jos dažnu atveju sutampa su darbais, kuriuos atlieka administracijos tarnautojai. Tad sprendimo esmė – ne atimti iš žmonių darbą, ne susilpninti mero instituciją, o užtikrinti lygiagretų, lygiateisį visų tarybos narių poreikį gauti kokybišką pagalbą aktualiais klausimais.
Esu tikras, kad šiandien, nuslopus emocijoms, vertinant situaciją iš šalies, laimės ir daugiau socialinio saugumo įgis žmonės, kurie bus paskirti į savivaldybės administraciją su tarybos veikla susijusioms funkcijoms vykdyti bei sudarys ilgalaikes darbo sutartis ar taps valstybės tarnautojais.
Greičiausiai daugeliui kyla klausimas, kodėl pats nepriėmiau tokio sprendimo, dirbdamas meru? Atsakymas paprastas: tarybos nariai tokių pasiūlymų neteikė, nes, noriu tikėti, kad tiek valdančiąją daugumą, tiek opoziciją tenkino atliekamas darbas ir jo rezultatai. Todėl ir tokia idėja nebuvo subrandinta, nes į darbą žmogų priimame su šypsena, o atleidžiant – skauda širdis.
Lyginant dvi kadencijas, savo ir dabartinio mero, norisi priminti, kad nuo kadencijos pradžios merui Antanui Kalniui gelbsti ne tik išvardyti trys politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai, bet ir švelniai priverstinai paskolinta administracijos Bendrojo skyriaus specialistė. Nepatogu pastebėti, bet Savivaldybės interneto svetainėje administracijos veiklos turinio nedaug, o administracijos darbuotojas, atsakingas už veiklos viešinimą, daugiausia nukreiptas mero viešųjų akcijų, skelbiamų feisbuko paskyroje ir to paties socialinio tinklo grupėje „Mūsų Kretinga“ vykdymui.
Tuose pačiuose socialiniuose tinkluose esu linksniuojamas ir aš, neva įžeidęs savo buvusius darbuotojus, pavadindamas juos tarnais. Visuomenės daliai, kuri tarnystę tapatina su vergavimu, noriu paaiškinti, kad lingvistine reikšme terminas „tarnyba“ suprantamas dvejopai: 1) kaip paslaugų sistema, įmonė, arba 2) kaip tarnavimas, tarnautojo pareigos. Pirmu atveju valstybės tarnyba suvokiama kaip viešoji administracija, jos sistema. Antruoju – svarbus aspektas „tarnavimas“, kuris leidžia valstybės tarnybą traktuoti kaip tarnystę visuomenei. Vadinasi, iš esmės valstybės tarnyba suvoktina kaip valstybės institucijų sistema, kurios paskirtis, tarnaujant visuomenei, teikiant paslaugas visuomenei ir aptarnaujant politikus, užtikrinti viešąjį interesą.
Kaltinimas mero institucijos trypimu nepagrįstas realiais argumentais, tik moraliniais priekaištais. Pamiršta klasikinė tiesa, kad politinei atsakomybei taikomi etiniai, moraliniai, kartu ir juridiniai argumentai, kurie pagrindžiami faktais, įrodymais, įtvirtintais teisinę galią turinčių dokumentų puslapiuose. Šiuo atveju valdančiajai daugumai išsakoma kritika ir reakcija panaši į paranoją ir negebėjimą blaiviai samprotauti, nenaudojant sąmokslo teorijų. Manipuliavimas suinteresuotos visuomenės emocijomis, siekiant stiprios ir lengvai prognozuojamos reakcijos į vykstančius įvykius, demokratijos erdvėje traktuojamas kaip politinis infantilizmas.
Niekas nemuša karo būgnų, o arklius brastoje keičia todėl, kad sukurtoje politinėje įtampoje, gimstant kaltinimams vienas kitam ir priešų ieškant artimiausioje aplinkoje nebenorima taip dirbti ir aklai tarnauti. Nauja valdančioji dauguma atsirado iš suvokimo, kad tikrųjų problemos priežasčių nepašalins mero keliami reikalavimai ar kuriamos „darbo grupės ir komisijos“.
Kartais atsitinka taip, kad orkestras nepaklūsta dirigento batutos mostui, ir jis yra priverstas ieškoti būdų, metodų, kaip susikalbėti, kaip surasti harmoningą pusiausvyrą, kad skambėtų melodinga muzika. Valdančioji dauguma nori ir siekia, kad tiesiogiai žmonių išrinktas meras būtų ne piktas ir įsižeidžiantis dėl kitokios nuomonės ar pasiūlymo, o būtų ta klijuojanti ir jungianti medžiaga, kuri vienija tarybos, komitetų, tarybos narių ir administracijos veiklą.
Savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos tikslas – kartu su meru ir opozicija siekti darnaus valdymo ir rajonui svarbių prioritetinių projektų įgyvendinimo, įsipareigojant ir prisiimant atsakomybę už Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir administracijos darbą, vadovaujantis tarpusavio sutarimo, pagarbos vertybėms, pažiūroms ir nuostatoms, atvirumo, skaidrumo bei viešumo principais. Ta kryptimi tiek mes, tarybos nariai, tiek meras, tiek administracija turėtume eiti.
Pavirsti Babelio bokšto statytojais, kuriančiais chaosą galima itin greitai, prisitaikyti ir išbūti dar dvejus metus tolygu nuvilti rajono gyventojus ir nueiti lengviausiu keliu, tačiau visų karą prieš visus gali sustabdyti tik ramus, neisteriškas dialogas ir susikalbėjimo principiniais klausimais paieškos. Nebūtina švęsti suradus bendrą priešą ir glėbesčiuotis su visais, kad patirtum bendrystės jausmą, tačiau siekti taikos – kiekvieno Savivaldybės administracijos darbuotojo, kiekvieno Tarybos nario ir mero konstitucinė pareiga.
Taika yra stipriųjų ir išmintingųjų siekis, leidžiantis sukurti aukštesnę socialinę ir moralinę tvarką, suteikiančią galimybę žmonijos jėgų neeikvoti griovimui, o nukreiptų jas į kūrybą bei gyvenimo tobulinimą.
Tarybos narys Juozas Mažeika
Loading ...71,718 peržiūrų (-a)
Bet Juozai, pats sau ir atsakėte dėl savo pagalbininkų skaičiaus – “tarybos nariai tokių pasiūlymų neteikė, nes, noriu tikėti, kad tiek valdančiąją daugumą, tiek opoziciją tenkino atliekamas darbas ir jo rezultatai”. Logika čia – jeigu neteikė, tai gerai. Jūsų tikėjimas čia nesvarbu. Yra toks dalykas kaip INICIATYVA 🙂 Rimtesnių argumentų reiktų visiems aiškinantis kodėl nemažinot skaičiaus 😉
Straipsis jau bandant išsukti savo uodegą, juokingai atrodo, jei netenkino patarėjų darbas nes nedirbo opozicijai, ai tiesa dabartinei daugumai 😉 kadangi dabar jėgos kitoje pusėje tai kirskim kur tik galim. O jei ir netinkamai dirbo reikėjo nenaikint pareigybės o kažkaip pakeisti ten dirbančius. Pasakysiu Jums tik tiek. Gėda man kad išvis Jus galėjote būti mūsų Kretingos meru. Nes tokio žemo mentaliteto žmogus atrodote kaip išgintas iš smėlio dėžes kur niekas nepriima žaist, tai einat pašoniais ir mėtot smėlį i akis.
Juozai Mažeika, kalbėt Jūs išmokot gražiai, bet diskusijoje paneigti faktą, kad ,įvedus tiesioginius merų rinkimus, pasikeitė ir mero bei savivaldybių tarybų statusas, net Jums būtų sunku paneigti. Merui tapus nebe vienu iš tarybos, o tiesiogiai išrinktam gyventojų, savokos tarybos sekretoriai ir mero padėjėjai įgijo visiškai skirtingą reikšmę ir funkcijas. Pats ramiai naudojotės privilegijomis, o kolegai ir jo institucijai padėjėjų nebereikia. Neturėdamas argumentų, Jūs dažniausiai vartodavote savo įprastą formulę- “čia tik jūsų nuomonė, Juozai Pelioni.” Juozai Mažeika, esate veidmainis, kokių nedažnai esu sutikęs… Pagarbiai -vienas iš Jūsų vadinamų infantilų ir fizinis asmuo Juozas Pelionis
Pritariu Kretingiškiui – jei patarėjai blogai dirba, tai pasikalbėkite su jais, reikškite pastabą arba pakeiskite kitais!!! O ką p. Mažeika samprotauja apie “nemielą” merą, galėjo dar būdamas opozicijoje tai viešai skelbti. Jausmas lyg tai būtų bolševikas po spalio perversmo, kuris kruvinu durtuvu parodė, kad jo kėslai geri.