Meno kūrėjo vardą turintis Kiauleikių kaimo gyventojas Virgilijus Vaičiūnas teigia nežinantis, kur ieškoti teisybės. Autoriaus nuotr.

Už beveik 3 000 eurų pasistatęs valymo įrenginius Kiauleikių kaime gyvenantis skulptorius Virgilijus Vaičiūnas susilaukė 300 eurų baudos už aplinkos taršą, kurios kategoriškai nesutinka mokėti. Juk buitinių nuotekų valymo įrenginį su visomis garantijomis įsigijo vos prieš metus.

Atsakomybės kaina – 300 eurų
Kiauleikiškis V. Vaičiūnas kaltu padarius administracinį nusižengimą buvo pripažintas šių metų kovą. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Peleckienė jam skyrė 300 eurų baudą.
Menininkas baudos už gamtos teršimą susilaukė todėl, kad sulaukus anoniminio skundo praėjusių metų lapkritį jo namuose atlikus valymo įrenginyje į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinę kontrolę nustatyta, jog išleidžiamose nuotekose bendras azoto bei fosforo kiekis viršija leistinas normas. Todėl V. Vaičiūnas, būdamas atsakingas už tinkamą nuotekų valymo įrenginių darbą, neužtikrinęs, kad buitinėse nuotekose šių medžiagų kiekis neviršytų nustatytų normų.
„Nustatyta, kad į aplinką išleidžiamose nuotekose bendras azotas viršija didžiausią leistiną koncentraciją, t. y. leistina – 25 mg/l, o nustatyta 34,0 mg/l, ir bendras fosforas – leistina 5 mg/l, nustatyta 13,7 +/- 0,4 mg/l“, – rašoma Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės Neringos Grigalauskienės surašytame administracinio nusižengimo protokole.

Unikalus atvejis
Gavęs pranešimą apie paskirtą baudą, V. Vaičiūnas ne tik pasipiktino, bet ir gerokai nustebo. Anot jo, neįtikėtina, kad dar visai naujas valymo įrenginys dirbtų taip blogai ir tinkamai neišvalytų nuotekų.
„Mažiau nei metus, kai buvo paimti mėginiai, dirbęs įrenginys negali neatlikti savo funkcijų. Juolab, kad jį pardavę bei sumontavę bendrovės „Serenika“ specialistai užtikrino, jog viskas veikia puikiai, įrenginys sertifikuotas. Be to, bendrovė suteikė 24 mėnesių garantiją. Gyvename tik dviese, skalbimo mašina naudojamės retai, o ir visokių indų ploviklių ar kitokių chemikalų stengiamės nenaudoti“, – „Švyturiui“ sakė menininkas.
UAB „Serenika“ direktoriaus pavaduotojas Aurelijus Gelgutas irgi stebėjosi aplinkosaugininkų atlikto nuotekų laboratorinio tyrimo rezultatais.
„Tokie dalykai neįmanomi, o šis atvejis yra pirmas per dešimtį metų. Prieš paimant mėginius nei elektra nebuvo dingusi, kas galėjo pakenkti įrenginio darbui, nei buvo intensyviai skalbiama. Netikiu, jog šeimininkas galėjo išpilti kokius nors agresyvius chemikalus. Tačiau gali būti, jog paprasčiausiai buvo sumaišyti mėginiai arba prieš paimant mėginius į paskutinę įrenginio sekciją, iš kurios išbėga išvalytos nuotekos, įpilta kokio nors skysčio, pavyzdžiui, indų ploviklio „Fairy“, – teigė A. Gelgutas.
Bendrovės „Serenika“ atstovą taip pat stebina ir tai, kad bendras azoto ir fosforo kiekis išvalytose nuotekose leistinas normas viršija ne keliskart. Anot jo, įrenginiui dirbant intensyviau, kai didesnis jo apkrovimas, leistinos normos gali būti viršijamos keliais miligramais viename litre. Tačiau tai, anot jų, tik laikinas dalykas.
„Nustatytų normų viršijimas gali būti tada, kai įrenginys dirba didesniu apkrovimu nei numatyta. Jei, tarkim, šeima didelė, dažnai skalbiama ar naudojami kokie nors agresyvesni chemikalai, mes siūlome įsirengti galingesnius įrenginius, kurių didesni pajėgumai. Šįkart, V. Vaičiūno atveju, įrengtas įrenginys neturi viršyti normų. Dabar mūsų specialistai stebi šio įrenginio darbą. Kol kas dar neišsiaiškinome, kodėl taip smarkiai viršijamas bendras azoto ir fosforo kiekis. Mums tai mįslė. Pats įrenginys dirba be sutrikimų. Galima tik įtarti, kad į aplinką išleidžiamos nuotekos užteršiamos tyčia, galbūt kažkas tyčia stengiasi įrenginio savininkui pakenkti“, – sakė A.Gelgutas.
Gal įrenginys – nekokybiškas? „Taip negali būti, nes jis yra sertifikuotas“, – „Švyturiui“ sakė gamintojo „August Vfl“ direktorius Raimundas Zmaila.
Tą patvirtino ir įmonės tecnninis darbuotojas Romaldas Tendzegolskis: „Per metus Klaipėdos apskrityje tokių įrenginių parduodame apie 300-400, visoje Lietuvoje – 10-20 tūkst. Ir per 10 metų susidūrėme su pirmu tokiu atveju“.

Abejoja tyrimų kokybe
V. Vaičiūną stebina ir, anot jo, keistokas kretingiškių aplinkosaugininkų elgesys. Naujasis įrenginys dirbti pradėjo praėjusių metų birželį. Apie jo įrengimą iškart buvo pranešta Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijai.
„Liepos 1-ąją atvyko inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta ir vyriausioji specialistė N. Grigalauskienė. Įrenginį nufotografavo. Jokių pretenzijų neišsakė. Tačiau spalio pabaigoje paskambino N. Grigalauskienė ir pranešė, jog inspekcija gavo kaimynų skundą, kuriame teigiama, jog mano įrenginys neprižiūrimas ir dvokia. Vėl atvykę aplinkosaugininkai apžiūrėjo įrenginį ir įsitikino, jog nėra jokio dvoko, o išvalytas vanduo išbėga švarus. Tačiau šio patikrinimo techniškai neužfiksavo. Dar sakė, jog abejoti įrenginio kokybe nėra priežasties, nes jį įrengusi pakankamai kompetentinga įmonė“, – pasakojo V. Vaičiūnas.
Vis dėlto, nepaisant kretingiškių aplinkosaugininkų apžiūros rezultatų, po kelių dienų V. Vaičiūno kieme pasirodė tyrimų laboratorijos specialistai ir paėmė mėginius. Juos ištyrus ir nustatytas padidintas azoto bei fosforo kiekis.
Tyrimų rezultatų šokiruotas V. Vaičiūnas dar suabejojo mėginių paėmimo procedūra, įtarė, jog buvo padaryta nustatytos tvarkos pažeidimų, dėl kurių transportuojant mėginius į laboratoriją galėjo pasikeisti jų cheminė sudėtis. Todėl kiauleikiškis pareikalavo atlikti tyrimą dar kartą. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas tai padaryti atsisakė.
Pasak departamento direktorės Galinos Garnagos-Budrės, Aplinkos tyrimų departamente buvo atliktas vidaus auditas ir išnagrinėtas iš V.Vaičiūnui priklausančio valymo įrenginio paimto mėginio tyrimo rezultatų patikimumas.
„Fosforo bendro ir azoto bendro tyrimai buvo atlikti laikantis standartų reikalavimų. Vidaus audito metu neatitikčių nenustatyta. Atliekant ėminių ėmimą bei azoto bendro ir fosforo bendro tyrimus procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti ir nėra pagrindo abejoti atliktų tyrimų teisingumu. Tyrimų protokole pateikti tyrimų rezultatai yra teisingi ir patikimi, ėminių ėmimas, transportavimas, saugojimas ir tvarkymas atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, todėl, manytume, nėra tikslinga atlikti pakartotinį ėminių ėmimą ir jų ištyrimą“, – rašoma G. Garnagos-Budrės pasirašytame rašte.

Aiškintis – ne aplinkosaugininkų reikalas?
Nors ir turėdami tik vieną vienintelį nuotekų valymo įrenginio mėginių tyrimo rezultatą, kretingiškiai aplinkosaugininkai spaudžia prie sienos V. Vaičiūną ir reikalauja sumokėti baudą bei iki birželio 30-osios panaikinti aplinkos taršą. Neatsižvelgiama ir į tai, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas. Mat nesutinkantis su aplinkosaugininkų skirta nuobauda V. Vaičiūnas kreipėsi į teismą, prašydamas ją panaikinti.
Aiškintis nustatytos taršos atsiradimo aplinkybes aplinkosaugininkai irgi neketina. Pasak Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Ričardo Kašėtos, esą tai daryti jiems nepriklauso.

Valymo įrenginys dar naujas, bet jau užfiksuota aplinkos tarša. Autoriaus nuotr.

„Mes gavome pranešimą, kad galimai padarytas administracinis nusižengimas. Patikrinome. Speciali laboratorija padarė tyrimus. Pranešimas pasitvirtino. Todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ne mūsų kompetencijoje aiškintis, kodėl į aplinką išleidžiamose nuotekose azoto bei fosforo kiekiai viršija leistinas normas. Kad taip nebūtų, atsakingas valymo įrenginio savininkas. Tai jo reikalas išsiaiškinti, ar įrenginys dirba gerai, ar blogai. Šiuo atveju tyrimus atliko valstybinė sertifikuota įmonė. Kaip galima nesutikti su sertifikuotos įmonės tyrimo rezultatais? Aišku, kad įrengimas dirba blogai, nes tyrimai blogi. Kaip teisingai eksploatuoti įrenginį, pirkėjui turi išaiškinti pardavėjas. Kaip nustatyti, ar žmogus teisingai eksploatuoja įrenginį, ar ne, komentuoti negaliu, aš ne technologas. Negaliu nieko daug komentuoti. Čia yra pardavusiojo įrenginį ir jo savininko reikalas, jie tegu ir aiškinasi. Mes į tokius dalykus nesikišame“, – „Švyturiui“ teigė R. Kašėta.
Tačiau kodėl pirmojo tyrimo rezultatai, V. Vaičiūno teigimo, nerodę taršos, nebuvo užfiksuoti dokumentuose, R. Kašėta „Švyturiui“ šį penktadienį negalėjo atsakyti: „Tyrimus atliko mūsų specialistė, o nuo šiandien ji atostogauja“, – penktadienį sakė viršininkas.
„Esu visiškai pasimetęs, nežinau, ką daryti. Ne tik dėl baudos, bet ir todėl, kad iki birželio 30-osios turiu pašalinti taršą, nors net neįsivaizduoju, kodėl ji atsiranda. Aplinkosaugininkams rūpi tik nubausti, bet aš esu pensininkas ir neturiu tiek pinigų, kad galėčiau jais taškytis. Gal per teismą pavyks išsiaiškinti, kas kaltas“, – svarstė V.Vaičiūnas.

Aplinkos ministerija kontrolės nevykdo
„Švyturiui“ susisiekus su Aplinkos ministerija, paaiškėjo, kad ji nevykdo į rinką tiekiamų gaminių nei kontrolės, nei priežiūros. O dėl sertifikavimo klausimų reikėtų kreiptis į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą.
„Asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti, kaip reikalauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamento nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami.
Visos į gamtinę aplinką išleidžiamos nuotekos turi atitikti šio Reglamento reikalavimus. Prieš išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką, jos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, individualiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.
Reikalavimai visiems nuotekų valymo įrenginiams – ir individualiems, ir grupiniams – šalinti azotą ir fosforą nustatyti aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 25 d. patikslintu Nuotekų tvarkymo reglamentu. Naujai įrengiamiems nuotekų valymo įrenginiams jo nuostatos taikomos nuo 2019 m. lapkričio 1 d.“, – rašoma Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės parengtame rašte.

 67,162 peržiūrų (-a)

64% LikesVS
36% Dislikes
One thought on “Pasistatė valymo įrenginius – susilaukė baudos”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE