Kretingos muziejaus apsaugos darbuotojas savo nuotraukomis ir įrašais socialiniuose tinkluose meta rimtą iššūkį profesionalams!
Šios fotografijos autorius - ne profesionalus menininkas, o apsaugos darbuotojas, visą gyvenimą dirbęs statybininku. O fotografavimo talentui atsiskleisti padėjo... karantinas. IUr ne tik - fotografavimo. Artūro Patamsio nuotr.
Yra žmonių, į kurių socialinėse paskyrose reguliariai užsuku pati, nelaukdama, kol pats facebook’as savo nuožiūra kažką išmes. Vienas iš tokių – Kretingos muziejaus darbuotojas Artūras Patamsis, pritraukiantis dėmesį savo įspūdingos fotografijomis iš Žiemos sodo ir dvaro gyvenimo.
Muziejaus ambasadorius
“Nesu aš specialistas, visą gyvenimą dirbau statybose”, – kuklinasi Artūras. Tačiau tuo ir stebina!
Ne fotografas, bet gebantis priblokšti įspūdingomis nuotraukomis, ne muziejininkas, ne istorikas ir ne pedagogas, bet rašantis knygas vaikams apie Lietuvos dvarų istoriją. Ir ne dailininkas, bet tose knygelėse pateikiantis žavingus komiksų piešinius. Ne botanikas, nors vasariniai (kaip ir pavasariniai) jo facebook paskyros įrašai gali smarkiai suklaidinti.
Artūras – Kretingos muziejaus apsaugos darbuotojas, įstaigos direktorės Vidos Kanapkienės labai pelnytai pakrikštytas muziejaus ambasadoriumi.
“Nedarau jokios paslaugos. Tiesiog turime šitokį perlą savo mieste. Mūsų muziejus turbūt lankiomiausias Lietuvoje – 100 tūkst. lankytojų per metus!” – sako A. Patamsis.
Tik šio žmogaus dėka aš ir galbūt daugelis jo įrašus sekančių facebook bičiulių pirmąsyk gyvenime pamatė babano žiedą. Artūras savo fotografijų ciklu pristato ir šio žiedo evoliuciją iki vaisiaus. Stebiu užgniaužus kvapą.
Štai liepos pradžioje, Artūras pasidalijo žydinčios palmės žiedais ir išsamiai paaiškino: “Kretingos muziejaus žiemos sode pražydo bananas. Rodos, kas čia tokio. Ir iš tikro, kas čia nuostabaus. Bet nustebsit, kad nuo žiedo pasirodymo iki vaisiaus sunokinimo praeis net devyni mėnesiai. Vadinasi, tokį bananą, kokį mes nusiperkam parduotuvėje, mes pamatysime tik 2022 m. kovo mėnesį. Žiedas keis savo pavidalą ne kartą. Visai kaip žinduolis.”
Oho, būčiau norėjusi turėti tokį biologijos mokytoją!
Žiedlapis – iki 30 cm
O štai po poros savaičių, liepos 12-ąją, Artūras įkėlė dar įspūdingesnę fotografiją, kurioje jau galima aiškiai įžiūrėti banano kekės kontūrus. Tačiau tai irgi – dar ne vaisius, tik žiedas vėlesnėje žydėjimo stadijoje.
“Pajutęs šilumą, tarsi savo stichijoje, Kretingos žiemos sode bananmedis skuba išnaudoti trumpos lietuviškos vasaros laiką, – rašo muziejaus darbuotojas. – Nespėjo subrandinti vieno žiedo, kaip jau žydi antras. Ir jau žiedai primena vaisių kekę. Koks spartuolis. Čia jam ne Ekvadoras su laukinėm Iguanom. Nors ir ne gimtoje žemelėje, bet geroje priežiūroje ir pas mus našus.”
“Švyturiui” pasidomėjus, nuotraukų autorius aiškina, kad banano vieno žiedlapio dydis siekia 25-30 centimetrų.
Beje, muziejuje Artūras atsidūrė prieš 3 metus – kartu su bananu, kaip pats sako.
Augalus palygina ir su animaciniais herojais
Tiesa, Artūras fotografuoja ne tik bananą. Neseniai pasidalijo pribloškiančia sukulento nuotrauka, be abejo, pridėdamas ir informatyvų įrašą: “Kretingos muziejaus žiemos sode, turbūt paskatinta oro sąlygų, primenančiu Afrikos klimatą, pražydo stiebinis sukulentas Stapelia asterias, kurios tėvynė ir yra pietvakarių Afrika. Augalas pavadintas Nyderlandų botaniko Johannes Bodaeus van Stapel garbei, kuris ir aptiko jį tarp margo ir gausaus Afrikos augalų asortimento. Stapelijų yra apie 100 rūšių. Visų žiedai pasakiško grožio, bet… tai reikia pauostyti. To kabeliais neperduosi. Aš pasmalsavau, dar dabar jaučiu tą aromatą. Visos vietinės musės susirinko pasimėgauti šiuo parfumerijos antipodu. Šis nuostabus žiedas skleidžia pūvančios mėsos kvapą.”
Ir baigdamas įrašą šmaikščiai priduria, kad žiedlapių forma primena Patriką iš “Kempiniuko plačiakelnio” animacijos.
Talentų ir pomėgių Artūras turi ne vieną, bet fotografuoti Žiemos sodo grožybes pradėjo… karantino dėka.
“Kovo 13-ą užsidarėme, o prasidėjo pats žydėjimas. Lankytojų nebuvo – į lubas juk nežiūrėsi. Tad ir perėjau visa Žiemos sodą vos ne kaip per katalogą, – pradžių pradžią prisimena vyras. – Tuo metu žydėjo vos ne 30 ar 40 augalų. Pradėjau fotografuoti. O sudėtingo nieko nėra. Internete paieškai pavadinimo ir išmeta informaciją. Pamačiau, kad žmonėms įdomu. Tada jau ir saulėlydį muziejuje užfiksavau, dar kažką. Fotografuoju ne vien augalus”.
Besišnekant toliau, Artūras prasitaria: “Per savo gyvenimą dirbau tik keliose įmonėse, bet jau kai dirbu, esu labai lojalus savo darbovietei. Pasidomiu, kas įkūrė įmonę, dėl ko ir pan. Taip visa tai ir peraugo į šiokį tokį hobį”.
Beje, augalų netrūksta ir Patamsių namuose, kur juos puoselėja Artūro mama ir žmona. “Ten dar vienas sodas”, – šypsosi vyras.
“Toliau apžvelgiu Kretingos muziejaus žiemos sodo migrantų gyvenimą. Aš apie augalus, kurių tėvynės išsibarsčiusios po visą žemės rutulį. Visi žiemos sodo gyventojai iš svečių kraštų. Prieš porą dienų žiedais aplinkinius pradėjo džiuginti dar viena Stapelija. Orbea variegata, kuri natūralioje gamtoje sutinkama Pietų Afrikoje, Botsvanoje, Zimbabvėje ir ypač Namibijoje, kurioje auga 43 rūšys. Taip pat neblogai jaučiasi pietinėje Angoloje, Zambijos dalyje, pietiniame Malavyje ir Mozambiko centre. Visos Stapelijos evoliucionavo kitu keliu, nei daugelis augalų viliojančiu žiedadulkių pernešėjus, ryškiais, kvapniais žiedais. Sapelijos nutarė įdarbinti dykinėjančias muses, todėl savo egzistenciją patikėjo aitriam nemaloniam žiedų kvapui. Vieni šaltiniai teigia, kad pirmoji „Stapelia“ pasiekė Europą 1639 m. ir buvo pristatyta Nyderlandų misionieriaus Justo Heurniaus kolekcijoje. Tačiau 1737 m. jos jau auginamos įvairiose oranžerijose ir vadinamos kito Nyderlandų botaniko, Johannes van Stapel vardu, kuris labai detaliai aprašė šią rūšį”, – štai taip šį grožį pristato A. Patamsis savo facebook paskyroje.
Aplankė 400 dvarų
Dar viena Artūro aistra – Lietuvos dvarai. Per porą metų kretingiškis jų aplankė daugiau nei 400! Tam skyrė kiekvieną savaitgalį, ir ne tik.
“Liko neaplankytas Ukmergės kraštas ir Vilniaus apskritis. Iš viso suvažinėjau apie 80 tūkst. km – jau 2 kartus, galima sakyti, kirtau pusiaują”, – sako laikraščio pašnekovas.
Artūras sako, kad iš viso Lietuvoje yra per 600 dvarų, neskaičiuojant palivarkų. Su pastaraisiais susidarytų apie 1300. “Iš esmės dvarų turime tiek, kiek turėjome kolūkių, nes kolūkiai kūrėsi dvarų žemėse”, – aiškina muziejaus darbuotojas.
O informacijos apie dvarų istoriją kretingiškis daugiausiai randa lenkų kalba ar kitomis užsienio kalbomis. Lenkiškai moka nuo vaikystės, nes kilęs iš Kauno.
“Juk mes, kauniečiai, net per sovietmetį matėme lenkų televiziją”, – šypsosi.
144,269 peržiūrų (-a)
Šaunuolis Dėdė Artūras 😉