Regis, būtent šiuo dokumentu "kraštiečių" rėmėjams Latakams J. Girdvainė atvėrė galimybę kelyje, turinčiame ir gatvės pavadinimą, elgtis kaip nori, nes jis eina per jų ką tik įsigytą sklypą.

Tai kaip tie daugiau nei 300 m  išnyko iš Jokūbavo keliuko? Žadėjome pateikti dokumentus, tad pažadą tęsiame. Klausimų dar yra, atsakymų dar ieškosime. O kol kas dalinamės tokiais dokumentais, kuriuos “Švyturiui” pavyko gauti iki šio penktadienio. 

Tikėjomės dokumentų ir daugiau – ypač tokių, kuriais būtų galima pagrįsti minimo sklypo Jokūbave savininkų rinkiminio komiteto “Kretingos kraštas” rėmėjų tokį staigų 40 metų naudoto kelio pavertimą mišku, bet bent jau kol kas tokių dokumentų neturime. Jų prašėme paties mero Antano Kalniaus, nes būtent jis, ketvirtadienį Tarybos posėdžio metu išgirdęs konservatoriaus Dovydo Bajoro cituojamus dokumentus, patvirtinančius sklypo šeimininkų įžūlumą įvykdžius landšafto darbus vidury kelio, A. Kalnius viešai pareiškė turįs ir kitokių dokumentų. Tačiau straipsnio autorei meras jokių dokumentų nepateikė ir nenurodė, kodėl.

O dabar pirmiausia cituojame dokumentą, įrodantį, kad minimas kelias KT1419 “Petrikaičiai-Jokūbavas” turėjo visus 2,415 km. Toks kelio ilgis ir apskritai šitas kelias įrašytas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 patvirtintame Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše.

Su visu sprendimo projektu galite susipažinti  čia, senojoje Savivaldybės svetainėje.

Primename, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos ketvirtadienį Tarybai teiktame svarstyti projekte šis minimame dokumente pateiktas kaip vientisas 2,415 km ilgio kelias buvo sutrumpėjęs daugiau nei 300 metrų ir pateiktas dviem aktkarpomis. Tai yra, pavažiavus gerą kilometrą iš Jokūbavo tenka atsitrenki į rinkiminio komiteto rėmėjos Ievos Latakienės nuosavybę. Ir lygiai taip pat – važiuojant iš Petrikaičių Jokūbavo link. Ir tokia realybė – ne tik popieriuose:

Toliau pateikiame Kretingos rajono savivaldybės administracijos “Švyturiui” pateiktus dokumentus. Pagal datos eiliškumą.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad “Kretingos krašto” rėmėja I. Latakienė minimą sklypą įsigijo visai neseniai, apytiksliai prieš metus (pasitikslinti kol kas negalėjome, nes nepavyko su ja pačia susisiekti. Susisiekę būtinai pateiksime jos poziciją).

Ankstesnė sklypo šeimininkė dėl per jos privatų sklypą einančio kelio dar prieš 13 metų kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę – 2008-aisiais. Su prašymu leisti savo lėšomis perkelti jokūbaviškių naudojamą kelią palei jos sklypo ribas. Žodžiu, moteris ieškojo kompromiso. Nesiėmė taip drastiškai savo privačiame sklype, kurio dalimi – keliu – naudojosi kiti bendruomenės nariai, sodinti burokų ar pušelių.

Kokio atsakymo iš Savivaldybės sulaukusi moteris, Administracija mums nepateikė, bet po dešimtmečio sklypo bendraturtis kreipėsi į Savivaldybę su klausimu, o kodėl gi jis turėtų savo lėšomis iš savo nuosavo sklypo perkelti kelią, neturinčio servitutinio kelio statuso.

 

 

Po nepilnų keturių mėnesių tas pats asmuo informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie net nebe pradedamas vykdyti, bet užbaiginėjamas kelio perkėlimo procedūras. Kadangi tarpinių dokumentų neturime, darome natūralią išvadą, kad specialistai vyrą įtikino, jog jis vis dėlto turįs kelio apvažavimą įrengti savo lėšomis. Dokumente teigiama, kad jau užbaiginėjama kelio perkėlimo procedūra. Tai buvo 2019-ųjų birželį!

Kad ginčo dėl kelio perkėlimo sąnaudų priskyrimo sklypo savininkui nebėra, liudijo ne tik savininko cituojamas 2008 birželio 26-iš dienos prašymas savivaldybei įrengti kelio apvažiavimą palei privatų sklypą šio sklypo savininko lėšomis, bet ir pateiktas techninis projektas su jame nurodytu kelio apvažiavimu (o ne staiga miškeliu paversta kelio atkarpa, kaip nutiko šiomis dienomis).

 

 

 

 

Svarbi detalė. Šie sukalbami sklypo savininkai tuo metu dar buvo ne “Kretingos krašto” rėmėjai Latakai.

Pateikiame dar kelis dokumentus, patvirtinančius minimo sklypo savininkų įsipareigojimą kelio apvažiavimą palei jiems priklausantį sklypą įrengti jų pačių lėšomis:

Svarbu! Pateiktoje sklypo schemoje įrašyta pastaba: Esamą 8 metrų kelią bus galima uždaryta, kai bus išpiltas naujai suprojektuotas kelias žemės sklypo savininko lėšomis.

 

O štai atsiranda ir pačios Jolantos Girdvainės, tuo metu vadovavusios Kretingos rajono savivaldybės administracijai, parašas:

Dar po geros savaitės NŽT taip pat pateikė savo poziciją – analogišką Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Tiesa, šiame dokumente neberašoma, kieno lėšomis turi būti atliktas kelio perprojektavimas ir iškėlimas, tik akcentuojama – teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau po metų, jau naujasis sklypo savininkas, Kęstutis Latakas, kreipiasi į Kretingos rajono savivaldybę, išreikšdamas nepritarimą bendrajam miesto planui ir pateikdamas savo pageidavimus – patikslinti kelio vietą vadovaujantis minėtais UAB “Domo projektas” atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais bei ką tik mūsų aukščiau pacituotu NŽT Kretingos skyriaus dokumentu. Štai nuo šio prašymo “Kretingos krašto” rėmėjams, regis, Jolanta Girdvainė ir atvėrė vartus pradanginti tuos daugiau nei 300 m Jokūbavo keliuko. Pabrėžiame, jei kas nors kartais probėgomis pralėkėte pro tekstą – ir per ankstesnių savininkų tą patį privatų sklypą ėjo minimas kelias. Tačiau iki praėjusių metų vidurvasario su Savivaldybe ir NŽT galiojo dokumentais grįstas susitarimas (tai yra, abiejų institucijų sutikimas), kad sklypo savininkai įrengs kelio apvažiavimą savo lėšomis. Ne tik kad patys galėtų naudotis visu savo sklypu, bet kad ir jokūbaviškiai bei šioje teritorije sklypus turintys ūkininkai, pagaliau – tiesuog grybautojai, galėtų toliau naudotis šiuo keliu.

K. Latakas tuo pačiu dar pasiprašė pakeisti ir žemės sklypo paskirtį – iš miškų ir miškingų teritorijų į rekreacinio naudojimo žemės ūkio zoną.

Na, ir štai – geranoriškas J. Girdvainės pateiktas atsakymas, dėl kurio ketvirtadienį Tarybos posėdyje socdemas Steponas Baltuonis ir iškėlė klausimą, ar ne per daug galios yra suteikta Administracijos direktoriui, galinčiam štai taip viena ranka priiminėti sprendimus.

Tiesa, nors dokumente nematyti J. Girdvainės parašo, jis pasirašytas elektroniniu parašu, kaip “Švyturiui” ką tik patvirtino Savivaldybės administracijos darbuotojai.

 

O Jokūbavo bendruomenės niekas neatsiklausė.

Nors savo akimis nematėme (dar teks domėtis), ar šis patikslinimas tikrai tikrai būtent tas, po kurio dingo tie daugiau nei 300 m kelio, bet darome prielaidą, kad galimai – taip. Ypač, kad Tarybos spaudžiamas prie sienos meras Antanas Kalnius kaip argumentą minėjo būtent miesto bendrąjį planą. O jam antrino kolega Darius Petreikis, kalbėdamas, kad sklypo savininkai galį čia sodinti nors ir burokus. Kaip suprantame, tą teisę nenustatytą praėjusių metų rugpjūčio dieną (kaip matote dokumento nuotraukoje – diena nepažymėta) jiems ir suteikė būtent J. Girdvainė. Galimai. Pabrėžiame – teks dar pasitikslinti, ar tikrai apie šį mistinį keliuko pradanginimą čia ir kalbama.

Tačiau faktas tas, kad kelio dalį “kraštiečių” rėmėjai ėmė, užsipylė juodžemiu ir apsisodino. Dar ir vaizdo kamerą pastatė. Ir akmenimis apritino, grandinę pakabino. Kad kartais kas iš tos keturiasdešimties metų inercijos neįvažiuotų į tas pušeles.

 68,337 peržiūrų (-a)

89% LikesVS
11% Dislikes
One thought on “Jokūbavo keliuko istorija – cituojant dokumentus”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE