Sklypo Babrūnės g. 10 savininkai teismo įpareigojimo atlaisvinti kelią nepaiso.

„Jokūbavo keliuko“ istorija netrukus pasipildys dar vienu teisminiu procesu – mėginančius galbūt neteisėtai pasisavinti dalį Savivaldybei priklausančio kelio Jokūbavas-Petrikaičiai privataus sklypo savininkus teismas gali įpareigoti nugriauti sklype pastatytą pastatą. Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas ketina kreiptis į teismą dėl statybos pripažinimo nelegalia ir įpareigojimo pašalinti padarinius.
Kilus triukšmui dėl galimai užgrobtos beveik 400 metrų ilgio kelio Jokūbavas-Petrikaičiai atkarpos, aktyviems visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ rėmėjams verslininkams Ievai ir Kęstučiui Latakams priklausantis žemės sklypas Jokūbavo pašonėje irgi sulaukė išskirtinio dėmesio. Vietiniams gyventojams kilo įtarimas, jog gražioje vietoje, šalia tvenkinio pradėjęs dygti pastatas gali būti statomas savavališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir paprašė išsiaiškinti, ar statybos darbai I. ir K.Latakų sklype vykdomi teisėtai.
Įgyvendinti šį prašymą įpareigotas inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas. Rugsėjo pabaigoje departamento specialistai faktinius duomenis patikrino vietoje. Nustatyta, jog žemės sklype statomas antros grupės nesudėtingasis pastatas – pirtis, kurio bendrasis plotas sudaro truputį daugiau nei 74 kvadratinius metrus. Pagal Statybos techninio reglamento nuostatas, nesudėtingiesiems pastatams statyti kai kuriais atvejais statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Taip pat neprivaloma parengti ir statinio projektą.
Valstybinės priežiūros departamentui Babrūnės g. 10 esančiame sklype vykdoma statyba pasirodė esanti šiek tiek „kietesnis riešutėlis“ nei tikėtasi, todėl departamentas paprašė tarnybinės pagalbos iš Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos. Pageidauta išsiaiškinti, ar sklype statoma pirtis patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, ar minėto statinio statyba yra galima.
Ilgokai užtrukusio aplinkosaugininkų tyrimo išvada dienos šviesą išvydo jau šių metų sausio 12-ąją. Joje teigiama, kad „<…> patikrinimo metu buvo nustatyta, jog mažiausias atstumas nuo tvenkinio kranto linijos iki aukščiau minimo pastato yra 5,03 metro ir jis visa apimtimi patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, kuri, vadovaujantis Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal pateiktais duomenimis, šioje vietoje yra 95 metrai. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 8 p. nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus tam tikras išimtis, kurios nagrinėjamam atvejui nėra taikomos. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad statyba žemės sklype Babrūnės g. 10, Jokūbavo k., Kretingos r. nebuvo galima“.
Pagal Valstybinės priežiūros departamento privalomąjį nurodymą statytojai turėjo pateikti deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – pirtis, taip pat kitus dokumentus bei rašytinį paaiškinimą. Patikrinus gautas deklaracijas nustatyta, jog jos neatitinka teisės aktų reikalavimų, o statytojai pažeidė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.

Šalia tvenkinio statoma pirtelė gali būti nugriauta.

Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nutarė kreiptis į teismą dėl minėtų deklaracijų galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Paprasčiau tariant, teismui patenkinus departamento prašymą, pirtelę Babrūnės g. 10 Jokūbave teks nugriauti.
Įdomu, ar toks teismo sprendimas būtų vykdomas. Savivaldybės administracijai su I. ir K.Latakais dėl „Jokūbavo keliuko“ sugrąžinimo naudotis visuomenei pradėjus ginčytis teismuose, kelio Jokūbavas-Petrikaičiai beveik 400 metrų atkarpai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kitaip tariant, atkarpą galbūt neteisėtai pasisavinę sklypo šeimininkai turėjo pašalinti visas kliūtis ir užtikrinti, kad gyventojai, kaip ir anksčiau, nevaržomai galėtų keliu naudotis.
Nors apsaugos priemonės buvo pritaikytos irgi teismo nutartimi, tačiau sklypo savininkams tai nė motais. Ir šiandien (tiksliau – praėjusį ketvirtadienį) „Jokūbavo keliuku“ pravažiuoti neįmanoma – nors akmenys nuo kelio nuridenti, pasodintos pušys dar tebėra. Taip pat iš tolo šviečia lentos su užrašais, jog čia prasideda „privati valda“, o vaizdas stebimas vaizdo kameromis.
Babrūnės g. 10 Jokūbave sklypo savininkai I. ir K.Latakai įtikinti, jog Babrūnės gatve pavadinta kelio atkarpa turi tapti privačios nuosavybės dalimi, mėgina ne tik teismus, bet ir Vyriausybės atstovę Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daivą Kerekeš. Balandį ant jos stalo atgulė I. ir K.Latakų kreipimasis, kuriuo prašoma imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų pakeistas Kretingos rajono savivaldybės tarybos praėjusių metų rugpjūčio 26-osios sprendimas Nr. T2-252. Šiuo sprendimu buvo pakeistas panašus Tarybos sprendimas, priimtas 2018-ųjų gruodžio 20-ąją. Abejuose sprendimuose išvardinti Savivaldybės vietinės reikšmės keliai. Ir viename, ir kitame kelių sąraše kelias Jokūbavas-Petrikaičiai įvardintas kaip vientisas kelias, kurio ilgis yra 2 kilometrai 415 metrų.
Būtent svarstant praėjusių metų rugpjūčio 26-osios posėdžiui teikiamus sprendimų projektus kai kuriems politikams „užkliuvo“ tai, kad kelias Jokūbavas-Petrikaičiai staiga pasidalijo į tris dalis, iš kurių dvi ir toliau turėtų priklausyti Savivaldybei, o trečioji 380 metrų atkarpa, dabar tapusi „Jokūbavo keliuku“, priklausytų privatininkams. Tiksliau, kam pastaroji kelio atkarpa turėtų priklausyti, sprendimo projekte nenurodyta, tik iš sąrašo „paslaptingai“ dingo būtent 380 metrų kelio. Kieno nurodymu tai buvo padaryta, sprendimo projekto rengėjai atkakliai tyli iki šiol.
Tik po ilgų diskusijų ir ginčų vis dėlto dauguma balsų Tarybos nariai nusprendė „dingusius“ 380 metrų kelio grąžinti į sąrašą.
Anuomet privatininkų interesus atkakliai bandė apginti ir pats Savivaldybės meras Antanas Kalnius, tikinęs, jog privati nuosavybė yra neliečiama ir tai numato net Konstitucija.
Tik vargu ar šįkart Konstitucija imsis ginti privačią nuosavybę, ypač tą, kuri privati niekada nebuvo. Mat visas, 2,415 kilometro kelias Jokūbavas-Petrikaičiai nėra naujas, jis suformuotas ir naudojamas nuo 1971-ųjų, kai sklypo Babrūnės g. 10 nebuvo nė kvapo. Į vietinės reikšmės kelių sąrašą pirmą kartą šis kelias buvo įtrauktas Savivaldybės tarybos 2006 metų sausio 26 dienos sprendimu.

 31,849 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
One thought on “Šalia „Jokūbavo keliuko“ – savavališka statyba?”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE