Narai išsprendė Klibių tvenkinio problemą

Šią savaitę pranešta, kad neįprastai nuseko Klibių tvenkinys. Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius ėmėsi darbų: pasamdyta narų komanda ir išsiaiškinta tvenkinio nusekimo priežastis. Narai tokiems darbams, pasak Savivaldybės darbuotojų, buvo pasamdyti pirmą kartą. Tvenkinio problema į viešumą iškilo per kaimo bendruomenės susirinkimą, kuriame pranešta, kad betoninis šachtos šlaitas yra mažiau nei įprasta apsemtas vandens.

Grėsmė ekosistemai
„Buvo įvertinta situacija ir nustatyta, kad užtvankoje yra prinešta dumblo, pašalinių daiktų. Savivaldybė nusprendė pasamdyti narus iš UAB „Nautilus narai“, kad šie išvalytų užtvankos uždurį. Taip pat su UAB „Kretingos vandenys“ pagalba bandėme spręsti šią problemą“, – sakė Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius
„Ieškojom, kas gali atlikti tuos specifinius darbus ir radom. Tai pirmas toks įvykis, kaip sakoma, precedentas. Tad dabar turėsime naujos patirties, kaip atlikti tokius darbus. Buvo įdomu pasižiūrėti, ar pavyks išspręsti problemą būtent tokiais metodais, pasitelkiant narus. Užtvankos užduris buvo apneštas samanomis ir kitais, galbūt poilsiautojų primestais, daiktais“, – komentavo situaciją Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovas Egidijus Viskontas.
Pasak Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Šeirienės, pagrindinė problema – nesandarus užtvankos užduris, jis dėl kažkieno veiklos ar savaime buvo pasislinkęs iš savo vietos ir praleido vandenį. Taip atsirado nesandarumas, dėl kurio užtvanka ėmė leistis vandenį ir sekti tvenkinys.
Kai įvyksta vandens kritimas (šiuo atveju nustatytas 56 cm sumažėjęs vandens lygis, – aut.past.), būtina skubiai tai sutvarkyti, nes iškart atsiranda įtaka ekosistemai.
„Kai vandens kiekis tvenkinyje krenta, automatiškai mažėja deguonies kiekis, ir tada žuvims, visai faunai ir florai, padaroma neigiama įtaka. Paprasčiausiai žuvys gali pradėti gaišti. Išleisti vandenį iš tvenkinio, kad galėtume prieiti prie uždurio, būtų buvę gerokai brangiau, tad bandėme tiesiog sutvarkyti uždurio sandarumą narų pagalba. Užtvankos įrengimai buvo užnešti akmenų sangrūdomis, visokiausiomis šiukšlėmis, tad pirmiausia reikėjo išvalyti priėjimą prie uždurio, o tada sureguliuoti jo sandarumą“, – sakė D. Šeirienė.
„Per mano, jau dvidešimties metų, darbinę patirtį, tai pirmas toks atvejis. Būdavo, kad užtvankos uždurius ir keisdavo, ir tvarkydavo, bet niekada nebūdavo tokios avarinės situacijos. Sunku dabar pasakyti, ar čia žmogaus veiklos padarinys, ar kitos priežastys. Galbūt įtakos šiam tvenkinio nusekimui turėjo ir sausra. Yra buvę panašių situacijų, kurias galėdavome išspręsti įprastais būdais: su maišais užtaisyti ar kitaip, bet kad prireiktų narų pagalbos – dar nebuvo“, – pastebėjo Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė.
Tiesa, visoms tokioms užtvankoms yra 40–50 metų, tad avarinės situacijos neišvengiamos.

Narų „lobis“
„Nors darbus planuota vykdyti visą dieną, tačiau nusileidę narai pamatė, kad situacija nėra tokia bloga ir su turima įranga išvalė sąnašas. Vadinamasis užduris buvo sėkmingai atstatytas į tinkamą padėtį. Dabar belieka Savivaldybės administracijos specialistams per savaitgalį stebėti, ar vandens lygis normalizuosis. Jei viskas bus tvarkoje, problema bus išspręsta“, – sakė E. Viskontas.
Pasak įmonės „Nautilaus narai“ direktoriaus Egidijaus Ežerinskio, naro darbas susiklostė sėkmingai.
„Aplink užtvankos uždurį buvo daug dumblo, šiukšlių ir visokių sąnašų: plastiko, šakų ir akmenukų. Užduris po išvalymo pats savaime atsistojo į savo vietą, tad darbai buvo atlikti sklandžiai“, – sakė E.Ežerinskis.
Tiesa, dar narai ištraukė virtuvinę spintelę, kurią irgi buvo kažkieno įmesta prie užtvankos įrangimų ir trukdė darbams. Narai nėrė į 4 metrų gylį, tai buvo atlikta su įprasta naro apranga, naudojant suspausto oro įrangą. Taip pat buvo naudojamas laidinis ryšys su naru, kad, jam esant po vandeniu, būtų galima kalbėtis. Šiuos darbus atliko naras Ignas Ežerinskis.
Tai ne pirmas tokio pobūdžio darbas, įmonės narai turi ir kitokios darbų po vandeniu patirties, pavyzdžiui, laivų apžiūra, virinimas, pjovimas, betonavimas, konstrukcijų surinkimas.
Direktorius E. Ežerskis pasidžiaugė, kad darbai atlikti sėkmingai, tik pastebėjo, kad kartais tokius darbus atliekantiems narams iškyla ir labai pavojingų situacijų.
„Jei atsirastų plyšys, narą gali vandens srovės jėga prispausti, o jį atitraukti paskui yra sudėtinga. Gali atitraukti, gali ir neatitraukti“, – sakė E.Ežerinskis.

Mindaugas LAUKYS

DSC_0980

DSC_0976

DSC_0974

DSC_0970

DSC_0969

DSC_0986

 19,239 peržiūrų (-a)