Artėjanti prie pabaigos 2019-aisiais išrinktos Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencija pasižymėjo išskirtiniais skandalais, politinių partijų nesantaika ir net svarbiausių rajono valdžios atstovų atviru karu. Tik naudos iš to politikams balsus atidavusiems rajono gyventojams vargu ar buvo. Nebent tik tiek, kad galėjo nemokamai pasilinksminti politiniame cirke, kuriame linksmybės vėliau pavirto į paprasčiausią nusivylimą išrinktaisiais.
Iškart po 2019-ųjų savivaldos rinkimų pagal laimėtų Tarybos narių mandatų skaičių į viršų šoktelėjo visuomeninis rinkimų komitetas „Kretingos kraštas“. Jo politinis svoris padidėjo dar labiau tiesioginiuose rinkimuose pergalę atšventus naujam merui Antanui Kalniui. Tačiau laimėti absoliučią daugumą Savivaldybės taryboje vis dėlto nepavyko.
„Kraštiečiams“ valdžios pyragą teko dalintis su neilgai trukus suformuotos valdančiosios daugumos partneriais – konservatoriais ir liberalais. Pastarųjų atstovai svarbių pareigų neužėmė, tačiau konservatoriams atiteko mero pavaduotojo kėdė, į kurią sėdo Dangiras Samalius. Patys „kraštiečiai“, be mero, taip pat pasirūpino ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybe. Ją užėmė iš Klaipėdos atvykusi Jolanta Girdvainė.
Ankstesnės Tarybos kadencijos laikotarpiu daugumoje kartu su konservatoriais rajonui vadovavę socialdemokratai šįkart buvo priversti pasitenkinti opozicijos dauguma.
Oficialiai susiformavus valdančiajai Tarybos daugumai plačiai nuskambėjo konservatoriaus Tarybos nario Dovydo Bajoro žodžiai: „sudarėme velniškai stiprią daugumą“.
„Velniškai stipri dauguma“ pradėjo darbą. Socialiniuose tinkluose lyg iš gausybės rago pasipylė „naujienos“ apie išasfaltuotas gatves, tai vienur, tai kitur įrengtą apšvietimą ir t. t. Suprantama, nebuvo užmiršta ir Sporto ir sveikatingumo komplekso statyba, kiti svarbesni objektai.
Ten, kur darbai buvo sėkmingai užbaigiami, kur elektros lemputės tikrai įsižiebė, į padebesius kilo valdančiosios daugumos būti ir nebūti nuopelnai. Tik kažkaip liko nepastebėta tai, kad daugelis kadencijos pradžioje padarytų darbų pradėti buvo dar per ankstesnę kadenciją, kai tie patys, pavyzdžiui, „kraštiečiai“, sėdėjo opozicijos apkasuose.
Apmaudu, kad nesprendžiamos problemos pačios išsisprendžia toli gražu ne visada. Taip atsitiko ir šiai Tarybos kadencijai priartėjus prie pusiaukelės. Iš užkulisių į dienos šviesą pradėjo lįsti valdančiosios daugumos vidaus nesutarimai, o bene svarbiausiu politinės kortų kaladės koziriu tapo stringantys Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbai.
Opozicijoje buvusiems socialdemokratams energingai reikalaujant išsiaiškinti situaciją dėl Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos finansavimo per 2019-uosius, valdančiosios daugumos atstovai pradžioje vieningai priešinosi. Tik vėliau kai kurie iš jų savo nuomones pakeitė ir privertė merą sudaryti pirmąją per kadencijos laikotarpį tarpinstitucinę komisiją galimam tuometinės Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Suprantama, mero potvarkiu sudaryta komisija direktorės, jaukiai gyvenusios po to paties mero sparneliu, veiksmuose jokių galimų nusižengimų neatkapstė. Tačiau sėkmingai jos darbų tėkmei kliūtį suręsti padėjo „kraštiečių“ daugumos partneriai, irgi pradėję priekaištauti dėl galbūt netinkamų kai kurių sprendimų.
Neatlaikiusi opozicijos bei dalies daugumos priekaištų, buvusi Administracijos direktorė galiausiai ant mero stalo padėjo atsistatydinimo iš pareigų pareiškimą. Tačiau atsistatydinimo priežastimi galėjo būti ir tai, kad nepasitenkinimo tarpinstitucinės komisijos išvadomis balsų pasigirdo ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiosios daugumos partnerių pusės.
Tad „velniškai stipri dauguma“ pradėjo sparčiai byrėti. Procesas buvo labai greitas, todėl netrukus paskelbta apie naujos valdančiosios daugumos susiformavimą. Ją sudarė iš opozicijos į poziciją peršokę socialdemokratai, kur jų jau laukė senieji bendražygiai konservatoriai, bei liberalai. Buvusiai daugumai prijautę bei „kraštiečius“ ištikimai palaikę „darbiečiai“ tapo opozicijos atstovai. Opozicijoje liko ir pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą į Tarybą išrinkta Jolita Vaickienė, o žlugus šiai politinei struktūrai tapusi nepartine. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, anuomet vadovaujami Tarybos narės Dalios Martišauskienės, pasirinko neutralią poziciją.
Kadencijos viduryje pasikeitus Tarybos valdančiajai daugumai, akivaizdžiai pasirodė ir dar labiau įsiplieskęs „kraštiečių“ ir socialdemokratų karas. Pastaruosius priimant kai kuriuos politinius sprendimus aktyviai palaikė ir konservatoriai.
Bene pirmasis, bent jau labiausiai per visą Lietuvą nuskambėję daugumos ir mažumos, vadovaujamos mero A.Kalniaus, konfliktas kilo socialdemokratams pasiūlius panaikinti dvi iš trijų mero komandos pareigybių. Motyvuota ketinimais taupyti biudžeto lėšas, esą, naikinamas pareigybes užėmę politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai labiau rūpinosi ne tiesioginėmis savo pareigomis, o mero A.Kalniaus politine reklama, ir t. t. Kaip alternatyva panaikintoms pareigybėms merui buvo siūlyta suformuoti Tarybos sekretoriatą. Šiek tiek vėliau naujoji Tarybos dauguma „pasikėsino“ ir į paskutinę, trečiąją mero komandos pareigybę, kurią išsaugoti vis dėlto pavyko.
Savivaldybės meras A.Kalnius už tokius daugumos „darbelius“ Tarybą padavė į teismą – apskundė Tarybos sprendimą panaikinti dvi politinio pasitikėjimo pareigybes.
Tokie įvykiai Kretingos rajono savivaldybės taryboje netruko pasklisti po visą Lietuvą. Ir tai nenuostabu, juk ne kasdien meras, taip pat būdamas ir Tarybos nariu, apskundžia teismui Tarybą, reikalauja panaikinti Tarybos sprendimą, po kuriuo pats suraitė savo parašą. Tokio precedento Lietuvoje dar nebuvo.
Suprantama, mero A.Kalniaus ne kartą buvo klausiama, kodėl jis padavęs į teismą Tarybą. Visada atsakymas buvo toks pat – „…norėjau išsiaiškinti, kokios iš tikrųjų yra mero galios“.
Kitaip tariant, merui A.Kalniui, matyt, nesuprantamos įstatymų, reglamentuojančių mero, tarybų narių kompetencijas, pareigas ar teises, nuostatos.
Kita vertus, akivaizdu, kad ir įstatymuose vis dėlto dar yra nemažai spragų arba trūksta konkretesnių apibrėžimų. Be to, kartais įstatymų nuostatos nelabai derinasi ir su Konstitucija.
Susiklosčius tokiai situacijai, apie kokią nors galimybę susitaikyti, surasti bendrą kalbą ir pamėginti sklandžiai dirbti, rajono politikams teko pamiršti.
Naujoji valdančioji dauguma, suprantama, surado ir naują Savivaldybės administracijos direktorių, kuriuo buvo paskirtas socialdemokratų pasiūlytas Egidijus Viskontas.
Nors garsiai teigta, kad ir daugumoje, ir opozicijoje dirbsiantys mero A.Kalniaus vadovaujami kraštiečiai stengsis pagerinti rajono žmonių gyvenimą ir darbuosis atsiraitoję rankoves, nepriklausomai nuo to, kokia Tarybos daugumos sudėtis ar kas vadovaus Administracijai, realybė prasidėjo šiek tiek kitaip. „Kraštiečiams“ jau nuo pirmų darbo dienų naujasis Administracijos direktorius E.Viskontas neįtiko. Tik labai abejotina, ar dėl politinių peripetijų. Galbūt labiau todėl, kad Administracijos vadovas nesiteikė besąlygiškai paklusti merui ir vykdyti absoliučiai visus jo nurodymus. Nepadėjo ir priminimas, kuo skiriasi sprendimus priimanti valdžia nuo juos vykdančios valdžios – Administracijos direktorius atsakingas už Tarybos sprendimų įgyvendinimą, o ne už mero nurodymų vykdymą.
Ant naujojo Savivaldybės administracijos direktoriaus E.Viskonto stalo netruko atgulti šūsnis įvairiausių mero nurodymų, reikalavimų ir kitokių popierių, į kuriuos direktoriui teko atsakinėti, rinkti informaciją, perskirstyti skyriams ir t. t. Kitaip tariant, prireikė daugiau laiko skirti mero užgaidoms nagrinėti nei tiesioginiams reikalams.
Savivaldybės mero A.Kalniaus bei Administracijos direktoriaus E.Viskonto kova vyko beveik dvejus metus. Ir ne tik kabinetuose, dėliojant įvairius popierius, bet ir Tarybos posėdžiuose. Kretingiškiams politikams ne kartą teko užsiimti beveik asmeninės nesantaikos problemų sprendimu, vietoj to, kad būtų svarstomi svarbūs rajonui klausimai.
Kartą atsirado šiokia tokia prošvaistė – gal meras su direktoriumi susitaikys? Po pirmosios A.Kalniaus inicijuotos interpeliacijos E.Viskonui, kuriai dauguma Tarybos narių nepritarė, abu priešininkai paspaudė rankas ir pažadėjo nesipykti. Deja…
Paliaubos truko neilgai. Antrąkart sudaryti tarpinstitucinę komisiją merą A.Kalnių paskatino iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos gautas sprendimas, jog Administracijos direktorius E.Viskontas, dalyvavęs viename iš jo vadovaujamos komisijos posėdžių, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Pasiūlyta Tarybai ir merui apsvarstyti nuobaudos skyrimo klausimą.
Mero suburta komisiją pradėjo tarnybinį patikrinimą. Galima spėti, jog šįkart užduotis jai buvo duota visiškai kitokia nei pirmąkart – direktoriaus veikloje būtinai reikėjo surasti bent menkiausią tarnybinį „nusižengimą“. Jei ieškai, tai ir randi…
Komisija konstatavo tą patį, ką nustatė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Tik šįkart tai buvo pavadinta „tarnybiniu nusižengimu“. Komisija nusprendė siūlyti Tarybai skirti nuobaudą – pastabą.
Daugeliui Savivaldybės tarybos narių tarpinstitucinės komisijos išaiškintas „tarnybinis nusižengimas“ bei siūloma nuobauda pasirodė itin nereikšminga, kad ją skirti buvo atsisakyta.
Viskas lyg ir būtų tekėję jau įprasta vaga, jei ne priartėję nauji savivaldos rinkimai. Politikai pradėjo planuoti savo politinius ėjimus, mintyse dalintis kėdėmis bei įtakomis. Tad buvusio sutarimo neliko ir beveik prieš dvejus metus susiformavusios naujosios Tarybos daugumos gretose. Kai kuriems labai viliojanti tapo mero kėdė, o kai kuriems ir mažesnės, bet irgi pakankamai įtakingos kėdutės.
Atrodo, jog kitų metų kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose laimėti absoliučią daugumą neplanuoja nei viena dabar rajono valdžioje esanti politinė jėga, todėl ieškoma sąjungininkų.
Opozicijoje esantys „kraštiečiai“ sugebėjo jų rasti ne tik tarp savo partnerių, bet ir tarp daugumos atstovų. Taip galvoti skatina ir rugsėjo 16-ąją įvykęs neeilinis Tarybos posėdis, kuriame iš pareigų, kaip praradęs pasitikėjimą, buvo atstatydintas Administracijos direktorius E.Viskontas.
Vieninteliai socialdemokratai liko ištikimi – vieningai išėjo iš posėdžių salės ir nedalyvavo nei sprendimo projekto dėl direktoriaus atstatydinimo svarstyme, nei slaptame balsavime.
Vargu ar atsirastų kokia nors savivaldybė, kurios būtų išvengusios didesnių ar mažesnių rietenų, nesutarimų, konfliktų. Atsitinka visaip, visaip susiklosto ir politiniai santykiai. Tik kretingiškiams Kretingos rajono gyvenimas vis dėlto rūpi labiau, todėl ir klausimas: kodėl taip atsitiko?
Meras renkamas tiesioginiuose rinkimuose. Vadinasi, nesvarbu, kokia politinė jėga turi daugiau Tarybos narių mandatų, kokia valdančiosios daugumos sudėtis, kas atstovauja opozicijai, meras privalo surasti bendrą kalbą su visais ir sugebėti nesusitariantiems politikams parodyti tinkamą kryptį, kurios jie turėtų laikytis. Kretingiškių Taryboje per beveik ketverius metus galima buvo pastebėti, kad Savivaldybės merui A.Kalniui suvienyti kolegas bendram darbui vis dėlto trūksta.

 18,370 peržiūrų (-a)

80% LikesVS
20% Dislikes
One thought on “Politikų „karas“: baigiasi senas, prasideda naujas”
  1. Prastas klebonas, jei davatkos susirenka į šventovę viena kitai rauti plaukus.Gera publikacija!

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE