Etninės kultūros olimpiados laureatai iš Darbėnų gimnazijos

Darbėnų gimnazijos bendruomenė labai džiaugėsi, kad Adomas Kavaliauskas 5-7 klasių grupėje, o Leonardas Vaišys 8-10 klasių grupėje tapo laureatai V-oje Etninės kultūros olimpiadoje Kėdainiuose. Apie mokinių pasiekimus noriu papasakoti, ką sužinojau interviu metu. Olimpiada vyko trimis etapais. Antrajame, Žemaitijos regioniniame V-osios Etninės kultūros olimpiados etape, kuris vyko vasario mėnesį Telšiuose, mūsų gimnazijos mokiniai – Adomas Kavaliauskas ir Leonardas Vaišys – savo amžiaus grupėse tapo laureatai. Grįžę iš regioninės olimpiados vaikinai labai nuoširdžiai ėmė ruoštis respublikiniam etapui, kuris balandžio pabaigoje buvo surengtas Kėdainiuose.

Apie respublikinį olimpiados etapą kalbamės Darbėnų gimnazijos bibliotekoje, aptariame, su kuo bendravo mūsų mokiniai ten, Kėdainiuose, kokių įspūdžių parsivežė iš ekskursijos po restauruotą net šešių konfesijų miestą, įkurtą ant Nevėžio pakrantės. Adomas pasakoja apie edukacijas, prisimename muziejuje matytas modernias instaliacijas. Kartu diskutuojame, kiek laiko reikia skirti, kad galėtum tinkamai pasiruošti, kokios temos buvo nagrinėjamos olimpiados užduotyse, kokių dar, be testo, užduočių turėjo atlikti mokiniai.

Leonardas su Adomu išvardina temas, kurias reikėjo išanalizuoti, kad gerai atliktum olimpiados testą. Reikėjo ištyrinėti etnografinių regionų kraštovaizdžio specifinius bruožus, tradicinės muzikos instrumentus, tautinių drabužių ypatybes, tradicinę architektūrą, kulinarinį paveldą ir atskiriems regionams būdingus papročius, kurie nesikartoja kituose regionuose.

Aptarę olimpiados temas, kalbame, kad padirbėti tikrai reikėjo. Klausiu, kas padėjo pasirengti olimpiadai. Darbėnų gimnazijos bibliotekos darbuotojai, administracija stengėsi sudaryti kuo palankesnes sąlygas gerai pasiruošti. Vaikinai pasakoja, kad daug laiko praleido mokyklos bibliotekoje spręsdami įvairius testus, tyrinėdami žemėlapius, tautinių rūbų video pavyzdžius, vartydami enciklopedinius leidinius. O kaipgi kitaip? Juk 11-12 klasių olimpiados laureatams yra pridedama papildomų balų stojant į universitetus. Ir šiemet vyresniųjų klasių olimpiados dalyviams vertinimo komisijos pirmininkė dr. D. Urbanavičienė perdavė universitetų kvietimus.

Tai dar ne viskas, šypsosi Adomas ir Leonardas. Dar repetavome su ansamblio ,,Šukupis“ vadovu Alvydu Vozgirdu. Mudu esame šio ansamblio dalyviai. Adomas, iš pradžių čirpinęs smuikele, paskui čiupo bandoniją. Jam labai patiko, kaip bandonija groja jo mylimas dėdė Rimas ,,Bijotaičių“ ansamblyje. Ir ateityje vaikinas svajoja groti kartu su savo dėde. Olimpiados laureatai pasakoja, kad muzikuoja įvairiose šventėse, dalyvauja konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Leonardas ir Vokietijoje yra smuikelę čirpinęs – žaismingai mirkteli Adomas, o Leonardas tik santūriai šypsosi.

O aš klausinėju vaikinus toliau. Žinau, kad olimpiados užduotys buvo iš kelių dalių. Kokių gebėjimų dar reikėjo, kad įveiktum antrąją – etnokultūrinės veiklos ir raiškos pristatymą. Čia jau reikėjo ilgai repetuoti, kad sklandžiai pavyktų pristatyti ir pasakojimą žodžiu, ir pagroti išmoktus kūrinius. Vaikinai pasakoja, kad dirbdami bibliotekoje ilgokai kūrė, redagavo savo pristatymo tekstus žemaitiškai, mokėsi taisyklingai tarti žemaitiškus žodžius, dėliojo mintis apie tai, kokias veiklas atlieka, kaip gilina savo etnokultūrinius gebėjimus ir kompetencijas mokykloje, namuose ir ,,Šukupio“ ansamblyje. Kokias tradicines šventes ir tradicinius ūkio darbus išmano ir patys namų veiklose dalyvauja. O Leonardas dar suspėja dalyvauti ir Klaipėdos etnokultūros centro ansamblio ,,Kuršiukai“ veiklose. Pačioje balandžio pabaigoje Kaune abu vaikinai dar dalyvavo konkurse ,,Tramtatulis“ ir Leonardas tapo laureatu. Stebiuosi ir klausiu, kaip jis visur suspėja. O vaikinas žemaitiškai atsako:,,no, ka mon tink, tad ėr sorondu čiesa“…

Taigi, įdomus buvo pokalbis su mūsų gimnazijos mokiniais. Jie labai nudžiugino visą mūsų gimnazijos bendruomenę. O su gimnazijos bibliotekoje dirbančiais mokytojais dar padiskutavome, kad jauni žmonės turėtų pažinti ir vertinti savo tautos tradicinę kultūrą. Gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, pažindami savąją etninę kultūrą, geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Gilindami bendrakultūrines kompetencijas, ugdydamiesi savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir – svarbiausia – vertins ir kitų tautų etninį paveldą.

O juk mums visiems svarbu, kad perimtume iš savo giminės, šeimos senąsias kultūrines tradicijas, pratintumęsi kartu šeimose dainuoti, muzikuoti, taip formuodamiesi etninės kultūros tęstinumo poreikį.

Mokinių ir mokytojų mintis užrašė

Darbėnų gimnazijos mokinė Justė Kaubrytė