Reforma po reformos arba pokyčiai po pokyčių. Ketinama stambinti sveikatos įstaigas. Būdas jau patikrintas kitose srityse – mažąsias įstaigas prijungsime prie didžiųjų. Koncentruojame paslaugas į miestus, pamiršdami, kad regionuose turime ir atokesnių gyvenviečių, kuriose taip pat svarbu išlaikyti paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę. Tik sveikatos sritis ne paštas, kurio pertvarkos padarinius vis dar jaučiame – paštomato gyvenvietėje nepastatysi ir problemos neišspręsi.
Apie Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio inicijuotą ir stumiamą reformą Švyturio laikraštyje pasisakė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė „tikslą pasiekėme. Kito kelio nėra.“ Natūralu, kad po tokios išsakytos frazės visuomenei turėjo kilti pagrindinis klausimas – koks gi tas tikslas? Tik turint tikslą, galima jį pasiekti. Jeigu menamas tikslas – tolimame horizonte už tiršto rūko pasislėpė Sveikatos apsaugos ministro žadami milijonai, tuomet turime tikslą bandyti juos įsisavinti Nors tikslas turėtų būti teikti kokybiškas, kuo lengviau prieinamas paslaugas rajono gyventojams. Pabrėžtina, ne tik miesto, bet ir atokesnių rajono gyvenviečių žmonėms, kurie paskutiniu metu stumiami į paraštes.
Šią reformą galime pavadinti „miglos reforma“. Sostinėms valdininkams tai dar vienas eksperimentas su regionų sveikatos sistema, kuri šiuo metu išgyvena specialistų badą. Tiesa, tampa įprasta, kad eksperimentuoti pradedama tik išgirdus apie Europos Sąjungos valiutos įplauką į Lietuvos piniginę. Kai ateina dideli pinigai, sostinės valdininkams padvigubėja stimulas leistis į avantiūras su kaimiečiais regionuose.
O kas vyksta Kretingos padangėje išgirdus apie dar vieną reformą ir menamus milijonus? Mes žemai lenkiamės Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – SAM) ir A. Dulkiui tikėdamiesi malonės, kuomet įvykdžius visus reikalavimus bus paversta pinigine išraiška – 3 mln. eurų.
Nuolankumas prasidėjo dar šių metų gegužės mėnesį Kretingos rajono savivaldybės taryboje. Svarstėme klausimą dėl visų keturių pirminės sveikatos priežiūros centrų sujungimo į vieną juridinį vienetą. Kretingos, Salantų, Kartenos PSPC ir Kretingos psichikos sveikatos priežiūros centras taps vienu kūnu. Racionalus, situaciją kritiškai vertinantis žmogus, pirmiausia prašytų šį sujungimą pagrindžiančių argumentų. Ar taip būtų finansiniai dalykai, ar paslaugos kokybės gerinimo aspektai, paslaugos prieinamumo gerinimo galimybės ir kita. Svarbu, kad argumentai išreikštų aiškią naudą. Matant horizonte milijonus, argumentų nebereikia.
Paklausus valdančiųjų kiek sutaupysime sujungę įstaigas ir sumažinę administracinio personalo skaičių, gauname atsakymą, kad dar nepaskaičiuota. Viena plika koja jau esame dilgėlėse. Jau jaučiasi niežulys. Į klausimą kaip sujungus įstaigas sugebėsime pritraukti specialistų į trūkstamas vietas – užsidedami rožiniai akiniai ir teigiama, kad įstaigai tapus stambesnei, visi specialistai plūs į Kretingą dirbti, nusidrieks eilės.
Ne mielieji, čia ne Brolių Grimų pasakos. Tokiomis fantazijomis gyvena mūsų rajono valdantieji. Specialistų trūkumas Kartenoje ir Salantuose bus sprendžiamas darbuotojus rokiruojant kaip šachmatų partijoje – vieną dieną esi gydytojas Kretingoje, kitos dienos ėjimas lems, jog būsi Salantuose. Žiūrėk, po savaitės šachmatų didmeistris nuspręs žengti kitą ėjimą ir būsi išsiųstas į Karteną. Tokios rokiruotės turbūt kiekvieno gydytojo, kuris ieško darbo, svajonė. Jau antra koja dilgėlėse. Jau niežti stipriau. Sveikas protas sako – gana, lipkim lauk.
Sveiką protą toliau ignoruojam ir bandom šokti į dilgėles visų kūnu – pirminiame sprendimo projekto variante įrašome, kad sujungus įstaigas uždarysime medicinos punktus kaimuose. Ar taip gerinsime paslaugų prieinamumą? Gerai, kad kaimo žmonės vis dar užtvartėse laiko šakes. Nuvalius nuo jų dulkes, parodžius valdžiai, kad kaimiečiai dar turi parako ir gali už savo tiesas atvykti pakovoti net į Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį, sprendimas uždaryti kaimo medicinos punktus atšauktas. Aktyvi pilietinė visuomenė vis dar gali stabdyti destrukcinius sprendimus. Taip ir likom pakabinti virš dilgėlių – kojas niežti, bet likusi dalis kol kas sveika.
Kamuojant niežuliui, turėtume kreiptis į specialistus. Taip ir padarėme. Gegužės mėnesio Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo sukviesti visi pirminių sveikatos įstaigų vadovai. Deja, vaistų nuo niežulio jie neišrašė. Patarė adekvačiai vertinti situaciją ir sprendimus daryti gerai pagalvojus. Kitaip sakant, rekomendavo visu kūnu nuogiems į dilgėles nešokti, o luktelėti ir įvertinti situaciją. Negi imsi ir klausysi specialistų? Nebe tie laikai, geriau gydytis patiems. Taip ir gimė sprendimas pradėti įstaigų sujungimą.
Linksmiausia istorijoje tai, kad sujungę pirminės sveikatos priežiūros įstaigas į vieną darinį, mes greičiausiai vis tiek neatitiksime SAM vairininko A. Dulkio keliamų reikalavimų. Kodėl? Nes prie kuriamo darinio nejungsime ligoninės. SAM nori, kad naujuose dariniuose būtų teikiamos antrinio lygio paslaugos. O kaip mes jas pasiūlysime sujungę tik pirminio lygio sveikatos įstaigas? Klausimas vertas 3 mln. eurų. Ar imituodami reformą įtinkinsime sostinę, kad esame jų nuolankūs vykdytojai? Vargu. Kvailiai nykstanti rūšis. Galime daryti prielaidą, kad sukūrę šią nesvarumo būseną rūke, turėsime iš naujo pažiūrėti į stumiamą sveikatos reformą. Galbūt pasvarstyti ir apie ligoninės prijungimą. Tik suvokime, kad abejonės sėklos įstaigose jau pasėtos.
Pažadėtų milijonų taip norisi. O kodėl mums jų taip norisi? Norisi, nes Kretingos rajone yra visiškas investicijų badas. Norint išsigelbėti, tenka griebtis šiaudo. Dėl jų galime ignoruoti sveiką protą ir paslaugų prieinamumo bei kokybės gerinimą. Šioje situacijoje akivaizdu, kad tikslas, kuris anot Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės bus pasiektas, yra ne paslaugų ir kokybės gerinimas rajono žmonėms, o noras tiesiog įsisavinti horizonte už tiršto rūko esančius A. Dulkio žadamus milijonus, kurie net neaišku ar mums atiteks. Eksperimentas pradėtas, o mes, regionų gyventojai, net nesipriešindami būsime bandomaisiais triušiais.
3,962 peržiūrų (-a)
Ačiū, labai puikus straipsnis. Tik ar jį perskaitys rajono Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė, kuri gyvena toli nuo Kretingos ir ypač nuo rajono pakraščių. Ir kuriai rūpi tik ES milijonai, o ne rajono gyventojai.