Mokamos medicinos link?

Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, jog savivaldybės pradėjo steigti savo sveikatos centrus. Pasekmės tokios, kad Zarasuose nėra kam gydyti ligonių. Gęsinti gaisro nulėkė pats ministras Arūnas Dulkys. Sostinėje medikai neša pareiškimus įstaigų vadovams su prašymais išeiti iš darbo savo noru. Kretingos rajone dvi bendruomenės surinko parašus su raginimais nieko nekeisti.
Kas vyksta ir kokios pertvarkos sugalvotos sveikatos srityje? Į „Švyturio“ klausimus atsako Seimo Sveikatos Reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis
-Sprendimą reorganizacijos būdu prie Kretingos PSPC prijungti viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas – Kartenos ir Salantų PSPC bei Kretingos psichikos sveikatos centrą, Kretingos r. savivaldybės Taryba priėmė š.m. gegužę. Tačiau bendruomenėms kilo abejonių, ar Taryba priėmė šį sprendimą teisingai. Savivaldybei esą už atliktą reformą yra pažadėti 5 milijonai eurų. Tačiau jokiame popieriuje tų pinigų niekas nematė. Kokie čia procesai, jūsų nuomone, vyksta? Ką yra iš tiesų sugalvojusi Vyriausybė, SAM?
-Yra keli dalykai. Vienas – dėl pinigų. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalina pinigus, kurių pati neturi ir nematė. Tie pinigai nėra suplanuoti biudžete nei 2023, nei 2024 metais. Tai Europos Komisijos parama iš vadinamojo RRF fondo, t.y. „kovidiniai“ pinigai. Per 3 pastaruosius metus tie pinigai Lietuvos dar nepasiekė, nes Lietuva vis netinkamai užpildo prašymus ir deklaracijas. Dėl šios priežasties jie vėluoja. Jeigu jie kada nors ir ateis iki Lietuvos, tai suma proporcingai mažės. Nes jau dabar dalį jos suvalgė infliacija.

Kovidiniai pinigai, kurių dar teks palaukti
-Skaitytojams, turbūt reiktų priminti, kas yra RRF fondas. Tai Europos Komisijos (EK), priemonė, kuria pries 2 metus buvo reaguojama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes. 2020 m. gegužės 20 d. EK pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF), kuri turėtų finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Pagal šią priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.
-Kitas dalykas, tie RRF pinigai, numatyti medicinos sričiai yra puplanuoti ligoninių pertvarkai. Kitaip tariant, šie pinigai greičiausiai atiteks Kretingos ligoninei, bet ne pirminiams sveikatos priežiūros centrams miesteliuose.
Ar bus viena įstaiga, ar kelios, čia kažkokios teisinės problemos nėra. Tačiau reikia suvokti, jog po trijų netų, ar tai bus Salantų, ar Kartenos PSPC, ar kitokia ambulatorija, ji tiesiog bus panaikinta. Visos sveikatos priežiūros paslaugos bus sutelktos į rajono centrą.
Dar vienas dalykas, jog, pavyzdžiui Salantuose dirbantis gydytojas gali susikurti savo privačią gydymo įstaigą. Panaši situacija buvo susiklosčiusi Šilalės rajone, Pajūrio seniūnijoje. Ten panašus chaosas dėl PSPC panaikinimo iškilo prieš trejus metus. Centre dirbusi gydytoja įsteigė savo privatų kabinetą ir visus PSPC pacientus persivyliojo pas save. Tuomet savivaldybei nebebuvo kitos išeities, kaip panaikinti Šilalės r. Pajūrio filialą.

Reali grėsmė mažoms įstaigoms išnykti
-Kiek įtakos čia gali turėti bendruomenių surinkti parašai, kad nejungti SP įstaigų ir palikti viską taip, kaip buvo, nes gyventojus esama tvarka tenkina?
Tie surinkti parašai turi labai didelę reikšmę, nes gali turėti lemiamos įtakos savivaldybės tarybos sprendimui. Jeigu, žinoma, Taryba ir meras vykdo socialiai atsakingą politiką ir priima politinį sprendimą įstaigų nejungti. Tuomet problema būtų išspręsta. Todėl viskas yra mero bei tarybos rankose.
Kitas dalykas, ką aš matau, ko Kretinga ir kitos savivaldybės nedaro, tai ką aš esu senai pastebėjęs: tiek pačios gydymo įstaigos, tiek savivaldybės nekalba apie papildomą finansavimą ambulatorijoms, dideliu atstumu nutolusioms nuo rajono centro. Tačiau tai yra svarbu ir paaiškinsiu kodėl?
Pirmiausia dėl paslaugų prieinamumo. Nes žmogus fiziškai tiesiog negali atvažiuoti į gydymo įstaigą rajono centre. Toks pacientas lieka savotiškoje kvailio vietoje. Aš manau, kad dėl tokių nutolusių sveikatos priežiūros įstaigų savivaldybės turi dėti dideles pastangas, kad jas išlaikyti, kad joms negrėstų uždarymas. Tačiau savivaldybės to tiesiog nedaro. Panašias situacijas pastebiu daugelyje kitų savivaldybių. Tai jau yra visos Lietuvos problema.
-Ką ketina daryti centrinė valdžia dėl to kad nebūtų uždaromos nedidelių gyvenviečių sveikatos priežiūros įstaigos?
-Centrinei valdžiai tai neįdomu, nes Vilniaus valdžios institucijoms nutolusios gydymo įstaigos yra savotiškas hemorojus. Centrinė valdžia priešingai, šiandien yra suinteresuota, kad tokių nebūtų ir neliktų.
-Vadinasi gyventojų nuogąstavimai nėra ne pagrindo? Nes tiek Salantai, tiek Kartena gali netekti sveikatos priežiūros įstaigų?
-Tai tikrai yra reali grėsmė, nes tokias gydymo įstaigas miesteliai gali prarasti. Reikia žinoti, jog tai yra pats pavojingiausias procesas, turint omenyje, kad į šiuos PSPC yra daug investuota, nupirkta įranga, renovuotos patalpos. O toliau gali sekti kitas žingsnis – sutvarkytose patalpose įsikurs privačių gydytojų kabinetai. Tai reikia aiškiai suvokti.

Paslaugų prieinamumas blogės?
-Ministras A.Dulkys prieš kelias dienas paskelbė apie prasidėjusią ligoninių reformą. Ir jau girdime pranešimus iš visos Lietuvos apie medikų išėjimus iš darbo. Kaip galite pakomentuoti šiuos reiškinius?
-Šis žmogus dažnai sugalvoja keistų dalykų. Tai ką jis šiandien daro, galima būtų sulyginti su genocidu. Pirmąsias jo reformų pasekmes mes matėme Šiaulių ligoninėje. Ši gydymo įstaiga parado 90 prc. personalo. Tai reiškia, jog neįmanoma užtikrinti paslaugų. Dalis pacinetų iš Šiaulių siunčiami į kauno klinikas. Taigi jau dabar Šiauliai prarado respublikinės ligoninės funkciją.
Paslaugų prieinamumas po šios reformos pablogėjo ir dar labiau pablogės. Artimiausiu metu panaši situacija turėtų susiklostyti ir Klaipėdoje. Šių metų pradžioje pradėjo veikti naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Čia taip pat jau trūksta gydytojų. Tuo tarpu į privačių gydymo centrų statymą uostamiestyje ketinama per ateinančius metus investuoti apie 40 milijonų eurų.
Verslininkai puikiai supranta, jog A.Dulkys ir visa ši Vyriausybė sieks, kad valstybinės gydymo įstaigos galėtų vis mažiau ir mažiau priimti pacientų. Tai yra kryptinga veikla, nes ministras tenkina privataus sektoriaus poreikius, stengdamasis kuo daugiau uždaryti gerai veikiančių ligoninių. Greičiausiai jis neabejoja, jog ateis tokia diena, kai valstybinėse ligoninėse niekas negalės užtikrinti paslaugų, nes šios gydymo įstaijos tiesiog bus nustekentos.
Seime jau pusantrų metų kabo mano darbo grupės parengtas įstatymo projektas, kuriame pasiūliau, kad priemokas už paslaugas galės rinkti ir privačios, ir valstybinės gydymo įstaigos. Dabar ligonių kasos neduoda finansavimo ir nepasirašo daugiau sutarčių pagal fiksuotą pacientų skaičių. Pavyzdžiui, Ligonių kasos sako, jog stuburo gydymui skiriama kvota – 500 žmonių, nors pacientų yra daugiau. Ir tada prašoma pagrįsti, kodėl atsirado pacientų virš nustatytos kvotos, tarkim 1000. Tada skiriamas papildomas finansavimas, pavyzdžiui, 200. Tokiu atveju rajoninės ligoninės patiria nuostolių. Jos negali kokybiškai užtikrinti paslaugos. Dėl šios priežasties susiformuoja tos mižiniškos eilės. Žmogus, kuriam nusibosta stovėti eilėse po kelis mėnesius sako: eikit jūs ten, kur Rusijos laivas, registruojuosi pas privatininką. Ir tada jis susimoka tą priemoką. Tačiau valstybinėje gydymo įstaigoje priemokų imti negalima. Jeigu pacientas valstybinėje ar savivaldybės gydymo įstaigoje galėtų susimokėti priemoką, ženklai atpigtų paslaugos ir sumažėtų eilės.
Ir trečias dalykas, apie ką visi tyli ir nieko nerašo dalis žiniasklaidos, kuri yra finansuojama iš Sveikatos ministerijos viešinimo fondų – visiškai nekalbama apie sveikatos draudimo rezervą. Šiuo metu sveikatos draudimo rezervas yra 530 milijonų. Tai yra nepriklausomos Lietuvos rekordas. Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kuri turi tokį rezervą. ES vidurkis yra 10-11 proc. Mūsų rezervas sudaro 16 procentų.
-Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad ministras A.Dulkys, neduodamas pinigų gydymo įstaigoms, tendencingai jas spaudžia, varo į bankrotą. Ligoninės negali savo personalui užtikrinti tinkamų darbo sąlygų. Tada tiek gydytojai, tiek pacientai renkasi privačias įstaigas.
Ateityje Lietuvos laukia angliškas arba amerikietiškas modelis, su kuriuo prieš dešimtmetį kovojo JAV prezidentas Obama. Visos sveikatos paslaugos bus mokamos. Apie sveikatos paslaugų prieinamumą sunku būtų ir kalbėti. Dabar mes Lietuvoje šokame į tas dilgėles. Ir taip iš esmės naikiname valstybinių gydymo įstaigų tinklą. Su sveikatos sistema viskas vyks panašiai, kaip prieš tris dešimtmečius buvo privatizuotas Telekomas. Dabar susidūrėte su problema, kai visus ryšius valdo viena kompanija. NATO viršūnių susitikimas parodė, jog mes iš biudžeto telekomunikacijų bendrovėms, sumokame kosminius pinigus.
-Dėjojame už komentarą

Kalbino Gintaras Mikšiūnas

 17,685 peržiūrų (-a)