Kaip toliau gyvensime ir ar išgyvensime senstančioje ir mažėjančioje Lietuvoje. Gitanas Nausėda po penktadienį įvykusio Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdžio taip ir nepasakė. Bet jis drėbtelėjo iš peties: „sutarėme, kad 2026–2030 m. laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 procentų BVP“.
Esą bus siekiama, jog per minimą laikotarpį būtų išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. „Atgrasymas yra geriausias kelias į taiką“, – akcentavo šalies vadovas.
Vėliau šalies vadovas papildė savo ištarmę naujais perlais, nes gavo kritikos ir savų, ir oponentų: o iš kur paimti tuos procentus? Ką reikės nurengti, kad aprengti ir apginkluoti kareivį? Be to – iš kur tų kareivių Lietuva gaus, kai gimstamumas ir gyventojų skaičius mūsų šalyje senka kaip per sausrą šulinio vanduo? Greičiausiai tai nėra svarbu. G.Nausėda patikslino, jog galima bus naudoti Lietuvos valiutos atsargas. Esą daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
Kodėl ir kaip per naktį atsirado toks sprendimas?
Pirmiausia atsakykime į klausimą: kodėl? Atsakymas kaip ir aiškus – JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija. Lietuviškas valdžios elitas dar rudenį aiškiai deklaravo, jog remia demokratę Kamala Haris. Dabar – pats metas persimauti sportbačius ore arba prisitaikyti prie naujos nemalonios tikrovės. Mūsiškiam elitui akivaizdu, kad laimėjo ne tie. Viskas labai panašų į tarybų Lietuvą 1985 metais, kai į valdžią Maskvoje atėjo Michailas Gorbačiovas, o Petras Giškevičius bandė įtikti naujam šeimininkui. Nesvarbu, kad nei vienas Lietuvos valdžios atstovas į inauguracijos iškilmes nebuvo pakviestas, svarbu laiku išsikelti teisingas vėliavas, kad kitoje pusėje vandenyno visi pamatytų jog čia gyvena savi aborigenai.
Todėl atsakymas į kitą klausimą „kaip“ ateina savaime. Pasak prezidento, nors Lietuvos saugumą užtikrina narystė NATO, saugumas bus veiksnus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys. Tada kyla dar viena abejonė: ar mes nepasitikime kolektyvine Vakarų pasaulio saugumo struktūra? Ar nekyla ir dar vienas klausimas: kokie valstybės gyvenimo klausimai bus paaukoti vardan gynybos? Švietimas, sveikata, socialinė apsauga, o gal miškai, kuriuos galimai reikės iškirsti, kad įrengti kuo daugiau karinių miestelių ir poligonų?
Kretingos rajonas buvo minimas, kaip viena iš vietovių, kur gali būti įrengtas poligonas. Neoficialiai žinoma, jog tai buvusio sovietų raketinio karinio diviziono teritorija tarp Reketės, Tuzų ir Šateikių.
Pats šalies vadovas net ir neslepia, jog tai buvo pataikavimo „operacija“ JAV prezidentui D.Trumpui. Sprendimą gynybai skirti 5-6 proc. BVP prezidentas Gitanas Nausėda laiko sąžiningu ir atitinkančiu išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo idėjas. Kalbėdamas apie Vyriausybės laukiančius darbus, šalies vadovas pabrėžia, kad dėl ambicingo krašto apsaugos tikslo reikės perskirstyti biudžetą ir kad valdantieji „turės siaurame koridoriuje išsitekti“.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pripažino, jog VGT sprendimas per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) lėmė ir patarėjai iš užsienio. Ministrės teigimu, kiekvienais metais gynybai skiriamą procentą lems ir BVP augimo greitis, ir tai, kada bus sudaryta nauja Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva. „Koks konkrečiai bus procentas konkrečiais metais priklausys nuo daugelio skirtingų kriterijų: nuo BVP augimo greičio, ta pati pinigų suma gali sudaryti visiškai skirtingą procentą nuo BVP“, – dėstė D. Šakalienė.
Opozicija ir net valdančiosios koalicijos partneriai tokią žinią sutiko santūriai. Apie 5-6 proc. BVP yra maždaug 20 proc. dabartinio nacionalinio šalies biudžeto. Tai reiškia, kad du – tris mėnesius per metus mūsų visų uždirbami mokesčiai nueis „į geležį“ arba kariniams poligonams statyti. Potencialūs statytojai trina rankomis: garantuotos biudžetinės pajamos. Vadinasi gali būti taip, kad esamo biudžeto bus per mažai. 20 proc. reikės daugiau surinkti pinigų iš mūsų visų kišenių. Todėl niekas neatmeta tikimybės, jog bus didinami mokesčiai. Kito kelio nėra. Todėl turėtų didėti beveik visi mokesčiai. Tai reiškia, jog paprastų mokesčių mokėtojų piniginės mažės, gyvenimo kokybė risis žemyn, o verslai kapitalą stengsis išvežti į užsienį.
Praėjusį savaitgalį „Lietuvos ryto“ laidoje 24/7 valstietis Dainius Gaižauskas komentavo, jog šis ambicingas tikslas yra tiesiogiai susijęs su dabartine pasaulio situacija, kurioje geopolitiniai iššūkiai vis labiau kelia grėsmę ne tik regioniniam, bet ir globaliam saugumui.
Putino režimas jau keturis kartus atstatė prarastus ginkluotės pajėgumus, o karo ekonomika dirba visu pajėgumu. Be to, jis siekia ne tik tęsti karą Ukrainoje, bet ir kištis į kaimynines šalis.
„Globalių procesų akivaizdoje tampa aišku, kad mūsų šalies gynybos stiprinimas yra ne prabanga, o būtinybė. Vis dėlto, diskusijoje iškėliau ir keletą klausimų, kurie liečia finansavimo skaidrumą bei efektyvumą: Kodėl dar neseniai 3,5 proc. BVP buvo pakankama suma, o dabar trūksta? Kur dingo dabartinės gynybos lėšos? Ar reikalingas nepriklausomas auditas? Iš kur bus gauta papildoma 2 mlrd. eurų suma? Ar valstybė pasiruošusi tokiam finansiniam iššūkiui?“ – klausė Semo narys, pridurdamas, jog juos būtina išsiaiškinti, kad kiekvienas išleistas euras prisidėtų prie realios gynybos stiprinimo, o ne taptų dar viena klaida planuojant biudžetą.
Valdančiai daugumai priklausantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle pripažino, jog jį ši Valstybės gynybos tarybos žinia šokiravo. „Man asmeniškai tai buvo šokas, šokas todėl, kad tokie sprendimai gimsta nepamatuoti, emociniai ir ekonomiškai nepagrįsti! Gal pats laikas organizuoti referendumą tokiu klausimu, kad vertybininkai vienasmeniškai nešokdintų Lietuvos“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jis pateikė skaičius, prognozes pagal finansų ministeriją iki 2027 m. imtinai. Bendrai pagal 5.5 proc. nuo BVP planą gynybai 2025 – 2030 m. reikia daugiau nei 25 mlrd. eurų. Sveikatos apsaugos išlaidos siektų apie 10.6 mlrd., švietimui – 21.4 mlrd, bendroms valstybės paslaugoms – 16.5 mlrd. eurų tuo pat metu. 2029 – 2030 m. gynybos išlaidos siektų maždaug penktadalį valstybės biudžeto išlaidų. JAV 2023 m. gynybai leido 13.3 proc. biudžeto. „Ar aš kvailas, ar mus kažkas laiko kvailiais?“, – klausia valdančiosios daugumos politikas, pridurdamas, jog tikrai nebus kariuomenei skirta 5-6 proc.
„Prezidentas pasakė, kad bus skirta gynybai, o čia ne tas pats. Galima pakloti komunikacijas į kokį nors rajoną, nutiesti kelius, pastatyti energijos kaupimo stotis, atnaujinti registrų centro serverius ir dar daug visko prigalvoti sakant, kad visa tai iš gynybos finansavimo. O kiek iš tų 5-6 proc. bus skirta: ginkluotei pirkti, karių atlyginimams? O už kiek bus statomi kariniai miesteliai, atnaujinama poligonų infrastruktūra. „Manau ginkluotės įsigijimams nebus nė 0,5 proc. nuo BVP“, – sakė R.Žemaitaitis, visą šią G. Nausėdos retoriką pavadindamas cirku.
706 peržiūrų (-a)
Kasčiūnas pasirašė kontraktą pirkti 27 vnt. “Boxer” už vieno kainą – 14 mln. Eur . Tai tikra tiesa. Pasirašytas kontraktas pirkti 27 vnt. “Boxer” už 370 mln. Eurų. Pagoglinkit internete, tautiečiai. 2016 m. už 390 mln. nupirko 88 vnt. 1 Vnt- 4 mln. Dabar pirks Trigubai brangiau!!! Paauglių lygio žaisliukų. Auksinė afera ar ne? Du šimtai Milijonų daugiau. Kodėl? Ar Lietuviai nesupranta? Kodėl už kažkokį aštuonratį su patrankėle mokami už vieną 14 MILIJONŲ? Palyginimui- nauja 700 vietų mokykla Klaipėdoje kainavo – 20 milijonų. Ar 2 patrankėlės vertos Mokyklos? Ar taip leidžiami Lietuvos Biudžeto pinigai?