Protestas prieš NT mokestį: visuomenės nepasitenkinimas ir dialogo stoka

Daugelis Lietuvoje įprato manyti, kad mitingai ir demonstracijos, kartais peraugančios į riaušes, vyksta tik tada, kai valdžioje yra Tėvynės Sąjunga ar jos partneriai. Ši politinė jėga neretai kaltinama arogancija ir polinkiu ignoruoti kitokias nuomones. Tačiau 2025 m. balandžio 27 d. Vilniuje, prie Arkikatedros, į protestą prieš siūlomą nekilnojamojo turto (NT) mokestį susirinko tūkstančiai žmonių, valdžią perėmus kairiosioms jėgoms, kurios turėtų būti empatiškesnės paprastiems, iš atlyginimų gyvenantiems piliečiams.
Deja, vertybių skirtumai tarp politinių jėgų vis labiau nyksta, todėl piliečiams darosi sunku suprasti, kas iš tiesų atstovauja jų interesams. Minėtą mitingą organizavo Raimondas Šimaitis, pabrėžęs, kad renginys yra pilietinis, o ne politinis, skirtas išreikšti nepritarimą galimam nuosavybės apmokestinimui.
Nors leidimas buvo išduotas 1 000 dalyvių, anot žiniasklaidos, proteste dalyvavo apie 2 500 žmonių, o dirbtinio intelekto analizė, remiantis nuotraukomis, rodo, kad dalyvių galėjo būti iki 15 000. Protestuotojai atvyko iš įvairių Lietuvos miestų: Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Panevėžio, Kretingos ir kt. Anot organizatorių, trūko tik vilniečių, kuriuos naujasis mokestis nuskriaus labiausiai.
Protestuotojai išreiškė pasipiktinimą dėl siūlomo NT mokesčio, kuris, jų nuomone, gali tapti nuosavybės nusavinimo įrankiu. Oratoriai mokestį pavadino „bausme“ už turto turėjimą, teigdami, kad jis skirtas ne tik valdžios išlaidoms padengti, bet ir atgrasyti piliečius nuo nekilnojamojo turto įsigijimo. Mitinge buvo pabrėžta, kad mokestis ypač paveiks pažeidžiamas grupes – pensininkus, neįgaliuosius ir mažas pajamas gaunančius asmenis, kurie gali nesugebėti jo sumokėti, o jų turtas gali būti paveldėtas su skolomis.
Mitingo metu skambėjo šūkiai: „Seimą lauk!“, „Vienykimės, nes neturėsime namų!“, „Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“. Dalyviai nešė plakatus su užrašais: „NT mokestis = benamis žmogus“, „Pareigūne, apgink Lietuvos ateitį, o ne šaikos savivalę!“, „Prezidente, kur tu? Gal pasukai ne tuo keliu?“. Plazdėjo Lietuvos, Vyčio, Gediminaičių stulpų, Žemaitijos ir Biržų regiono vėliavos, simbolizuojančios pilietinį susitelkimą.
Valdžia teigia, kad NT mokestis būtų „socialiai jautrus“ ir taikomas tik brangesniam turtui. Tačiau kritikai pabrėžia, kad jis neproporcingai paveiks vidurinę klasę, turinčią erdvesnius šeimos būstus, o ne turtinguosius, valdančius daug smulkių objektų. Reformos šalininkai tvirtina, kad mokestis padidintų savivaldybių pajamas, sumažindamas jų priklausomybę nuo centrinės valdžios, ir padėtų įvykdyti Europos Komisijos (EK) reikalavimus, susijusius su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
Vis dėlto NT mokestis kelia abejonių dėl jo teisingumo. Lietuvoje, kur apie 90 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, jis paliestų plačią visuomenės dalį. Būstas dažnai yra pagrindinė šeimų investicija, o ne prabanga, todėl mokestis suvokiamas kaip žiauriai neteisingas. Mitinge pabrėžta, kad jis ypač apsunkintų vidurinę klasę, o ne turtinguosius, turinčius diversifikuotą turtą.
Reiktų priminti, kad 2023 m. EK užšaldė 26 mln. eurų RRF lėšų, nes Lietuva nepakankamai įgyvendino mokesčių reformą. Vėliau 8,7 mln. eurų buvo atšildyta, tačiau EK toliau spaudžia dėl platesnių reformų. Opozicijos politikai, tokie kaip Valius Ąžuolas, teigia, kad NT mokestis nėra tiesioginė RRF lėšų gavimo sąlyga, o tik dalis platesnės mokesčių sistemos peržiūros. Lietuva galėtų siūlyti alternatyvas, tačiau valdžia dažnai pateikia NT mokestį kaip neišvengiamą EK reikalavimą, taip nukreipdama visuomenės nepasitenkinimą į išorinius veiksnius.
EK spaudimas gali būti laikomas pernelyg griežtu, nes Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, efektyviai įsisavina RRF lėšas. Visuomenė dažnai jaučiasi apgaudinėjama, kai reformos pateikiamos kaip „Briuselio diktatas“, o ne nacionalinis pasirinkimas. Valdžios komunikacija apie mokesčio būtinybę neretai atrodo kaip bandymas pateisinti EK spaudimą, o ne rūpestis piliečių gerove.
Kodėl NT mokestis laikomas „bausme“? Kultūriškai Lietuvoje būsto nuosavybė laikoma sunkaus darbo rezultatu, todėl mokestis suvokiamas kaip neteisingas. Valdžios komunikacija dažnai neįtikinama, akcentuojanti EK reikalavimus, o ne realią naudą visuomenei. Be to, Lietuvoje būsto nuosavybė yra labai paplitusi, todėl mokestis paveiktų ne tik turtinguosius, bet ir vidurinę klasę bei pažeidžiamas grupes.
Politikai, įvedantys tokias reformas, dažnai paveldi įsipareigojimus, pavyzdžiui, RRF reikalavimus, ir jaučia spaudimą juos įgyvendinti. NT mokestis laikomas lengvu būdu padidinti biudžeto pajamas, ypač savivaldybėms, kurios Lietuvoje yra chroniškai nepakankamai finansuojamos. Tačiau alternatyvos, tokios kaip progresyvesni pajamų mokesčiai ar kova su šešėline ekonomika, dažnai ignoruojamos, nes reikalauja daugiau politinės drąsos ir pastangų.
Valdžios ir visuomenės dialogas Lietuvoje išlieka silpnas. Nors Finansų ministerija skelbia viešas konsultacijas dėl mokesčių reformos, jos dažnai būna formalios, o visuomenės nuomonė retai keičia sprendimus. Mitingai, tokie kaip šis, atspindi gilėjantį nepasitenkinimą ir dialogo trūkumą. Valdžia dažnai reaguoja tik po fakto, o ne inicijuoja diskusijas prieš priimdama sprendimus.
Nauji politikai kartais perima ankstesnių klaidas, nes nesimoko iš praeities ir nepakankamai atsižvelgia į visuomenės nuotaikas. NT mokesčio įvedimas be plataus dialogo ir aiškios naudos visuomenei rizikuoja dar labiau pagilinti atotrūkį tarp valdžios ir piliečių. Norint to išvengti, būtina skaidresnė komunikacija, realesnis dialogas ir alternatyvių pajamų šaltinių paieška, kuri nebūtų suvokiama kaip „bausmė“ už nuosavybę.
Na, o dabar pereikime nuo mitingo prie skaičių. Finansų ministerija iš pradžių siūlė nustatyti 20 000 EUR neapmokestinamąją ribą, t. y. NT, kurio vertė viršija 20 000 EUR, būtų apmokestinamas. Tačiau po diskusijų koalicijoje premjeras Gintautas Paluckas nurodė, kad ši riba bus padidinta. Konkreti nauja riba dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau viešai užsiminta apie galimas 40 000 EUR, 60 000 EUR ar net 80 000 EUR ribas, priklausomai nuo derybų rezultatų. Pagal naujausią 2025 m. balandžio mėn parengtą versiją, siūloma 40 000 EUR neapmokestinamoji riba kaip kompromisinis variantas.
Kaip tai finansiškai atsilieps Kretingos r. gyventojams? Jei, tarkim, bus patvirtinta 40 000 EUR apmokestinamoji vertė po neapmokestinamosios ribos atskaitymo (pvz., būsto vertė 145 000 EUR, o neapmokestinamoji riba 105 000 EUR), bus taikomas savivaldybės tarifas.
Pavyzdžiui, Kretingos savivaldybė nustatys 0,1 % tarifą (tipiškas atvejis mažesnėms savivaldybėms), tokiu atveju NT mokestis būtų 20 EUR per metus. Jei 40 000 EUR vertės turtas nėra pagrindinis būstas (pvz., antras butas ar komercinis NT), neapmokestinamoji riba gali būti mažesnė (pvz., 20 000 EUR) arba išvis netaikoma. Tokiu atveju NT mokesis gali būti 40 EUR per metus. Jei gyventojas yra mažas pajamas gaunantis asmuo (pvz., pensininkas su 500 EUR/mėn. pensija), pagal Palucko siūlymą jis gali būti atleistas nuo mokesčio tam tikrą laiką, nepriklausomai nuo apmokestinamosios vertės.
Nors mokestis atrodo mažas, bet jame slypi didelis pavojus. Mitinge Vilniuje buvo akcentuota, kad šiuo mokesčio įvedimu gali būti atidaryta Pandoros skrynia, o tarifai ateityje tik didės. Tai suteks galimybę ateities valdžioms finansiškai smaugti savo piliečius.

 393 peržiūrų (-a)