Kretingos rajone veikiantis bankomatų tinklas, žvelgiant nacionaliniu mastu, atrodo pakankamas – rajono gyventojams prieinami įvairių bankų bankomatai, įskaitant Kretingoje, Salantuose, Darbėnuose ir Kartenos miesteliuose įrengtus grynuosius pinigus išduodančius įrenginius. Tačiau, kaip rodo šalies savivaldybių patirtis ir Lietuvos savivaldybių asociacijos iškelta problema, banko paslaugų prieinamumas vis dar kelia rimtų iššūkių regionams – ypač toms vietovėms, kuriose nėra nei bankomatų, nei banko padalinių.
Balandžio 30 d. surengtoje spaudos konferencijoje Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, europarlamentaras Aurelijus Veryga ir Seimo narys Valius Ąžuolas aptarė, su kokiais nepatogumais susiduria daugelio savivaldybių gyventojai, kai jiems reikia išsigryninti pinigus ar pasinaudoti kitomis banko paslaugomis. Anot jų, problema opi: beveik pusėje šalies savivaldybių žmonės priversti vykti dešimtis kilometrų vien tam, kad galėtų atlikti elementarias finansines operacijas.
Rezoliucija dėl paslaugų prieinamumo
Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai dar kovo 13 d. priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad iki 2026 m. kiekvienoje seniūnijoje visą parą veiktų bent vienas grynuosius pinigus išduodantis bankomatas. Taip pat siūloma, jog kiekvienos savivaldybės centre du kartus per savaitę veiktų fizinis banko padalinys, aptarnaujantis gyventojus.
Šios rekomendacijos pagrįstos tuo, kad komerciniai bankai pastaraisiais metais vis mažina savo fizinį pasiekiamumą – pagal jų pačių duomenis, net 29 šalies savivaldybėse šiuo metu neveikia nė vienas banko skyrius. 39 savivaldybės turi vos penkis ar mažiau bankomatų, o atsiskaitymai grynaisiais vis dar labai aktualūs ypač smulkiajam verslui ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Situacija Kretingos rajone
Kaip skelbė laikraštis „Švyturys“, Kretingos mieste ir aplinkiniuose miesteliuose veikiantys bankomatai šiuo metu užtikrina minimalų poreikį, tačiau gyventojai, norintys pasinaudoti platesniu paslaugų spektru – pavyzdžiui, gauti konsultaciją, atsidaryti sąskaitą ar sudaryti paskolos sutartį – vis dar turi vykti į Klaipėdą ar Palangą, nes fizinių bankų skyrių rajone nėra.
Mažesniuose miesteliuose, kaip Darbėnai ar Kartenos, situacija dar keblesnė – nors čia ir veikia po vieną ar du bankomatus, dažnai tenka susidurti su gedimais, techniniais trikdžiais ar grynųjų trūkumu, ypač „Perlo“ terminaluose. Taip pat verta paminėti, kad viešojo transporto tinklas nėra pritaikytas patogiai pasiekti vietas, kuriose įrengti bankomatai ar veikia banko paslaugos.
Regionų atskirtis gilėja
Pasak spaudos konferencijoje kalbėjusių politikų, tokia situacija dar labiau gilina regioninę atskirtį. „Kai žmogui tenka važiuoti po 50 ar net 100 kilometrų pirmyn ir atgal vien dėl finansinių paslaugų, regionai tampa vis mažiau patrauklūs gyventi. Tokia politika nėra tvari, jei norime stiprinti regionus“, – pažymėjo A. Veryga.
Kretingos rajono savivaldybė kol kas oficialios pozicijos dėl prisijungimo prie rezoliucijos nepaskelbė, tačiau akivaizdu, kad viešos diskusijos apie paslaugų prieinamumą būtinos ir čia. Galbūt atėjo metas rajono politikams aiškiai išsakyti poziciją dėl būtinybės turėti ne tik bankomatus, bet ir fizinius banko padalinius ar mobilias bankų paslaugas.
Redakcijos pastaba: Jei turite patirties dėl sunkumų pasiekiant banko paslaugas Kretingos rajone – rašykite mums. Jūsų istorija gali paskatinti pokyčius. Siųskite istorijas el. paštu redakcija@svyturiolaikrastis.lt
„Švyturio“ informacija
486 peržiūrų (-a)
Darbėnuose bankomatų pakanka. Dirbančių kolūkyje nedaug, nedirbantys neturi ko nusiiminėti.
Katram omžiou gyveni?🤣