Kaip gali pasielgti Kretingos, Palangos ir Skuodo savivaldybės, priėmus naująjį NT mokestį?

Sudaryti prognozes – ne pats geriausias užsiėmimas, nes jos dažniausiai neišsipildo. Bet pamėginkime paburti iš kavos tirščių, šventai tikėdami, jog nauja finansinė našta nebus nuleista ant mūsų galvų. 2025 m. gegužę Seime pristatytas socialdemokratų inicijuotas mokestis, kaip ir buvo prognozuota, kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Vietoj aiškios sistemos – komunikacinės klaidos, painiava, išimtys ir išlygos, kurios savivaldybes paverčia atpirkimo ožiais, o gyventojus verčia nerimauti dėl naujų finansinių naštų. Tyčia ar netyčia, bet Lietuva paverčiama politinių minų lauku prieš 2027 metų vietos savivaldos rinkimus.
Ne kartą buvo rašyta, kad socialdemokratų siūlomas NT mokestis (NTM) bus chaotiškas ir sunkiai įgyvendinamas. Taip ir nutiko. Į klausimą, kam jis apskritai reikalingas, – niekas negali atsakyti, netgi viską žinantis Remigijus Žemaitaitis. Savivaldybės, sprendžiant iš Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) padrikos reakcijos, kaip ir paprasti nekilnojamojo turto turėtojai, naujo mokesčio tikrai nelaukia.
Finansų ministras Šadžius, pristatydamas pataisytą projektą Seime, pabrėžė, kad savivaldybės turės teisę nustatyti neapmokestinamas „grindis“ (nuo 10 000 Eur ar daugiau) ir konkrečius mokesčio procentus pirmajam turtui. Tačiau šis sprendimas slepia spąstus: savivaldybės, kurios bandys apsaugoti savo gyventojus, nustatydamos aukštesnes neapmokestinamas ribas, negaus valstybės kompensacijos už nesurinktus mokesčius. Pavyzdžiui, jei X savivaldybė nuspręstų pakelti neapmokestinamą ribą iki 50 000 Eur ir dėl to nesurinktų planuotų 350 000 Eur, finansų ministerija šios sumos nepadengs. Tai reiškia, kad savivaldybės, gindamos savo gyventojus ar bijodamos jų reakcijos prieš rinkimus, turės pačios padengti mokestinę žalą, o tai sumažins jų galimybes investuoti į viešąjį gėrį – kelius, mokyklas ar kitą infrastruktūrą.
Mokestis, kuris bus taikomas nuo 2026 m. ir mokamas 2027 m. pradžioje, sutampa su savivaldos rinkimais. Tai dar labiau komplikuoja situaciją, nes gyventojai, nepatenkinti naujomis finansinėmis prievolėmis, greičiausiai savo pyktį nukreips į tiesiogiai renkamus merus bei savivaldybes, o ne į centrinę valdžią.
Dar viena kontroversiška mokesčio dalis – antrasis turtas, kuris apmokestinamas nuo 50 000 Eur, o surinktos lėšos skiriamos gynybai. Ši nuostata palankesnė turtingesniems gyventojams, turintiems kelis NT objektus. Jie galės pasirinkti, kuris būstas bus apmokestinamas mažesniu tarifu, o persiregistruoti į kitą turtą dėl mažesnio mokesčio nebus jokių kliūčių. Tuo tarpu paprasti gyventojai, turintys tik vieną vienintelę pastogę, neturės tokių galimybių ir mokės mokestį už savo sunkiai uždirbtą turtą, net jei jis – kuklus. Tai kelia klausimų dėl mokesčio socialinio teisingumo.
Pamėginkime prognozes pailiustruoti pavyzdžiais. Kretingos rajonas, kaip ir daugelis kitų vidutinio dydžio savivaldybių, susidurs su ta pačia dilema: ar nustatyti aukštesnes neapmokestinamas „grindis“, kad apsaugotų gyventojus, ar laikytis Finansų ministerijos rekomendacijų, siekiant išvengti biudžeto nuostolių. Kretingos rajone NT vertės yra santykinai žemos, palyginti su didmiesčiais ar kurortais. Pavyzdžiui, vidutinė gyvenamojo būsto kaina Kretingos mieste svyruoja apie 1 200–1 500 Eur už kvadratinį metrą, o kaimiškose vietovėse – dar mažesnė. Atsižvelgiant į galimą NT verčių indeksavimą (pvz., 5–10 % per metus dėl infliacijos ar rinkos pokyčių), daugelio gyventojų būstų vertė gali viršyti numatytą 10 000 Eur ribą, todėl mokestis palies net ir labai nepasiturinčius gyventojus.
Kretingos savivaldybė greičiausiai bandys ieškoti kompromiso – nustatyti neapmokestinamą ribą apie 20 000–30 000 Eur, kad apsaugotų bent dalį sunkiai besiverčiančių gyventojų. Tačiau tai reikš mažesnes biudžeto pajamas, kurios galėtų būti skirtos, pavyzdžiui, švietimui ar kelių remontui. Be to, gyventojai gali imtis veiksmų, kad sumažintų savo turto vertę – pavyzdžiui, nebaigs statybų ar mėgins perrašyti turtą kitiems šeimos nariams, pavyzdžiui, pilnamečiams vaikams. Tai dar labiau sumažins savivaldybės galimybes surinkti planuojamas pajamas.
Palanga – kita medalio pusė. Kurortinis miestas susidurs su unikaliais iššūkiais. Čia NT vertės yra vienos aukščiausių šalyje – butai centre ar prie jūros kainuoja nuo 2 500 iki 4 000 Eur už kvadratinį metrą, o prabangūs namai – dar daugiau. Dėl galimo NT verčių indeksavimo šios kainos gali dar labiau išaugti. Palangos savivaldybė, kurioje nemažą dalį NT sudaro antrieji būstai (vasarnamiai, butai nuomai), greičiausiai bus linkusi nustatyti aukštesnius mokesčio tarifus antrajam turtui, nes tai leis surinkti daugiau lėšų gynybai, kaip numatyta įstatyme. Poilsiautojams dar labiau išaugusios kainos gali tapti paskata rinktis atostogas ne Lietuvoje, o Ispanijoje ar Turkijoje.
Tačiau pirmojo būsto apmokestinimas kels problemų vietiniams gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena kukliuose daugiabučiuose (pavyzdžiui, sovietmečiu statytame BAM’o rajone, prie liuteronų bažnyčios), bet dėl aukštų NT kainų jų turtas formaliai viršys neapmokestinamą ribą. Palangos savivaldybė gali pasirinkti aukštesnę neapmokestinamą ribą (pvz., 30 000–40 000 Eur), kad apsaugotų vietinius, tačiau tai sumažins biudžeto pajamas, kurios būtinos nepigiai kainuojančiai kurorto infrastruktūrai išlaikyti, ypač sezono metu. Be to, turtingieji, turintys kelis NT objektus Palangoje, greičiausiai pasinaudos galimybe persiregistruoti turtą, pradės ir nebaigs remontų, kad sumažintų mokesčius, o tai dar labiau komplikuos savivaldybės finansinę situaciją.
Skuodo rajonas, kuriame dominuoja žemės ūkis, susidurs su kitokiais iššūkiais. Čia NT vertės – vienos žemiausių šalyje: kaimiškose vietovėse gyvenamieji namai dažnai kainuoja 500–800 Eur už kvadratinį metrą. Tačiau žemės ūkio paskirties žemės vertė, ypač po galimo indeksavimo, gali reikšmingai išaugti – ypač jei bus įvertinta jos potenciali komercinė vertė. Skuodo savivaldybė greičiausiai bus itin atsargi nustatydama mokesčio tarifus, nes dauguma gyventojų yra žemdirbiai ar smulkūs ūkininkai, kuriems bet koks papildomas mokestis gali tapti didele finansine našta.
Skuodo savivaldybė gali pasirinkti maksimaliai aukštą neapmokestinamą ribą (pvz., 50 000 Eur), kad apsaugotų savo gyventojus, tačiau tai reikš, kad ji negaus valstybės paramos už nesurinktus mokesčius. Alternatyva – nustatyti minimalią ribą ir bandyti surinkti mokesčius iš visų, tačiau tai sukeltų gyventojų pasipiktinimą ir galimai paskatintų mokesčių vengimą. Pavyzdžiui, ūkininkai gali dalinti savo turtą vaikams ar perrašyti jį kaip žemės ūkio paskirties turtą, kuris galimai pateks į išimtis. Tai dar labiau sumažins savivaldybės pajamas, o kartu – ir galimybes investuoti į viešąjį gėrį.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių… ir malkų. Naujas NT mokestis kelia pagrįstą gyventojų nepasitenkinimą. Valdžia negali tyčiotis iš savo piliečių, o pastarieji neprivalo tylėti, kai iš jų tyčiojamasi. Visuomenininkas R. Šimaitis kviečia gyventojus į mitingą prie Seimo birželio 10 d., kuriame bus protestuojama prieš šį mokestį. Juolab kad naujas NT mokestis, užuot tapęs aiškiu ir teisingu gynybos finansavimo šaltiniu, virsta painiava, kuri supriešina gyventojus ir savivaldybes.
„Ačiū“, valdantieji, už mokestį, kuris skaldo, o ne vienija.

 562 peržiūrų (-a)