Ant švietimo įstaigų valdžios užmestas diržas jau ima veržti ir kaklus

Besibaigiantys mokslo metai skėlė rajono ugdymo įstaigas įdegusią žiežirbą – biudžete pritrūkus valdymui skirtų lėšų, kurios numatytos tik įstaigų direktorių ir pavaduotojų atlyginimams, mokyklų ir vaikų darželių vadovų prašoma, tolygu – reikalaujama taupyti mažinant etatus.
Viešai meras A.Kalnius teigia, kad pagal savivaldybei pateiktus ugdymo įstaigų taupymo planus, šiai dienai šitaip pavyktų „prigramdyti“ apie 220 tūkst. eurų. Pasiaukoti pasiryžusios įstaigos dažniausiai siūlosi apsikarpyti vadovų etatus. Labiausiai kentės direktorių pavaduotojai, kur vietoj trijų etatų atsiranda pustrečio, o turint vieną, šis mažėja iki 0,75, pusė etato trupinama net iki 0,1.
Žmonių įstaigose dirbti liks tiek pat, nes pavaduotojui skirtas užduotis kažkas vis vien turi atlikti, tačiau jų atlyginimai mažės. Kitaip tariant, savivaldybėje nuspręsta besiveriančias biudžeto skyles kamšyti darbuotojų asmeniniais pinigais.
A.Kalniaus teigimu, šiemet ugdymo įstaigų valdymui iš savivaldybės biudžeto reikia 624 tūkst. eurų. Direktorių ir jų pavaduotojų algoms pinigų nebeužtenka beveik visoms rajono ugdymo įstaigoms. Šių lėšų trūkumo nejaučia tik Jurgio Pabrėžos gimnazija ir Marijono Daujoto progimnazija. Kodėl? O todėl, kad jos neturi prijungtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Kitaip tariant vaikų lopšelių – darželių.
Kaip išaiškino kalbinti kai kurių mokyklų vadovai, jų valdymui finansavimą pilnai skiria Švietimo ir sporto ministerija. Todėl šios dvi išgrynintos mokyklos jokios finansinės bėdos nejaučia. Pinigų trūksta toms mokykloms, prie kurių yra prijungtos ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Mat joms lėšas privalo skirti ir savivaldybė. Proporcija yra tokia – ministerija finansuoja 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos valandas, o likusį darbo laiką įstatymas įpareigoja apmokėti savivaldybes. Paprastai lopšeliai – darželiai dirba 9, 10, o kai kurios vaikų grupės – ir iki 12 valandų per dieną. Vadinasi, savivaldybė prie darželių išlaikymo turi prisidėti nuo 55 iki 60 procentų reikalingų lėšų.
Anot savivaldybės, valdymo lėšų prisidėjimo dalis šiemet išaugo iki 624 tūkst. eurų. Ministerijos skirtos lėšos darželių išlaikymui jau baiginėjasi, o iš rajono biudžeto įstaigų direktorių ir pavaduotojų atlyginimams šiemet dar nieko negauta. Savivaldybės skiriamos pinigų dalies trūksta vaikų darželiams, tačiau kai jie prijungti prie mokyklų – galva suskauda visai mokyklai, kuriai ir liepiama taupyti. Gal mažinant bibliotekininko, ūkvedžio ar valytojo etatą.
Aiškiausiai ši problema matoma prie mokyklų neprijungtuose rajono vaikų darželiuose.
Štai „Žilvičio“ lošelio – darželio direktorės ir pavaduotojos atlyginimams šiemet reikės apie 108 tūkst. eurų. Valstybės dalis – 44 tūkst. 653 eurai jau yra gauti. Atlyginimams trūksta apie 63 tūkst. – lygiai tiek, kiek privalo prisidėti savivaldybė.
Kiek mažesnio „Pasakos“ lopšelio – darželio valdymui per metus reikia 97,3 tūkst. eurų. Iš ministerijos vadovų atlyginimams gauti 35,7 tūkst. jau sunaudoti. Jie pasibaigė birželio pradžioje išmokėjus atlyginimus už gegužę. Už birželį po mėnesio mokamoms algoms pinigų jau nebėra. Savivaldybė valdymo lėšoms turi prisidėti apie 62 tūkst. eurų.
Tikimasi, kad po mėnesio įstaiga iš savivaldybės atlyginimams pinigų gaus. Panaši situacija buvo ir pernai, kai vadovių algoms trūko 58 tūkst. eurų. Tuomet pirmosios finansinės injekcijos iš savivaldybės buvo sulaukta jau birželio mėnesį. Bet šiemet vietoj pinigų įstaigų vadovai išgirdo įsakmius raginimus taupyti, veržtis diržus. Atlyginimams pinigų pritrūkę įstaigų vadovai karčiai juokauja – ar ant kaklo?
Neabejojama, kad kažkiek lėšų valdymui iš savivaldybės vis tik bus sulaukta. Tačiau jau pradedama abejoti, ar iki metų pabaigos iš biudžeto ugdymo įstaigoms, kaip ir ankstesniais metais, bus grąžinta tiek, kiek savivaldybė iš viso joms yra skolinga? Ar tie 220 tūkst. eurų, kurie bus nugręžti užveržus diržus, nebus paimti tiesiog iš žmonių kišenių?
Kodėl ugdymo įstaigų valdymo lėšoms šiemet savivaldybė pritrūko per 600 tūkst. eurų, kai ankstesniais metais ši suma būdavo gerokai mažesnė ir iki metų pabaigos be didesnio vargo būdavo išmokama?
Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis kaltina atlyginimus vadovams pakėlusią centrinę valdžią, nes, anot jo, vadovai už mažą atlyginimą nebenorėję dirbti. Užuot pasidžiaugęs ministerijos sprendimu ir Kretingos ugdymo įstaigos vadovams didinti atlyginimus, pats būdamas pedagogu ir vadovaudamas rajono švietimo komitetui D.Petreikis piktinasi.
„Pakelti pakėlė, tačiau lėšų realiai neskiria arba skiria labai nedidelę dalį. Nuo rugsėjo ugdymo įstaigų administracijos atlyginimai didės dar sykį, o savivalda ir toliau turės „lopyti“ ministerijos „skyles“, – šitaip Švietimo komiteto pirmininkas cituojamas rajono žiniasklaidoje.
Tačiau kai kurių mokyklų vadovų įsitikinimu, D.Petreikis visus, kaip čia švelniau išsireiškus, klaidina. Įstaigų vadovams atlyginimus padidinusi ministerija padidėjusią algą ir finansuoja. Tas žmonių ilgai lauktas algų pakėlimas kažkodėl erzina tik rajono valdžią, kurios prisidedama dalis vaikų darželių vadovams taip pat privalo didėti. Taigi, savivaldybė iš tiesų turi lopyti ne ministerijos, o savo skyles.
Rajone nuo seno labiausiai taupoma švietimiečių sąskaita. Ar ne todėl meras nė vienam ugdymo įstaigų vadovui neskyrė aukščiausio įvertinimo, kad jiems nepadidėtų atlyginimai? O ir vaikų darželius dirbtinai prijungus prie mokyklų iš tiesų sutaupoma jų direktorių ir buhalterių etatų sąskaita.
Tuo metu diržus dar labiau privalančių veržtis rajono mokyklų ugdymo pasiekimai – vieni geriausių šalyje. Pagal mokinių rezultatus Kretingos rajonas laikosi visų šalies savivaldybių dešimtuke. Ar tokie rezultatai išliks ir ateityje, jei dėl dirbtinai mažinamų atlyginimų savivaldybė nebesulauks norinčių vadovauti ugdymo įstaigoms?
Ir dar. Visų sutikusių bendrauti ugdymo įstaigų vadovų prašymas buvo vienas – neminėti jų pavardžių, nors kalbėta buvo apie viešus ir visiems rajono gyventojams svarbius dalykus. Vadovai baiminosi paties fakto, kad kalba su valdžios ignoruojamo laikraščio atstovu. Kaip ir juokais teisinosi, kad po to juos valdžia gali „užpjauti gatavai“.
Tokios mokyklų vadovų baimės kalbėti su valdžią reikliau vertinančia žiniasklaida, viešai reikšti savo nuomonę nebuvo net sovietmečiu. Kaip sakoma, prie M.Gorbačiovo kritiška nuomonė buvo net ir skatinama. Nereikia ir Gorbačiovo, rajonui vadovaujant V.Kubiliui ar J.Mažeika savivaldybės tarnautojai ir įstaigų vadovai buvo gerokai drąsesni.
Dabar gi net rajono tarybos Valstiečių ir žaliųjų partijos frakcijos atstovams susitinkant su seniūnais, į tuos oficialiai paskelbtus susitikimus įsibrauna ir meras, šitaip cenzūruodamas, ką seniūnai kalba su tarybos nariais. Pametęs viską A.Kalnius atlekia į kiekvieną tarybos opozicijos atstovų G.Petreikio ir G.Venckaus susitikimą su seniūnu, kurioje seniūnijoje jis bevyktų.
Iš savivaldybės tuntais bėgantys prityrę ir kompetetingi specialistai, viešai kalbėti bijantys įstaigų vadovai, kontroliuojami seniūnai, ignoruojama ir be jokio pagrindimo melagienomis kaltinama nepalanki žiniasklaida – tai jau diktatūra. O kur atsiranda diktatūra, vis mažiau lieka vietos demokratijai, kuri yra svarbiausias valstybės pamatas.

 956 peržiūrų (-a)