Žemdirbiai ir valdininkai ieškos bendravimo

Praėjusį pirmadienį Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkos komiteto posėdyje dalyvavę šeši rajono ūkininkai ir Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojai išsiaiškino vieną labai svarbų faktą – glaudaus žemdirbių ir skyriaus specialistų bendravimo nėra. Todėl komiteto nariai įpareigojo Žemės ūkio skyrių nedelsiant išspręsti šią problemą ir jau lapkričio mėnesį surengti kitą specialistų ir ūkininkų susitikimą. Tokie susitikimai turės būti organizuojami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Į Ūkio, kaimo ir aplinkos komiteto posėdį susėsti prie bendro stalo ir pasidalinti mintimis ūkininkai bei Žemės ūkio skyriaus darbuotojai pakviesti komiteto pirmininko Vytauto Ročio ir Savivaldybės tarybos, taip pat ir komiteto nario Stepono Baltuonio iniciatyva.
„Pakviesti į susitikimą ūkininkus ir pasikalbėti apie jų bėdas jokių problemų nebuvo. Užteko tik paskambinti Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkui Rimantui Paulikui ir viskas buvo suderinta“, – „Švyturiui“ sakė V. Ročys.
Idėja surengti tokį susitikimą Tarybos nariams kilo ne šiaip sau. Ankstesniame Savivaldybės tarybos posėdyje kai kurie vietiniai politikai pasidomėjo, kodėl Kretingos rajono savivaldybėje net ir baigiantis itin lietingai vasarai nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija, nors kitos savivaldybės tai buvo padariusios. Pasinaudoti ekstremalios situacijos suteikiama pagalba kretingiškiai ūkininkai galėjo tik nacionaliniu mastu paskelbus tokią situaciją.
Savivaldybės administracijos atstovų atsakymas buvo ypatingai biurokratiškas – esą, negautas nei vienas su šiuo klausimus susijęs ūkininkų prašymas.
Vadinasi, ūkininkas, kurio laukuose dėl intensyvaus lietaus tyvuliuoja vanduo, pūva derlius, o jo nuėmimo laikotarpiu neįmanoma įvažiuoti technikai, turi rašyti prašymą Žemės ūkio skyriui, kad pastarojo specialistai nuspręstų, reikia jau skelbti ekstremalią situaciją ar dar ne. Galbūt dar pats ūkininkas turėtų išsiaiškinti, koks kritulių kiekis iškrito jo laukuose, pasiekė ar dar ne ekstremalų lygį. Tik vargu ar vieno ar dviejų ūkininkų prašymų užtektų. Kitaip tariant, ūkininkai turėtų priekabomis vežti savo prašymus, kad taip vadinami specialistai imtųsi kokių nors veiksmų.
Kita vertus, kretingiškiai ūkininkai, atrodo, ne itin linkę apskritai dėl ko nors kreiptis į Savivaldybės administraciją, nebe nt nebėra kitokios išeities. Mat sulaukti kokio nors atsakymo vilčių nedaug. O ir sulaukus, jis dažniausiai atrodantis kaip biurokratinis atsirašinėjimas. Pasak vieno posėdyje dalyvavusio ūkininko, dažniausiai pasakoma, jog pagalbai nėra pinigų ar trūksta dar ko nors.
Vis dėlto, kretingiškiai ūkininkai Savivaldybės valdininkams bei politikams teigė, jog didžiausia problema yra ne ekstremalios situacijos paskelbimas ar liūtys, o apverktina melioracijos sistemų būklė bei Žemės ūkio skyriaus dėmesys jų priežiūrai. Tiksliau tai, kad to dėmesio, o juo labiau rūpesčio, nėra visiškai.
Pavyzdžiui, iš ūkininkų laukų į Žibos upelį sutekantis vanduo, pasak vieno ūkininko, toliau nebeturi kur tekėti, nes pats upelis užsikimšęs. Todėl vanduo plūsta atgal į laukus.
Pakomentuoti Žibos upelio situaciją ėmėsi Savivaldybės meras Antanas Kalnius. Pasak jo, upelio problemos jau išspręstos.
„Turėjome problemų su viena įmone, kuri nuotekas leido į Vydmantų nuotekų valyklą. Tačiau ankstesnis bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas buvo leidęs tai daryti. Tik įmonė galėjo išleisti dešimt kartų mažesnį kiekį nei išleisdavo. Todėl nuotekų valykla nepajėgdavo susitvarkyti ir nevalytos nuotekos patekdavo į Žibos upelį. Dabar jau viskas tvarkoje, įmonė savo nuotekų perteklių išveža į Klaipėdą“, – tikino meras.
Suprantama, sumažėjus nuotekų kiekiui, šiek tiek galėjo nuslūgti ir valdens lygis upelyje. Tačiau kaip išspręsta nuotekų valyklos problemą gali padėti nuo didelio vandens kiekio kenčiančiam ūkininkui, jei upelio vanduo toli nenuteka? Į tai neatsakė nei meras nei Žemės ūkio skyriaus specialistai.
Daugumos kretingiškių ūkininkų bėdas bei nusiskundimus dėl netinkamo atsakingų valdininkų darbo išsakęs Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas patikino, jog žemdirbiai pagal galimybes gali padėti savivaldybei išspręsti kai kurias problemas.
„Ir dabar, neturėdami kitokios išeities, patys ūkininkai pagal galimybes valo, tvarko melioracijos griovius, nors tai jiems kartais ne tik kad nepriklauso, bet ir ne visada turi teisę. Tačiau ką daryti? Iš Žemės ūkio skyriaus pagalbos prisišaukti neįmanoma. Be to, rašyti visokius raštus ūkininkai paprsačiausiai neturi laiko. Juk surašyti kad ir paprasčiausią prašymą reikia taip, kaip reikalauja teisės aktai. Vadinasi, ūkininkas turi dar ir žinoti, kaip tai padaryti, nes kitu atveju jo raštas gali būti nepriimtas. Apskritai Žemės ūkio skyriaus darbuotojai galėtų labiau domėtis, kaip gyvena ūkininkai, nes dabar dėmesio nėra jokio“, – sakė R. Paulikas.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojai atidžiai klausėsi. Juos ginti stojo meras A. Kalnius.
„Nepykit ant skyriaus darbuotojų, ant jų vadovo. Kai kurie ilgiau dirbą specialistai iš darbo išėjo, į jų vietą atėjo nauji, todėl dar nespėjo įsigilinti. Skyriaus vadovas irgi naujas, dirba neseniai. Žemės ūkio skyriaus specialistai dūšią atiduoda ūkininkams, gal tik trūksta šiek tiek patirties“, – teigė A. Kalnius.
Tik bėda, jog ūkininkai sakė tos „dūšios“ nematantys, o Žemės ūkio skyriaus dabartinis vadovas, dar einantis ir Savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus pareigas, Petras Šadreika teigė, jog ūkininkai iš skyriaus darbuotojų per daug reikalaujantys.
„Ūkininkai nesusipažinę su skyriaus funkcijomis. Per kelis mėnesius nuo mano darbo pradžios skyrius gavo apie 600 ūkininkų prašymų. Į juos visus buvo atsakyta“, – sakė P. Šadreika.
Pasirodo, kad apie situaciją rajono žemės ūkyje skyriaus specialistai turi ne itin daug informacijos. O kai kažkiek jos gauna ir imasi spręsti kokią nors problemą, dažnau jau būna per vėlu.
Pasak vieno posėdyje dalyvavusio ūkininko, šiemet nukentėjo jo žirnių derlius. Paprašius pagalbos, Žemės ūkios skyriaus komisija apžiūrėti žirnių lauko atvyko tik po kelių dienų. Be to, apie savo vizitą iš anksto nepranešė. Todėl ūkininkas sakė nebesitikėjęs, kad kas nors atvažiuos bent pažiūrėti.
Žemės ūkio skyriaus specialistai tikino, jog nuvykę surado suartą lauką. Esą, kaip galima apskaičiuoti nuostolius, jei žirnių jau nebėra ir laukas suartas?
Iš ūkininkų haubicų apšaudomi ir apkasuose sėdėję žemdirbystės „specialistai“ tik bandė iš laidynių pyškinti atgal. Tačiau mažiausiai vieną patarimą iš tikrųjų žemdirbių tikrai gavo – jiems buvo patarta dažniau nuo kėdžių pakelti „minkštas vietas“ ir patiems pasidomėti, kaip gyvena ūkininkai. Ir nelaukti kabinetuose, kol kas nors ateis ir papasakos apie kokią nors problemą.
Ūkininkų bei Žemės ūkio skyriaus specialsitų diskusija sudomino ir Tarybos narę Justę Stonkutę, nusprendusią paprotinti ūkininkus, kaip reikia kalbėti. Pasak jos, reikia elgtis pagarbiai, nes tik taip galima sulaukti pagarbos iš kitos pusės. Ir tikrai negalima Žemės ūkio skyriaus vadinti „tuščia vieta“.
„Nemandagiai komunikuojate. Pagarba atsiranda tada, kai ji yra abipusė. Kad specialistas gerbtų ūkininką, pirmiausia jis turi gerbti specialistą. Jūs atėjote į komitetą žeminti specialistus“, – porino J. Stonkutė.
Už tai, tikriausiai, ūkininkai Tarybos narei liko labai dėkingi. O vis labiau kaistančią susitikimo atmosferą atvėsino komiteto pirmininkas V. Ročys.
„Pokalbis tikrai karštas, netrūksta ir emocijų, tačiau dabar neturėtume niekas įsižeisti. Mes esame kalti, kad tarp ūkininkų ir Žemės ūkio skyriaus specialistų nera bendravimo. Siūlau šio susitikimo eigą užprotokoluoti ir komitetui įpareigoti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių reguliariai, mažiausiai kartą per ketvirtį, suorganizuoti susitikimus su ūkininkais“, – ilgokai užsitęsusį „pasišaudymą“ nutraukė V. Ročys.
O opozicijai atstovaujantis Tarybos narys Giedrius Petreikis dar visiems, atrodo, ypač posėdyje dalyvavusiems valdininkams, priminė, jog „administracinis aparatas turėtų atliepti žemdirbių poreikius, o ne atvirkščiai“.

 1,434 peržiūrų (-a)