Anoniminių pranešimų tyrimas atidarys Pandoros skrynią

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Antikorupcijos komisija svarstė du savivaldybėje gautus anoniminius pranešimus. Šių pranešimų (ar laiškų) svarstymas paskatino nauju aspektu prisiminti savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdį, vykusį dar šių metų birželio 20 dieną. Posėdžiui pirmininkavo savivaldybės tarybos narys Giedrius Petreikis.
Prasidedant Antikorupcijos komisijos posėdžiui, jo pirmininkė Jolanta Gedvilaitė priminė, kad 2 klausimas liečia ją asmeniškai ir prašė nusišalinti nuo jo svarstymo. Komisijos nariai jos nusišalinimą priėmė, tačiau patys pasiūlė jai dalyvauti klausimo svarstyme. Svarstymo metu kilo neaiškumų dėl UAB „Kretingos vandenys“ įstatuose numatytos (arba ne) galimybės su savo darbuotojais dalį atlyginimo atsiskaityti natūra.
O pirmiausia Antikorupcijos komisija nagrinėjo galimas korupcijos apraiškas, kurios aprašytos dar vasarą gautame neaiškaus piliečio Jono Petrausko rašte. Abejones dėl jo tikrojo egzistavimo ir tikrumo kėlė ne vienas savivaldybės tarybos narys, susidūręs su tuo raštu. Jame, be kitų klausimų, buvo rašoma apie įvykusį konkursą Kretingos rajono kultūros centro vadovo pareigoms užimti. Kaip žinia, konkursą laimėjo Kristina Rimienė. Vasarą posėdžiavę Kontrolės komiteto nariai pastebėjo, kad pirmininko G. Petreikio pristatytas J. Petrausko raštas galimai yra anoniminis. Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas birželio 20 d. Kontrolės komiteto posėdžio protokolas, kuriame abejones dėl to „piliečio“ reiškė komiteto pirmininko pavaduotoja Gileta Gedvilienė, nariai Arūnas Merkelis, Juozas Mažeika.
Abejones dėl G. Petreikio siūlomo anoniminio laiško svarstymo reiškė ir Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavęs meras Antanas Kalnius. Posėdžio protokolas byloja: „A. Kalnius kalbėjo, kad, galimai, šitas laiško autorius yra netikras ir savivaldoje galimas toks variantas, kurį išsakė G. Gedvilienė, kad galima pasikvieti juristą, kuris atsakytų ar į netrikus laiškus atsakinėjama. Išreiškė nuomonę, kad čia yra visiškai politizuotas klausimas, kad purvas, kuris yra pilamas ant visų konkurso dalyvių nuo pat pradžios, ir kas vyksta dabar, yra įžeidinėjami žmonės ir bandoma padaryti visuomenei poveikį, kad kažkas yra neskaidru, ar padaryta netinkamai. Pabrėžė, kad Kontrolės komitetas turi savo reglamentą, kurio 34.2.9 punktas apsprendžia, ką Kontrolės komitetas nagrinėja, t. y. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir vadovo veiklą. Pagal tai – asmuo yra, galimai, „feikinis“, tai, jo aiškinimu, komitetas galėtų nagrinėti tik mero paskelbto konkurso ir sudarytos komisijos teisėtumą. Pateikė išsamią informaciją apie vykusius konkursus ir jų paskelbimo sąlygas, konkurso vykdymo sąlygas. Klausė G. Petreikio, dalyvavusio konkursuose kaip tarybos nario, ar buvo procesinių pažeidimų iš komisijos, ar turi pretenzijų komisijai, ar jie vadovavosi kažkuo, darė kokį poveikį konkurso dalyviams. Teigė, kad, jo manymu, šio rašto nereikėtų nagrinėti, nes jis yra „feikinis“.
Citata tik paviršutiniškai atspindi to posėdžio atmosferą, tačiau ją dar galima pajausti žiūrint posėdžio įrašą youtube kanale. Tik primygtinai „spaudžiant“ G. Petreikiui anoniminė „kliauza“ pajudėjo biurokratijos koridoriais.
Kurti, rašyti ir siuntinėti anoniminius skundus yra vienas šlykščiausių dalykų. Žmogus, tai darantis, yra paskutinis bailys, o neretai – ir siekiantis tik asmeninės naudos. Anonimų šlykštumo dozę dar padidina tai, kad patekęs į biurokratinę įstaigą, laiškas keliauja nuo vieno skyriaus į kitą, nuo vieno komiteto į kitą, gali eiti (ir dažniausiai eina) per įvairių komisijų narių rankas. Tai kiek žmonių susipažįsta su „feikiniais“ pezalais? O kiek žmonių gali pagalvoti, kad, gal būt, kažkur yra tiesa, tik niekas jos nenori ar negali rasti? O „sugedusio telefono“ principu ta „feikinė“ informacija pasieks visokių nieko neišmanančių bobučių ausis ir netruks apaugti visokiais gandais.
Viešo administravimo įstatyme yra žodis apie anonimus, vienas neilgas sakinys 33 str. 13 p., kur rašoma, kada gali būti atliekamas ūkio subjekto neplaninis patikrinimas: „gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms“. O kiek aukščiau rašoma (12 p.), kad neplaninis patikrinimas atliekamas, kai „ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą“.
Tad ar buvo koks motyvuotas sprendimas viešai tirti „kliauzą“, kas priėmė sprendimą? Iš viešai prieinamų šaltinių atrodo, kad tai galėjo būti tik vieno komiteto pirmininko kolegoms primygtinai įsiūlytas sprendimas. Ar prieš įsiūlant „feikinį“ skundą kolegoms pačiam G. Petreikiui nevertėjo išsamiau pasidomėti, kad Kultūros centro vadovė, vadovaudama kameriniam chorui „Kristalė“, dar prieš porą metų įkūrė asociaciją „Kristalės klubas“, veikiančią viešosios įstaigos teisėmis. Tai – vieša informacija. Toks statusas gali sulaukti mokesčių mokėtojų, deklaruojančių metines pajamas, 1,2 proc. dydžio jau sumokėtų mokesčių pajamų. Kaip paaiškėjo Antikorupcijos komisijos posėdyje, „Kristalės klubas“ niekada nepretendavo, nesiekė gauti Kretingos rajono savivaldybės paramos. Tad jokių korupcijos požymių asociacijos „Kristalės klubas“ įkūrime tarybos nariai neįžvelgė.
Antikorupcijos komisijos narys Vilius Adomaitis pastebėjo, gal verta kreiptis į teisėsaugos institucijas, kurios galėtų išsiaiškinti, ar tokiu būdu (anoniminiu laišku) pateikdamas melagingą informaciją tas žmogus negalėjo daryti įtakos vadovo rinkimų konkursui? Jo žodžiais tariant, „jeigu toleruosime tokius dalykus, į melagingus pranešimus nekreipsime dėmesio, kiekvienu atveju galime būti apipilti panašiais skundais ir įklimpsime į juos. O juos rašantys nejaučia jokios atsakomybės“.
Neprošal klausti, kiek nepagrįstas reagavimas į anoniminius skundus ar laiškus pareikalaus savivaldybės žmogiškųjų, administracinių, finansinių resursų? O gal kai kurie tarybos nariai, vietoje panaikintos galimybės melžti mokesčių mokėtojų pinigus teikiant apmokėti „feikinius“ degalų pirkimo čekiukus, sugalvos naują ėjimą: patys rašys anoniminius skundus ir patys juos „tirs“? Juk už sėdėjimą posėdžiuose mokama, tiesa, kad ir menkiau nei už čekiukus, bet vis kažkas papildomai į kišenę…
Trumpa informacija negirdėjusiems apie Pandoros skrynios mitą. Pandoros skrynia – nelaimių, didžių vargų šaltinis, visa tai, su kuo neatsargiai elgiantis galima susilaukti daugybės bėdų. Pandora – senovės graikų mitų personažė. Ji buvo visų dievų ir deivių apdovanota moteris, kurią dėl Prometėjo pavogtos ugnies supykęs Dzeusas pasiuntė žmonėms. Pandorą visi mylėjo, nežinodami, kad ji buvo Dzeuso jiems skirtas prakeiksmas. Kartą Pandora iš smalsumo, nepaisydama draudimo, atvožė indą (Pandoros skrynią), kuriame buvo visos žmonių nelaimės, ir išleido jas. Pasipylė ligos, vargas ir kančios. Inde liko tik viltis. Pandora ją irgi išleido, kad ši guostų žmoniją.
Ta viltis – kad netapsime panašūs į Putlerio rusiją, kurioje skundai („donosai“) tapo masiniu reiškiniu, kai netgi tos pačios šeimos nariai, artimiausi giminaičiai vieni apie kitus rašo „donosus“ valdžiai, dažniausiai skųsdami dėl „netinkamo“ požiūrio į rusijos karą prieš Ukrainą.