Gegužės 12 d. Kretingos dvaro parke pradėti sovietmečiu statyto bendrabučio griovimo darbai, sukėlę audringas diskusijas vietos bendruomenėje. Vienoje iš socialinio tinklo „Facebook“ grupių gyventojai aktyviai reiškia savo nuomones – nuo nostalgiškų prisiminimų iki kritikos dėl būsto trūkumo ir abejonių dėl griovimo tikslingumo.
Nostalgija ir prisiminimai: bendrabutis kaip jaunystės simbolis
Daugeliui Kretingos gyventojų bendrabutis – ne tik apleistas pastatas, bet ir jų jaunystės prisiminimų dalis. Viena gyventoja su liūdesiu rašo: „Kaip liūdna, tai buvo mano ir mano draugės kambarys ir patys gražiausi jaunystės metai…“ Kita gyventoja taip pat dalijasi sentimentais: „Gaila žiūrėti, jaunystėj čia mokėmės ir gyvenom bendrabučiuose, geri laikai buvo.“ Kitas gyventojas priduria: „Teko gyventi šitame bendrabutyje beveik 4 metus…“.
Tačiau ne visi gyventojai jaučia nostalgiją. Kita gyventoja entuziastingai švenčia griovimo pradžią: „Pagaliau!“, o dar viena gyventoja optimistiškai žvelgia į ateitį: „Bus 100 kartų gražiau!!!!“ Šie kontrastingi požiūriai atspindi skirtingas kartas ir vertybes: vieniems bendrabutis – brangūs prisiminimai, kitiems – miesto grožį darkantis reliktas.
Būsto krizė: kodėl griaunama, kai trūksta namų?
Griovimo darbai sukėlė didelį nepasitenkinimą dėl būsto trūkumo Kretingoje. Viena iš gyventojų piktinasi: „Siaubas, kam užkliuvo tie namai. Neturit kur dėti, duokit gyventi kas neturi kur.“ Kita gyventoja atkreipia dėmesį į socialinę nelygybę: „Žmonės neturi kur gyventi! O jums objektai rūpi… Graži Kretinga, kaip knygos viršelis.“ Dar viena gyventoja pabrėžia jaunų šeimų problemas: „Siaubas, jaunos šeimos neturi kur gyventi.“
Dar viena gyventoja kelia platesnį klausimą apie būsto politiką: „Griauti lengviau nei statyti. Kažkas neturi kur gyventi, o kažkam ambicijos griauti. Dar neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų pastatytas nors kažkoks daugiabutis, kuriame galėtų įsikurti nepasiturintys.“
Griovimo darbai taip pat išprovokavo karštas diskusijas apie sovietmečio palikimą. Gyventoja klausia: „Kodėl rašote ir kiršinate žmones, minite žodį: sovietmetis?“ Ji pabrėžia, kad dauguma Lietuvos pastatų, įskaitant daugiabučius, statyti sovietmečiu, ir ragina atsisakyti neigiamų stereotipų. Vienas iš gyventojų ironiškai vadina bendrabutį „sovietiniu šlamštu“, tačiau sulaukia griežto atsako iš gyventojos: „Gudruti, tai gal ir mus, gimusius tada, griaut […] mastyk, ką rašai.“
Kita gyventoja retoriškai klausia: „Paskaičiuokime, kiek Kretingoje namų pastatyta sovietmečiu. Įdomu, kiek daugiabučių liktų?“ Kitas gyventojas papildo: „Kodėl nenugriauna sovietinių tiltų, ligoninių, televizijos bokšto, neišardo kelių, juk sovietiniai.“
Ateities vizija: grožis ar praktiškumas?
Nors griovimo tikslas – atkurti dvaro parko grožį, gyventojai skeptiškai vertina valdžios pažadus. Viena iš gyventojų abejoja: „Griaut moka, bet, kad pastatyt dėl žmonių gerovės, jiem vargu ar išeis.“ Kitas gyventojas baiminasi finansinių machinacijų: „Nu jo, viską tik griaunam, o paskui statom iš kažkieno lėšų.“ Kita gyventoja ragina valdžią galvoti apie jaunimą: „Gename iš Lietuvos dėl geresnio gyvenimo… Kurkite mūsų gražioje Kretingoje, o mes, pagyvenę, suprantantys grožį, pasidžiaugtume.“
Kai kurie gyventojai kelia klausimus apie kitus apleistus objektus: „O kada griaus tuos „prašmatnius“ garažus parko vidury?“ Kiti tiki, kad sutvarkyta teritorija taps „traukos objektu“. Vis dėlto bendruomenės lūkesčiai išlieka prieštaringi: vieni svajoja apie gražesnį Kretingos veidą, kiti reikalauja praktinių sprendimų būsto krizei spręsti.
Pastato griovimo tikslas: istorinio parko atkūrimas
Tiškevičių dvaro parkas, anksčiau išsiskyręs griežtu išplanavimu – keturi stačiakampiai skverai su fontanais ir antikinėmis metų laikus simbolizuojančiomis skulptūromis – sovietmečiu buvo stipriai išdarkytas. Viename skverų, kur stovėjo Galijoto skulptūra ir žydėjo kruopščiai prižiūrėtas gėlynas, vėliau iškilo bendrabutis.
Šio pastato griovimo darbus, kurie jau įsibėgėję, atlieka įmonė UAB „Kaslita“. Projektas, apimantis bendrabučio nugriovimą, kadastrinius matavimus ir sklypo atnaujinimą, savivaldybei kainavo apie 42 tūkst. eurų. Tuo pat metu Kretingos muziejus parengė parko takų, gėlynų ir apšvietimo atnaujinimo projektą. Finansavimo paraiška želdinių tvarkymui jau pateikta, o rezultatai tikimasi paaiškės kitąmet.
Pastato parko grovimas Rusijos propagandoje
Šis Kretingos savivaldybės sprendimas neliko nepastebėtas ir Rusijos propagandos kanalų. Valstybinis portalas „Sputnik“ pavadino projektą „antirusiškos kampanijos“ dalimi, tvirtindamas, kad Lietuva esą diskriminuoja rusakalbius gyventojus ir naikina jų paveldą. „Nuo konflikto pradžios Ukrainoje Baltijos šalyse įsibėgėjo plataus masto antirusiškas judėjimas,“ – rašoma straipsnyje, kuriame Kretingos sprendimai įtraukiami į platesnį naratyvą apie rusakalbių persekiojimą.
Tai – ne pirmas kartas, kai Kretinga patenka į propagandos taikiklį. Anksčiau Rusijos žiniasklaida kritikavo miestą dėl atsisakymo įkurti plastiko perdirbimo gamyklą bei dėl visuomenės protestų prieš metanolio ir vandenilio gamyklų statybas Darbėnuose.
Gal ta socialiniu bustu trukumo tema galetumet ispletoti? Tai rimta ir didele problema. Seimos priverstos nuomotis uz dideles sumas, kai tuo metu pragyvenimui primokama soc.pasalpomis.
Kaip suprantu griaunama dėl parko grožio. Tai pasakykite, žmonėms reiks gyventi parke po liepomis??