Valstybės viešasis sektorius taip ir vadinamas todėl, kad išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Suprask, jis turėtų būti atviras visuomenei, juo labiau žiniasklaidai.
Toks reikalavimas, o ir pati viešojo sektoriaus prigimtis atrodo visiems suprantama, tačiau ten dirbantys darbuotojai – liaudyje paprastai dar vadinami biurokratais ar valdininkais, – susigalvoja įvairiausių priežasčių kiek įmanoma viską slėpti, dangstyti už susigalvotų ar specialiai sukurtų paslapčių skraisčių.
Kretingos rajono savivaldybės administracija – ne išimtis. Šiomis dienomis redakcijos kolegos aptarė situaciją, kai Savivaldybės administracijoje nebuvo įleisti į vadinamąjį „darbinį pasitarimą“.
Kokia ten buvo paslaptis, kas ten galėjo būti svarstoma, apie ką diskutuojama, kad durys žiniasklaidai buvo užvertos? Pasirodo, viso labo, ten buvo aptariami dirbtinės dangos futbolo aikštės pagrindų ekpertizės rezultatai. Ar tai, kas buvo kalbama posėdžių salėje, būtina buvo slėpti nuo visuomenės?
Gal valdininkams ar ir pačiam merui gali atrodyti, kad visuomenę reikia informuoti tik apie tai, kokie sprendimai, nutarimai jau priimti? O kaip gimsta tie sprendimai, koks sprendimų kelias nuo jų užuomazgos iki priėmimo, kokios svarstomos (ar nesvarstomos) kilusios problemos alternatyvos, kokios būna nuomonės, pasiūlymai? Ar tikrai pasirenkamas pats geriausias variantas?
Jeigu žiniasklaida stebėtų, komentuotų, papildomai pati rinktų ir publikuotų specialistų ar ekspertų nuomonę – ar tai būtų blogis? Ar tokie veiksmai ir viešos publikacijos trukdytų sprendimų priėmimui? O gal priešingai – tik padėtų?
Noras kažką ir kažkodėl slėpti po „darbiniais pasitarimais“, paslėptomis politinių frakcijų ar koalicijų diskusijomis gali iššaukti tik piliečių nepasitenkinimą, kai kokia nors viešojo gyvenimo naujiena lyg perkūnas iš giedro dangaus nukrenta ant žmonių galvų.
Tada jau būna šaukštai po pietų, jeigu visuomenė apie tai sužino paskutinioji ir politikams belieka pasitelkti viešųjų ryšių technologus, kad anie padėtų gesinti gaisrus.
Vietos savivaldos įstatyme aiškiai ir paprastai nurodoma, kad vienas iš svarbiausių savivaldos principų yra veiklos skaidrumas: „Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma“.
Gyventojai paprastai neturi laiko vaikščioti po įvairius posėdžius, vykstančius Savivaldybės administracijoje, tuntais nelenda į Tarybos posėdžių salę, nesiklauso ir nestebi, ką ir kaip svarsto Tarybos komitetai.
Dar neteko girdėti, kad pilietis iš gatvės ateitų į kokį posėdį ar pasitarimą savivaldybės administracijoje, kur dalyvauja specialistai. Tam yra žiniasklaida, kurios atstovai stengiasi viską išgirsti, sužinoti ir kiek įmanoma daugiau informuoti visuomenę.
Savivaldybės administracijoje visi posėdžiai, pasitarimai iš prigimties turėtų būti vieši. Kitokie jie ir būti negali. Ne mero kompetencijoje skelbti slaptus, uždarus pasitarimus ar posėdžius. Nebent tai būtų klausimai, susiję su valstybės paslaptimis.
Kai pas šalies prezidentą renkasi ir posėdžiauja Valstybės gynimo taryba, visi supranta, kad ten svarstomi ir aptariami klausimai ne visų ausiai. Tenka pasitenkinti oficialiais Prezidentūros pranešimais. Tai lyg savaime aišku.
Retorinis klausimas, ar savivaldybės vadovai nesavivaliauja, prieš žurnalistų nosį užtrenkdami duris ir sukurdami niekur negirdėtą slaptumo skraistę – „darbinis pasitarimas“.
Savivaldybės administracijos darbai, planai, sumanymai – viskas jos teritorijoje gyvenančių piliečių labui ir naudai. O piliečiai „turi teisę žinoti“, kaip sakytų daugeliui žinoma iš Kretingos kilusi populiari televizijos žurnalistė.
Metų pabaigoje teko susidurti su dar vienu slaptu Savivaldybės administracijos reiškiniu. Rengiant informaciją prireikė vieno administracijos skyriaus vedėjo komentaro. Sunku patikėti, bet savivaldybės interneto svetainėje nurodytu laidinio telefono numeriu darbuotojas neatsiliepė ištisą pusdienį. Skambinant ir teiraujantis skyriaus darbuotojų – kur vedėjas? – niekas negalėjo paaiškinti. To skyriaus vedėjas tarnybinio mobilaus telefono neturi.
Tai tapo priežastimi išsamiau patyrinėti Savivaldybės administracijos kontaktus, skelbiamus interneto svetainėje kretinga.lt. Daugiausia tarnybinių mobiliųjų telefonų, kuriuos privalu skelbti viešai, turi Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Ką gi, dėl šio skyriaus veiklos pobūdžio ir atsakomybės tai būtų visai suprantama ir pateisinama.
Keista tai, kad daug Savivaldybės administracijos skyrių vedėjų visai neaprūpinti tarnybiniais mobiliaisiais telefonais. Ar šiais laikais administracijai tai per didelė prabanga?
Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Arūnas Benetis teigė, kad administracija turi apie šešias dešimtis tarnybinių mobiliųjų telefonų, tačiau susizgribo, kad toli gražu ne visi viešai paskelbti. Neapsižiūrėjimą pažadėjo taisyti.
Įdomi situacija čia susiklosto. Tiksliau – kyla klausimas: o kaip administracijos vadovai gali kontroliuoti savo pavaldinių darbą?
Administracijos skyriai, padaliniai išsimėtę po visą Kretingą, darbuotojai dirba įvairiuose, vienas nuo kito gana nutolusiuose pastatuose. Yra skyrių, kurių vieno kokio specialisto kabinetas nuo savo viršininko kabineto nutolęs per tolimą patrankos šūvį.
Ar nėra piktnaudžiavimo, kai darbo metu niekam nematant ir nežinant galima pasėdėti kirpykloje, apsipirkti parduotuvėse, susitvarkyti kitokius asmeninius buitinius reikalus?
Suprantama, gyvenime būna įvairių atvejų, reikalų, bet klausimas paprastas: ar pakanka kontrolės norintiems papiktnaudžiauti? Bendrojo skyriaus vedėja, kurios kompetencijoje administracijos darbuotojų darbo drausmės užtikrinimas, sakė, kad panašių pažeidimų nenustatyta.
Galima įtarti, kad dar viena paplitusi slaptumo skraistė yra ir Savivaldybės valdomose įmonėse. UAB „Kretingos autobusų parkas“ direktorius telefonu pasiekiamas tik per sekretorę. Argi ir jis neturi tarnybinio mobilaus? Jeigu taip, kodėl neskelbiamas?
UAB „Kretingos komunalininkas“. Direktorius pasiekiamas paskambinus tik laidiniu telefonu ir dar papildomai pamaigius telefono klaviatūrą. Jokių kitų kontaktų nėra, todėl galima įtarti, kad tarnybinio mobilaus telefono vadovas neturi. Ar tikrai?
Tas pats matoma UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Kretingos vandenys“ kontaktų sąrašuose.
Nustebino, kad vienintelės UAB „Kretingos turgus“ direktoriaus mobilusis telefonas viešai nurodomas įmonės kontaktuose. Negi tik turgavietės direktorius atviras ir prieinamas? Ar jo statusas skiriasi nuo kitų savivaldybės valdomų įmonių vadovų?
Ar tik tų įmonių vadovų kontaktai po slaptumo skraiste pakišti todėl, kad paprasčiausiai bijomąsi tiesioginių kontaktų su rajono gyventojais?

 1,358 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes
One thought on “Savivaldybės viešumas po slaptumo skraiste”
  1. Norint paviešinti telefonus, gyventojams reikia duoti kontaktus kur kokiais atvejais kreiptis. Pav.: kas pirmoje instancijoje nagrinėja gyventojų skundus,kur kreiptis,jei gatvėje nedega šviesos? Kam skambinti dėl išartos kelio dangos,nesibaigiančių duobių ar besidomintiems biudžeto svarstymo klausimais. Ką tai reikštų iš esmės? Ogi tai,kad ponams reikėtų pradėti dirbti ir rūpintis savo gyventojais. Nepatogus reikalas,ar ne? O jeigu išrinktieji ” nepaslenka”? 🙂

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE