Apklausoje „Kokios Rotušės aikštės norime?“ savo nuomonę išsakė 1217 Kretingos ir kitų šalies vietovių gyventojų.

Centrinėje miesto dalyje, Rotušės aikštėje, kretingiškiai norėtų matyti fontaną, poilsiui pritaikytus želdynus ir sutvarkytą apšvietimą, tačiau nepageidauja istorinio kvartalo bei rotušės atstatymo.


Dauguma nuomonę pareiškė internetu
Tokią nuomonę Savivaldybės gyventojai išreiškė apklausoje, kurios rezultatai užvakar buvo pristatyti pustuštėje M. Valančiaus viešosios bibliotekos Konferencijų salėje.
Iš viso apklausoje dalyvavo 1217 miesto, rajono bei kitų šalies vietovių gyventojų nuo 10 iki 88 metų. Iš jų 990 nuomonę išsakė internetu, 227 pildė anketas.
Net 40 procentų atsakymų gauta pirmosiomis apklausos dienomis. Interneto apklausoje daugiausiai dalyvavo moterys, turinčios aukštesnį išsilavinimą ir gaunančios didesnį atlyginimą.
Regėdamas tik saujelę su rezultatais susipažinti atėjusių žmonių, apklausą organizavusios Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizacijos atstovas Tadas Sviderskis pasidžiaugė, kad bent išsakydami savo nuomones kretingiškiai buvo aktyvūs.
O jų prašyta atsakyti į klausimą, ar tenkina dabartinė aikštės ir skvero būklė; ko trūksta Rotušės aikštei, kad ji taptų patrauklesnė gyventojams ir turistams, bei ar reikia atkurti istorinį užstatymą Rotušės aikštėje ir skvere.
Pareikšti savo nuomonę buvo galima internetu, apklausos anketas užpildyti Savivaldybėje, M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje bei visose seniūnijose.


Keturi penktadaliai nepritarė rotušei
Pasak apklausos duomenis analizavusio Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro sociologo dr. Liutauro Kraniausko, respondentų prašyta apibūdinti skvero būklę, įvertinti siūlomų aikštės tvarkymo sprendinius, pasakyti, kodėl lankosi aikštėje. Opiausias klausimas – automobilių statymo aikštėje įpročiai ir galimų parkavimo sprendinių vertinimas.
Iš apklausos paaiškėjo, kad kasdien aikštėje būna 37 proc. respondentų: eina į čia esančias parduotuves, lankosi miesto renginiuose ir šventėse, ilsisi, aktyviai pramogauja, sėdi ant suoliukų, ateina su vaikais pažaisti, vedžioja šunis.
Kokia Rotušės aikštė matoma praeivių akimis? 60 proc. respondentų sako, kad ją reikia tvarkyti. Skvero būklė tenkina beveik 70 proc. apklaustųjų, aikštės – 55,4 proc. respondentų.
Daugiau nei pusės apklausos dalyvių nuomone, svarbiausia aikštės funkcija yra žalia erdvė poilsiui, 40,5 proc. – erdvė kultūros ir bendruomenės renginiams, 35,2 proc. – automobiliams stovėti skirta aikštelė.
Patrauklesne aikštę padarytų fontanas – taip mano 61,5 proc. respondentų, daugiau gėlynų – 37,7 proc. apklaustųjų, modernus išplanavimas – 27,4 proc.


Labai nedidelio pritarimo sulaukė idėja, kad buvusios rotušės vietoje būtų statomas naujas visuomeninės paskirties pastatas. Su tuo sutiktų tik penktadalis respondentų. Visi likusieji apklausti kretingiškiai pasisakė, kad tokios statybos centre būtų netikslingos.
Tačiau 39 proc. apklaustųjų neprieštarautų, jeigu aikštėje būtų demonstruojamos archeologinės buvusios rotušės atodangos.
Kad būtų atkurtas istorinis aikštės užstatymas pastatais pritaria 18 proc., nepritaria 55 proc., o apie 28 proc. neturi nuomonės.


Vietos automobiliams stovėti – aikštės prieigose
Paaiškėjo, kad į aikštę kasdien atvyksta beveik trečdalis apklaustųjų. Iš jų 66,6 proc. – savo automobiliu, 27,1 proc. – pėsčiomis, 2,2 proc. – dviračiu.
Transporto priemonės aikštėje paliekamos atvykus apsipirkti, lankantis įstaigose, bankuose ar kavinėse, einant į bažnyčią, biblioteką.
Beveik 32 proc. apklausos dalyvių tvirtina, kad vietos automobiliui pastatyti pritrūksta kartais, 20 proc. – kad dažnai, 18 proc. – labai dažnai.
Kad aikštėje parkavimo vietos būtų panaikintos, pritaria 32 proc. respondentų, tačiau beveik pusė respondentų statyti automobilius Rotušės aikštėje pageidauja.
Į klausimą, o kur tikslinga būtų automobilių stovėjimo aikštelę įrengti, beveik pusė atsakė, jog skvero ir aikštės prieigose, 34,4 proc. mano, kad ne toliau kaip 200 metrų spinduliu nuo aikštės, 15,7 proc. – kad 200–400 metrų spinduliu nuo aikštės.
Vieno garbaus amžiaus apklausos dalyvio nuomone, vietas automobiliams stovėti reikėtų įrengti tik miesto pakraštyje. Anot jo, blogai, kad miesto valdžia centre kažkada leido pastatyti „Maximą“ – jeigu jos nebūtų, automobilių stovėjimo vietų problema savaime išsispręstų.


Pasiūlė du scenarijus
Vadovaujantis šiais apklausos rezultatais bei gruodį vykusios viešos ekspertų ir gyventojų diskusijos pasisakymais, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizacija parengė išvadas ir rekomendacijas.
T. Svidersko teigimu, aikštė, gyventojų nuomone, yra viena gyvybingiausių urbanistinių vietų, miesto vizitinė kortelė, širdis. Respondentai labiau kritiški dėl aikštės nei dėl skvero.
Galimi du centrinės miesto aikštės ateities scenarijai.
Pirmas – aikštė skiriama automobiliams, skvere išsaugomi visi medžiai. Prioritetas – fontanas, vejų pritaikymas poilsiui, išplečiami gėlynai.
Antras scenarijus: įgyvendinti visuomenės norą teritorijoje turėti kultūrinę-rekreacinę-bendruomeninę erdvę, automobilių stovėjimo aikštelę perkeliant į kitas erdves.
Ekspertai gi rekomenduoja atstatyti istorinį kvartalą, rotušę, jeigu turima pakankamai duomenų. Arba pastatyti pastatą istorinei atminčiai įamžinti. Automobiliai turi būti iškelti į aikštės prieigas.
T. Sviderskas priminė, kad diskusijos dėl Rotušės aikštės ateities prasidėjo jau 1987 metais, kai buvo atliktas aikštės atstatymo rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas.
Įvairūs dokumentai buvo parengti 1988, 1989, 2007 metais. 2013-aisiais patvirtintas centrinės dalies detalusis planas, svarstyta atstatyti šiaurinį kvartalą, tačiau šio sprendimo atsisakyta.
Pernai dėl centrinės miesto aikštės ateities gruodį M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta paroda bei konferencija-diskusija.
Architektų nuomone, pirmajame etape reikėtų pasirinkti mažiausiai investicijų reikalaujantį scenarijų, pagerėjus situacijai būtų galima įgyvendinti ir gyventojų siūlymus.

 2,212 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes
One thought on “Rotušės aikštėje pageidaujamas fontanas laimėjo prieš rotušę”
  1. Istorija-ne tik pastatai. Istorija-tai tuo metu gyvenantys žmonės. Kažkada buvo istorinis kvartalas,rotušė ir arkliai su vežimais. Šiandien yra Maxima,automobiliai ir daugybė mažų krautuvėlių aplinkui,turgelis. Su mašina aplinkui į kiekvieną krautuvėlę nevažiuosi,o ir į įstaigas,bankus,bažnyčią einant,juk reikia žmogui ir mašiną pasistatyti,reikia pailsėti, vaikščiojant, ypač vyresniam. Mašinas galima būtų toliau statyti,bet tada bus problematiška į jas pirkinius nusinešti ir vėl vietų centre parkuotis trūks. Fontanas,gėlynai, parkuotė -tai ,ko reikia šiuolaikiniam žmogui,o, kad pritaikyti visa tai istorinei aplinkai, tam yra architektai. Ne taip jau Lietuvos žmonės senove serga,kad jiems reikėtų atkastų pamatų apžvalgos ten,kur jie eina apsipirkti. Na,o Rotušė? Kas iš mūsų kartų ją mena? Svetimkūnis būtų ir tiek. Stendas su senąja aikšte-pakankamas atributas senovei. Ilgus metus gyvenome šalia aikštės, Kęstučio gatvėje. Ten mano vyras užaugo,gimė mūsų vaikai. Neįsivaizduoju aikštės be medžių, gėlių, suoliukų. Fontanas darniai įsilietų į visumą. Būtų nuostabu. O specialistai- jie gi šalia jos negyveno ir negyvens.

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE