Gal kam ir nepatiks mano mintys, nes nesu šunų garbintojas, o ieškau draugystės su žmonėmis. Mano šuo, kaip ir visi gyvūnai turi būti neskriaudžiamas, prižiūrimas.
Nelabai seniai per televiziją buvo kalbama, kad viename kaime žmogus pakorė šunį. Aiškinosi, kas galėjo šitaip žiauriai pasielgti. Seniau niekas ir nežinojo gyvūnų užmigdymo principo. Jeigu žmogus gyvena toli nuo centro ir turi mažas pajamas, nuvežti ir užmigdyti šunį nemažai kainuoja.
Tačiau kodėl gyvūnai diskriminuojami? Pavyzdžiui, nors kiaulė savo vidine kūno sandara yra panašesnė į žmogų nei šuo, o žmogus savo elgesiu kartais būna panašus į kiaulę, mes ją be gailesčio nužudome, kūną išniekiname – suėdame, o kaulus išmetame į šiukšlių dėžę.
Šunį visais atvejais palaidojame.
Medžiotojai žvėris šaudo, prisiviliodami pašarais prie bokštelio ir jaučiasi nepadarę jokios žalos moralei ir gamtai. O jeigu paprastas žmogus nušauna kokį žvėrį, vadinamas brakonieriumi, o jo elgesys laikomas baisiu nusikaltimu. Supraskite, visi žvėrys priklauso žvėrių „mylėtojams“ – medžiotojams.
Vis dažniau per televiziją ir laikraščiuose populiarinami šunys ir katės. Viena moteris pasakojo: „Mūsų vilkšunė nugaišo, įsisiurbus erkei. Atsisveikindami verkė visi namiškiai, kūkčiojo net kaimynas“.
Dabar moteris turi net du šunis. Kai išaiškėjo, jog vienas šuo beveik nemato ir neturi uoslės, visi namiškiai gyvena to šuns režimu. Įdomu, jeigu mirtų kaimynas, ar ji kūkčiotų.
Šių metų vasario 19 dieną kalendoriaus lapelyje „Psichologija“ rašoma: „Po pusryčių lauke pasivaikščiokite su šunimi, o tik tada išgerkite puodelį kavos. Jeigu esate vienas, pasikalbėkite su šunimi“.
Šiuos patarimus dalinantis specialistas net neįsivaizduoja, kad kažkas gali gyventi be šunų ir kačių. Iš šio pamokymo galima suprasti, jeigu neturite draugo, draugaukite su šunimis.
Per televiziją mačiau, kaip kažkas bučiuoja šunį, o šuo laižo jos skruostus. Man į tai nemalonu net žiūrėti, juk šuo uostinėja kitų šunų išmatas, šeriasi, yra bakterijų nešiotojas. Šuo uostinėja, mindžioja gal ir sergančio virusu žmogaus seiles.
Kiek beprižiūrėtum šunį, vis tiek jis turi šuns kvapą, tik žmogus gyvendamas šunišką gyvenimą to kvapo nebejaučia. Atsimenu, sūnus buvo nusipirkęs mašiną, kurioje buvo vežiojamas šuo. Visą pusmetį vargo, kol iš automobilio išvijo „šuns dvasią“.
Kai kurie tėvai leidžia mažamečiams vaikams žaisti su šunimis. Jie kartu vartosi ant sofos, lovos, grindų. Tokie vaikai dažniausiai serga, nespėja susidoroti su įvairiomis bakterijomis. Juk su šunimis visada ir visur: valgant prie stalo, miegant prie lovos (būna, kad kartu ir lovoje), pasivaikščioti tik su šunimi – šuniškas gyvenimas.
Šunų išmatas irgi ne visi surenka, tad visur pilna šuniško „pyrago“.
Kartą vakare ėjau pasivaikščioti, aikštelėje pamačiau merginą su palaidu vilkšuniu. Šuo, pamatęs mane, pradėjo bėgti prie manęs. Mergina liepė man nejudėti, kad šuo nesukandžiotų.
Aš sustyrau kaip stulpas. Šuo atbėgęs apuostė mane, pakėlęs koją apšlapino ir nubėgo atgal.
Ilgai negalėjau pajudėti, nes buvau keturkojo išniekintas. Taigi, kaip matote, su šunimis būna nemažai šunybių.
Pasaulyje esti daug kvailysčių, susijusių su gyvūnais. Štai Ispanijoje vieną dieną metuose šventinami gyvūnai.
Per televiziją teko matyti, kaip šventikas bažnyčioje melsdamasis šventu vandeniu šventina šunis, kates, asilus. Įsivaizduokite, nuodėmingi žmonės turi namuose šventą katiną, šunį ar asilą. Jeigu jums valgant katinas užšoka ant stalo, tikriausiai visi persižegnoja ir laukia, kol šventasis pasisotins.
Ant švento asilo jodinėti irgi negalima, juk kaip nuodėmingas žmogus jos ant šventojo. Tik neaišku, kas tokiu atveju protingesnis – ar asilas, ar jo šeimininkas.
Neseniai žydrajame ekrane rodė, kaip Indijoje karvės šlapimą žmonės geria vietoj vaistų nuo vėžio ir virusų. Mokslininkai teigia, kad karvės šlapime jokių gydomųjų savybių nėra, bet jeigu karvė yra šventa, tad ir jos šlapimas esąs šventas.
Įdomu, ką jie daro su karvės išmatomis?
Manau, ateis laikas ir Lietuvoje šuo bus šventas, juk ir Indijoje karvės ne iš karto tapo šventos…
Stasys Dimgaila
Savo mintis ir pastebėjimus siųskite redaktorius@svyturiolaikrastis.lt
Redakcijos nuomonė su skaitytojų mintimis nebūtinai sutampa.
10,459 peržiūrų (-a)
Kai kurie – be visi – šuns, kaip augintinio/kompanjono , laikymo privalumai yra: sumažėjęs kraujo spaudimas, sumažėjęs blogojo cholesterolio lygis organizme, sumažėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs vienišumo jausmas, padidėjusios galimybės ir poreikis pasimankštinti lauke, nes šunį privalu vedžioti; didesnės galimybės socializuotis, sumažėjusi galimybė vaikams sirgti astma ir alergijomis, jei jie turi kontaktą nuo mažens su šunimis, o kaime – ir kitais gyvūnais. Šuo gali užuosti vėžį žmogaus organizme (prostatos ir krūties). Laiško autorius labai pesimistiškai ir kritiškai žiūri į viską.
Aš nesuprantu šito “rašytojo”kodėl tiek pykčio,neapykantos.O jūs esate girdėjęs apie šunis gelbėtojus,apie pagalbininkus neigaliems,apie šunų rebilitaciją.Turbut ne.Aš skaičiau šį straipsnį ir man baisu darėsi atrodo senas ,bet nepykantos daug ir turbūt ne šuniui,o visam pasauliui.Gaila man kam teko su jumis būti pažystamu.