Kretingos rajono Garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pasižymėjusiems iškiliais darbais ir pasiekimais Kretingos rajono bendruomenei ūkio, verslo plėtros, sveikatos apsaugos, kultūros, meno, švietimo, sporto, labdaros ir rėmimo, publicistikos, nusikalstamumo prevencijos, aplinkosaugos, ilgalaikės visuomenės veiklos ir kitose srityse, taip pat už kilnius poelgius bei Kretingos rajono vardo garsinamą šalyje ir pasaulyje. Taip pat rašoma, kad siūlymą dėl Garbės piliečio vardo suteikimo gali teikti 1/3 Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės administraciniai padaliniai, bendruomenės, visuomeninės organizacijos, ne mažesnės nei 10 gyventojų grupės ir kiti juridiniai asmenys.
Aš jau daug metų gyvenu Kretingoje, stebiu jos gyvenimą, bendradarbiauju su įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėmis, nepriklausau jokiai partijai ar bendruomenei, todėl aš negaliu siūlyti kam ir už ką reikėtų suteikti rajono Garbės piliečio vardą (taip yra rašoma nuostatuose). Todėl aš reiškiu savo asmeninę nuomonę, kas galėtų būti vertas šio garbingo vardo.
Man, kaip ilgamečiui rajono gyventojui, ir ne tik man yra nesuprantama ir nežinoma, kodėl nepelnytai yra pamiršti nusipelnę žmonės? Mane kartais stebina ir jaudina štai kas: ar tikrai pelnytai ir sąžiningai suteikiami Garbės vardai Kretingoje? Pastebiu net ir tai, kad Garbės vardai suteikiami ir tiems, kurie daug ir gražiai kalba, moka prisitaikyti prie valdžios, moka prisitaikyti, kaip sakoma, šoktelti ant bangos esamos valdžios prieglobstyje. Nusipelno net ir tie, kurie tiesiog atlieka tik savo kasdieninį darbą ir už tai gauna atlyginimą. Gal garbės piliečio vardo suteikimo ceremonialas nebūtų toks juokingas, o kartais ir piktas, jei tą vardą suteiktų tikrai nusipelniusiems rajono žmonėms?
Rajono valdininkai turbūt neprisimena, o gal nenori prisiminti, vieno iš Kretingos rajono sąjūdžio įkūrėjų, jo vadovo Bernardo Anužio. Šis žmogus drąsiai kovojo, ėjo pirmyn, kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę, rizikavo savo ir savo šeimos sveikata ir net gyvybe. Buvo pirmasis Kretingos rajono vadovas atkūrus Nepriklausomybę, dirbo itin sudėtingomis sąlygomis. Buvo sekamas ir persekiojamas kagebistų. Dabar B. Anužis jau daug metų sėkmingai vadovauja Kretingos meno mokyklai, ugdo jaunąją menininkų kartą. Pavyzdžiui, buvusiam rajono merui V. Kubiliui šis vardas yra suteiktas. O kuo blogesnis B. Anužis yra už V. Kubilių? Kas ir kaip galėtų juos abu palyginti? Kas nusipelnė daugiau?
Ar Kretingos rajono valdžia pamiršo ar tiesiog nežino kas buvo A. A. Apolonija Bernotienė? Ar ši moteris nenusipelnė šio garbingo vardo? A. Bernotienė, kai dar 1994 metais broliai pranciškonai įkūrė labdaros valgyklą, ji čia be jokio atlygio darbavosi beveik 30 metų. A. Bernotienė darbą pradėdavo 5 valandą ryte, nes reikėdavo pamaitinti apie 150 žmonių. Ji net sulaukusi 90 metų, kasryt eidavo į valgyklą. Už pasiaukojimą labdaros valgykloje ji buvo apdovanota vyskupo M. Valančiaus atminimo medaliu. Už pasiaukojamą darbą A. Bernotienė buvo pagerbta ir Prezidentės D. Grybauskaitės. Kretingos valdžia šią moterį pamiršo.
Jaunimas gal nežino, bet vyresnio amžiaus žmonės turėtų prisiminti, kas toks buvo Bronius Burneikis? Daug nusipelnė ir gero padarė ne tik Kretingai, bet ir Lietuvai. A. A. kunigas Bronius Burneikis. Pokario metais šis žmogus kunigavo Kretingoje, buvo nuolat persekiojamas kagebistų už tai, kad slapta krikštydavo aukštų vadovų vaikus. Jis vienintelis ir pirmasis kunigas buvusioje sovietų sąjungoje ėmėsi iniciatyvos pradėti statyti bažnyčią Klaipėdoje. Bažnyčia buvo pastatyta tik iš žmonių paaukotų pinigų. Kai bažnyčia buvo jau pastatyta, jis buvo apkaltintas nežinia kuo. Buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Išėjęs iš kalėjimo B. Burneikis vėl kunigavo Kretingoje. Jis turbūt vienintelis ir pirmasis Europoje, Kadagynų kaime, šalia Darbėnų, Kretingos rajone, pradėjo lydyti bronzinius varpus Lietuvos bažnyčioms. O varpai sverdavo nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų. Viskas buvo daroma iš suaukotų pinigų. Rajono Garbės piliečio vardas yra suteiktas keliems Kretingos kunigams. Ar to vardo nevertas kunigas A. A. Bronius Burneikis?
Ar nevertas rajono Garbės piliečio vardo, ar to nenusipelnė Kazys Genčius? Jis daug metų dirbo Kretingos profesinėje mokykloje praktikos mokytoju, auklėjo, mokė ir perduodavo savo žinias ir patirtį būsimiems žemės ūkio specialistams. K. Genčius tikrai, daugiau kaip 10 metų, tiek pat kartu ir daugkartinis Lietuvos artojų varžybų čempionas. Jam, ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje nebuvo lygių. Jis Lietuvoje nebuvo niekam pralaimėjęs. Šis žmogus gynė ne tik Kretingos rajono garbę. Jis gynė visos Lietuvos garbę Europos ir Pasaulio varžybose, užimdamas aukštas vietas. Kiek žinau, K. Genčius dabar nedalyvauja varžybose. Tiesiog šis žmogus yra nusivylęs, nes, tiesą pasakius, yra pamirštas ir tiek.
Ar Kretingos rajonui nenusipelnė buvusi Kretingos bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė? Ji aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, rizikavo savo sveikata ir gyvybe. Dabar ši moteris jau daug metų sėkmingai vadovauja Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje.
Ar rajono valdžiai nevertėtų pagalvoti, kad šį vardą reikėtų suteikti A. A. buvusiam rajono vyr. architektui Edmundui Giedrimui? Kiek jis daug padarė Kretingos rajonui statant ir gražinant mūsų miestą. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kovojo už Nepriklausomybę, buvo persekiojamas kagebistų už savo kalbas ir drąsą. Buvo paprastas, nuoširdus ir visiems prieinamas žmogus.
Rajono valdininkai turbūt nežino, o gal tiesiog nenori žinoti ir prisiminti, kad dar 1989 metais dar Lietuvoje esant sovietinei kariuomenei, kretingiškis Stasys Srėbalius ėmėsi iniciatyvos ir Kretingos rajone įkūrė šaulių būrį ir jam vadovavo. 1990 metais S. Srėbalius jau vadovavo net visos Žemaitijos šaulių rinktinei, kuriai priklausė apie 3 tūkst. šaulių. S. Srėbalius aktyviai ir drąsiai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę. Aukojo savo sveikatą šiam kilniam darbui. Ar rajono valdžiai nevertėtų pagalvoti apie rajono Garbės piliečio vardo suteikimą šiam žmogui?
Mano nuomonė yra tokia. Ar šio garbingo vardo neverta yra Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė? Ji jau 40 metų sėkmingai vadovauja muziejui. Ji aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, aukojo savo laisvalaikį ir sveikatą. Kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Kretingos muziejus yra žinomas ir gausiai lankomas net užsienio turistų. V. Kanapkienės nuopelnai yra aukštai įvertinti ir Lietuvos Vyriausybės.
Ar neverta šio garbingo vardo ir kuo blogesnė už kitus gydytojus rajone, kuriems šis vardas buvo suteiktas anksčiau, tai yra Augenija Juknevičienė. Ji daug metų dirbo gydytoja valstybinėje gydymo įstaigoje ir dirbo tikrai gerai ir sąžiningai. Po to A. Juknevičienė ėmėsi iniciatyvos ir be jokios pagalbos įkūrė privačią gydymo įstaigą, kuriai ir vadovauja. Sukūrė darbo vietų medikams. Ji aktyviai dalyvauja ir rajono politiniame gyvenime ir yra rajono Savivaldybės tarybos narė. Už nuopelnus medicinai, kiek žinau, jai yra suteiktas Lietuvai nusipelniusios gydytojos titulas. O tokie vardai šiaip sau nedalinami. Jei Respublikos valdžia taip aukštai įvertino ją, tai kodėl Kretingos rajono valdžia negali ar nenori suteikti garbės piliečio vardo?
Noriu priminti dar štai ką, Kretingos rajono Savivaldybės informacijoje yra rašoma, kad kartu su siūlymu (aš negaliu siūlyti) kam suteikti garbės vardą, turi būti pateikta asmens veiklą patvirtinanti dokumento medžiaga, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, nuotrauka, nurodyti gyvenamosios vietos adresą. Ar tiems, kurie turi teisę siūlyti kandidatus šiam vardui suteikti, ar nekils toks keblus klausimas? Kaip visa tai reikia padaryti, iš kur ir kaip paimti tuos visus duomenis? Vieni iš tokių kandidatų gyvena gal net ne Kretingoje, o kiti gal jau iškeliavę Anapilin? Ir kaip tokiu atveju reikia pasielgti? Kas į tai galėtų konkrečiau atsakyti?
Baigdamas noriu priminti dar štai ką: tokį raštą, tomis pačiomis pavardėmis, kurias dabar miniu, 2014 metais išsiunčiau raštu Kretingos rajono Savivaldybei. Ir ką Jūs manote? Niekas į tai nesureagavo, nekreipė dėmesio, niekas neatsakė nei raštu, nei žodžiu. Kada dėl šio klausimo žodžiu kreipiausi į rajono valdininkus, atsakymas buvo toks: sakyti ir dėstyti savo nuomonę reikia tada, kai tai yra aktualu ir svarbu. Ar neaktualu ir nesvarbu, kam ir už kokius nuopelnus, ar nenuopelnus, suteikiami Rajono Garbės piliečių vardai?
2017 metais vėl pakartoju tą patį. Vėl išsiunčiu tokį pat raštą rajono Savivaldybei. Ir ką Jūs, skaitytojai, manot? Ir vėl jokio argumento, jokio atsakymo. Tyla ir tiek.
Dar po metų, vėl apie tą patį parašau su tomis pačiomis pavardėmis straipsnį „Kodėl nepelnytai pamiršti nusipelnę žmonės?“. Šį straipsnį parašiau ne į kokį nors Plungės ar Mažeikių rajono laikraštį, o būtent į Kretingos rajono laikraštį. Taip, straipsnis buvo išspausdintas, bet kas iš to? Niekas iš rajono valdininkų į tai nesureagavo.
Aš nieko nesiūlau, aš negaliu siūlyti, nes taip yra parašyta savivaldybės informacijoje (vienas žmogus yra niekas). Aš, kaip ilgametis Kretingos rajono gyventojas, išsakau savo nuomonę ir aš turiu teisę tai daryti. Kodėl nepelnytai pamiršti Kretingai tikrai nusipelnę žmonės?
Vytautas Jasaitis
116,439 peržiūrų (-a)
Pilnai pritariu gerb. Vytautui.