Kam reikalingas gydytojas, kuris nenori ar tiesiog nesugeba dirbti?

Gerbiami skaitytojai, kaip jaustumėtės ir ką darytumėte, kai atėję drebėdami pas gydytoją pasijustumėte tarsi patekę ne į gydymo įstaigą, o tartum pas tardytoją į tardymo izoliatorių? Kalbu apie akių gydytoją Liną Rasiukevičių.

Įeini į kabinetą, pasisveikini, o gydytojas tau tuo pačiu neatsako. Sėdi be nuotaikos, susiviepęs, piktas, amžinai atrodo, kad visą naktį nemiegojęs, visada kažkuo nepatenkintas. Pirmiausia šiek tiek pakelia akis, pasižiūri į pacientą nuo kojų iki galvos.
Įsitikina, kas užėjo į kabinetą: pensininkas, invalidas ar koks nors valdininkas, ar verslininkas. Jei atėjo valdininkas ar panašus asmuo, vyksta normalus, dalykiškas pokalbis apie gydymą, o jei kabinete pasirodė pensininkas ar žmogus su negalia, jau prasideda visai kitoks pokalbis apie gydymą, prasideda ginčai, nesutarimai, intrigos.
O kaip iš tikrųjų dirba ir kaip elgiasi su vienais ar kitais pacientais gydytojas L. Rasiukevičius, galėtų pasakyti kiekvienas bent kartą apsilankęs jo kabinete. Eini dantis sukandęs. Atvirai pasakius, pats pacientas, tame tarpe ir aš, esame kalti, kad sergame akių liga, kad regėjimas kasdien blogėja, o ne gerėja. Ir kaip pacientas gali būti patenkintas, džiaugtis gyvenimu, kad tokie gydytojo L. Rasiukevičiaus gydymo metodai neduoda naudos, o atvirkščiai, tik blogėja. Ir dar jis sako, kad tai normalus dalykas, taip turi būti, viską daro amžius.
Jeigu tau virš 70 metų, esi pensininkas ir dar invalidas, gydymo įstaigoje (ne visur) esi nepageidaujamas, būtent jei patenki pas tokį gydytoją kaip L. Rasiukevičių. Kaip senjoras, tai yra pacientas, turi jaustis, kai tavęs nenori ar tiesiog nesugeba gydyti, tyčiojasi, o paprašius siuntimo pas kitą akių specialistą – neduoda.
Bandant aiškintis, kodėl neduoda siuntimo, panaudodamas net fizinę jėgą išvaro iš kabineto. Aš nejaučiu nostalgijos sovietiniams laikams, bet tada gydytojai taip nedirbo, nesityčiojo iš pacientų kaip dabar. Tada gydytojai neskirstė, ar tu valdininkas, ar pensininkas. Kur tai matyta ir girdėta, kad gydytojas pats sukelia konfliktines situacijas.
Dėl šio incidento teko kreiptis į ligoninės vadovybę, nes akių ligų skyrius yra pavaldus Kretingos ligoninei. Vadovybės teko prašyti, kad paskambintų net šeimos gydytojai – tam, kad man parašytų siuntimą pas specialistus į Klaipėdą.
Vadovybė dar atsakė štai ką: „Žinom, kokio charakterio yra šis gydytojas, žinom kaip jis dirba, bet nežinom, ką reikia daryti, kaip reikia pasielgti. Gydytojų trūksta. Atleisti iš darbo galima, bet kas iš to? Prasidės teismai, kurie vėl jį gali grąžinti į darbą. O toliau ką daryti? Auklėti? O kaip auklėti, jei jis nereaguoja nei į pacientų, nei į vadovų pastabas“.
Ir čia aš gerai suprantu į kokią situaciją patenka ligoninės vadovybė. Tai negerai, tai baisu.
Mano nuomonė yra tokia: tokie konfliktai, nesutarimai tarp gydytojo ir paciento gali sukelti baisias pasekmes, nes paciento kantrybės limitas vieną kartą gali išsekti.
Man susidaro toks įspūdis, jeigu esi pensininkas, invalidas, gali sakyti ar skųstis kam tik nori, gali rašyti kur nori ir kiek nori, net ir pačiam Prezidentui, tavęs niekas neužjaus, neužstos, nepaguos ir nenorės padėti. Tokie medikai kaip L. Rasiukevičius tuo ir naudojasi, jie jaučiasi kaip tikri neliečiami karaliukai. Žmonės gali internete pasidomėti, kokie atsiliepimai yra apie šį gydytoją.
Konstitucijoje yra rašoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai yra grynas melas, tai nieko bendro neturi su realybe. Žmogaus orumas, ypač pensininko, invalido orumas pažeidžiamas kasdien, kas valandą, o ypač patekus į gydymo įstaigą (ne visur), kur dirba tokie gydytojai kaip Linas Rasiukevičius. Tai yra labai baisu.

Vytautas Jasaitis

“Švyturio” redakcijai paprašius Kretingos ligoninės vadovybę pakomentuoti skaitytojo skundus, įstaigoje pradėtas tyrimas dėl Lino Rasiukevičiaus. 

 Loading ...

 145,915 peržiūrų (-a)