Pirmieji Baublių kultūros namai buvo įsikūrę čia. Pastatas statytas 1961 m., nugriautas 2004 m.

Lygiai prieš 60 metų Baubliuose buvo įrengti kultūros namai su 360 vietų sale. Kultūros židiniu pasirūpino to meto kolūkio pirmininkas Mečislovas Navajauskas, o žiūrovai čia vykdavo autobusais.

Atvykdavo aukščiausio lygio cirkas
Naujuosiuose kultūros namuose vietos užteko estradiniam ir etnografiniam ansambliams, būriui dainininkų ir šokėjų bei dūdų orkestrui.
„Kultūros namų pastatas buvo dviejų aukštų, tad savo pasirodymus čia galėjo rodyti net aukščiausio lygio cirko artistai, akrobatai, – praėjusį savaitgalį Baubliams minint gražų jubiliejų pasakojo Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja ir meno vadovė Kristina Viršilaitė Katauskienė. – Žiūrovai būdavo vežami autobusais – salė lūždavo nuo kultūros bei pramogų ištroškusių Baublių ir aplinkinių kaimų gyventojų.“
Vadovės teigimu, Kultūros namai buvo tokie šiuolaikiški ir gerai įrengti, kad Baubliai matė tai, ką dabar retas kaimas tepamato. Čia vaidino geriausi Lietuvos teatrai, grojo simfoniniai orkestrai, buvo rodomi kino filmai, koncertavo geriausi Lietuvos atlikėjai.
Išsilaikė saujelė entuziastų
Deja, laikui bėgant, viskas keitėsi. Apie tuos pokyčius „Švyturiui“ sutiko papasakoti ilgametė Baublių skyriaus meno vadovė Ligita Narmontienė, į gimtuosius Baublius, mininčius savo kultūros židinio gražų jubiliejų, atvykusi net iš Vilniaus.

Štai kaip anksčiau švęsdavo baubliškiai.

,,Dar visai maža čia pirmą kartą atėjau į cirką. Tad, nors daug neatsimenu, bet galiu patikinti ten tikrai buvus akrobatų, – juokiasi pašnekovė. – Cirko pasirodymai vykdavo pirmajame pastate, kuris jau seniai nugriautas. Tuomet pasikeitus santvarkai centras persikėlė į buvusį prekybos centrą.“
Dabar Baublių skyriaus veikla tęsiasi jau trečiajame pastate.
,,Apie Kultūros centro gyvavimo pradžią žinau iš tėvelių pasakojimų. Persikėlus į antrąjį pastatą kultūros lygis ėmė kristi, – pasakoja Ligita. – Mat pasikeitus santvarkai, griuvo kolūkis, ir taip pat – kultūros centro gyvenimas. Tame naujajame pastate nebuvo nei tualeto, stogas varvėjo. Žiemą repeticijų metu iš burnos net garai eidavo. Įsijungi vieną šildytuvą – per šalta, du šildytuvus – išmeta elektros saugiklius. Tad liko tik saujalė entuziastų, pasiryžusių dirbti tokiomis sąlygomis.“
Baublių kultūros namai ilgą savo gyvavimo laiką ,,klibėjo“ ant uždarymo ribos. „Ansamblių nėra. Žmonių – nei ateinančių, nei dalyvaujančių, tad vis kildavo klausimas, ar apskritai reikia, ar nereikia to centro“, – prisiminė pašnekovė.
Kaimui reikia kultūros
O Ligita čia atėjo dar būdama dar studentė, tik aštuoniolikos metų.
„Net gerai neatsimenu, kaip ten kas įvyko, – šypsosi pasakodama. – Tik žinau, kad aš sėdžiu namuose ramiai, buvau grįžusi iš Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos. Ir tuo metu plepėjosi mama su tuometine centro vadove apie tai, kaip kažkas negerai su tuo kultūrnamiu… Joms bekalbant, mano mama ir sako: „O gal mano Ligita kažkuo galėtų padėti?“ Tie žodžiai jai išsprūdo natūraliai, iš pokalbio. O man pačiai kažkaip irgi nesinorėjo, kad kultūrnamį uždarytų. Vis dėlto – mano gimtasis kaimas. Mintyse svarsčiau, kad ir man atrodo, jog reikėtų jį išsaugoti. O kas kultūros centrui svarbiausia? Kad jis atitiktų savo paskirtį, kad jame vyktų renginiai, veiklos ir ateitų žmonės, kuriems tai įdomu. Juk kaimui reikia kultūros. Kas gi be jos gyventojams jame lieka? Mokykla ir namai. Ir viskas. Pati buvau ir tebesu akordionistė, koncertavau profesionaliame kvartete, tad mąsčiau, kad suorganizuoti šventę gebėčiau.“
Prasidėjo nuo šventės
Taigi, mergina nedrąsiai sutiko padėti suorganizuoti pirmąją nedidelę šventę, skirtą paminėti Vasario 14-ajai ir 16-ajai. Darbai pradėjo vykti labai greitai, nes iki šventės buvo likę nedaug laiko.

Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus darbuotojai – esami ir čia dirbę įvairiais laikais.

,,Į salę pakvietėme kelių moterų ansamblį. Atėjau su baime ir jauduliu, kad kaip gi dabar aš čia imsiu ir vadovausiu toms moterims, kurios mane užaugino, tačiau prasilaužiau ir viskas ėjosi gerai. Dar atsimenu – sukviečiau jaunimo ansamblį. Viskas vyko labai artimai, dalyvavo Justina Katauskienė – labai gera mano draugė. Ir skambino kanklėmis, ir dainavo. Aš grojau akordionu. Sukvietėm ir jaunimo, tad į renginį galiausiai susirinko daug žmonių. Kai tai yra kaimelis ir viską pats organizuoji, jau visi darom, ką galim, kad tik būtų kuo geriau. Įspūdžiai buvo nerealūs. Parodėm, kad mes norim dainuoti ir visai nenorim užsidaryti. Tada tie per šventę surinkti kolektyvai tęsė savo veiklą. Ir va jau tada manęs paklausė, ar norėčiau dirbti. Sutikau. Ir toliau besimokydama konservatorijoje grįžinėjau iš Klaipėdos į Baublius“, – prisimena moteris.
Ir nuo tos šventės, kaip sako pašnekovė – nuo visiško nulio, įvyko tas sujudimas, kurio baubliškiams labai reikėjo.
„Kažkas pajudėjo iš vietos, taip sukūrėme moterų vokalinį ansamblį. Toliau jau nesitikėdami dalyvavome konkurse ,,Sidabriniai balsai“. Mes jam ruošėmės, tiesiog norėdami dalyvauti – net nesitikėjome laimėti. Net akomponavo mano draugė iš konservatorijos. Tiesa, buvo dar kelios draugės norėjo dainuoti Baublių kolektyve. Jas atsiveždavau į kaimą repeticijoms ir kartu dainuodavome su baubliškėmis. Ir tai buvo jau profesionalus ansamblio atlikimas. Bet dirbom juodai. Tos mūsų baubliškės moterys taip prasidainavo, taip išmoko, kad konservatorijos lygio kūrinius atlikdavo ne ką prasčiau nei konservatorijoje. Taigi, sudalyvavę konkurse, jį laimėjome. Negalėjom patikėti, kad tai mes, kažkokie kaimiečiai, atvažiavę iš Baublių“, – su džiugesiu smagiais prisiminimais dalijasi buvusi meno vadovė.
Baubliškiai savo laiko neskaičiuoja
Ligita tuo pat metu buvo sukūrusi ir jaunimo akapelą. Iš Nausėdžio ir Budrių atsiveždavo vaikus dainuoti.
Baubliškė su nedidele pertrauka visą laiką kūrė ir dirbo savo gimtajame kaime.

Baublių skyriaus vedėja ir meno vadovė Kristina Viršilaitė Katauskienė.

,,Tiesa, kad tik po darbo gimtajame mieste pertraukos, kai iš Raguviškių vėl grįžau į Baublius, supratau, kad nors darbas Raguviškiuose buvo geras, ten dirbdama nebejaučiau tokio didelio malonumo kaip Baubliuose. Darbas Baubliuose man buvo ne tik džiaugsmas, bet kartu ir stiprus patriotizmo ženklas, kurį jaučiau dirbdama, kad tai ,,mes“ pasiruošim konkursui, tai mes, patys baubliškiai, parodysim, kad esam ne iš kelmo spirti, ir išgarsinsim savo kaimą, – kalbėjo moteris. – Ir tik dabar išvažiavusi į Vilnių iki galo pajutau tą skirtumą. Nors čia puikiai dirbu, viskas sekasi, bet gyvenu, sukuosi, ir tik grįžusi pas tėvus arba nuėjus į kokį koncertą Baubliuose susimąstau, kad būtent čia turėjau didžiulę gyvenimo dovaną – dirbti su savo žmonėmis, su tikrais savais ir saviems. Ir tą dalyką galbūt gali pajusti tiktai kaime – tą bendruomeniškumą, tą artumą. Aš ir dabar turiu pasiekimų, bet ten tie laimėjimai gimtuosiuose Baubliuose būdavo kažkokie tikri, dvigubi.“
Kultūrininkė sako įsivaizduojanti, kad lygiai taip pat mūsų šalies sportininkai, atstovaudami Lietuvai, laimėję džiaugiasi ne tik už save, bet už savo šalies pergalę. „Ir tikriausiai lietuvis krepšininkas neturi tokio džiaugsmo žaisdamas už, tarkim, kokią nors Ispaniją, kaip, kad žaisdamas už Lietuvą“, – svarsto moteris.

Baublių kaimo seniūnaitė Verutė Keblienė, Kretingos rajono kultūros centro Baublių meno vedėja ir meno vadovė Kristina Katauskienė, meno vadovas Gintaras Pucas, valytoja Rūta Montvydienė ir buvusi meno vadovė Ligita Narmontienė.

Savaitgalį viešėjusi gimtuosiuose Baubliuose Ligita labai džiaugėsi tuo, kas vyksta Baublių kultūroje: „Matau, kad žmonės nori kurti. Ir vadovai nuostabūs, ir draugiški, dirba petys petin. Taip ir kuriasi tas veiksmas, judėjimas.“
Pokalbiui einant į pabaigą Ligita priduria: ,,Baubliškiai labai gabūs, labai užsispyrę, kantrūs ir savo laiko neskaičiuoja. Va su tokiais žmonėmis yra vienas malonumas dirbti, tu jais ir galima su jais garsinti mūsų kaimą.“

Sidabriniai papuošalai moterims, vyrams ir vaikams: apyrankės, grandinėlės, žiedai, auskarai – https://www.silvera.lt/auskarai

 110,775 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes
One thought on “Prieš 60 metų į Baublių kultūros židinį žiūrovai važiuodavo autobusais”

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE