Mažo miestelio audringa politika (4)

Filosofas Leonidas Donskis yra taikliai pastebėjęs, kad politikui, norinčiam greitai išgarsėti, visų pirma reikia būti auka. 2021 metų Kretingos rajono savivaldybės Tarybos politinių ir asmeninių tarpusavio nesutarimų batalijos puikiai iliustravo šį teiginį.
Prieš tai, 2020-ųjų pabaigoje, Tarybos daugumos ir opozicijos balansas pasikeitė iš esmės. Meras Antanas Kalnius su „kraštiečiais“ prarado buvusias pozicijas, Taryboje susiformavo nauja dauguma. Politikoje patyrę socdemai, tuomet vadovaujami Virginijaus Domarko, sugebėjo savo naudai persverti politinį balansą, iš dalies perėmė iniciatyvą ir pasiūlė naujo Administracijos direktoriaus kandidatūrą. Juo tapo Egidijus Viskontas, pakviestas vadovauti iš žemės ūkio viceministro pareigų. Iš Kretingos kilęs politikas, nepriklausęs jokiai partijai ir padaręs puikią karjerą, įtiko visiems. Gali būti, kad įsibėgėję socdemai nebenorėjo sustoti ir į Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pasiūlė Violetą Turauskaitę, buvusią vieno Administracijos skyriaus vedėjo pavaduotoją. Galima tik spėlioti, ar toks kandidatų siūlymas nebuvo strateginis socdemų nusitaikymas į ateitį renkant politinius dividendus. Gal buvo mąstoma maždaug taip: visus „šunis karti“ vis tiek bus galima ant mero, o jeigu nesiseks Administracijos direktoriui, dalį kaltės dėti ir ant jo pečių. Socialdemokratų partijai priklausanti V. Turauskaitė, kaip užimanti antraeiles pareigas, visada galės likti lyg ir šešėlyje. Kita vertus, Kretingai būtinai reikėjo aukščiausio rango vadovų, kurie sostinės ministerijose ir departamentuose galėjo rasti tam tikrą užtarimą ir supratimą, nes ir buvęs viceministras, ir direktoriaus pavaduotoja tampanti V. Turauskaitė Vilniaus „valdžios koridorius“ buvo matę. Bent retkarčiais ir jie ten buvo matomi.
Šiame pareigų persistumdyme buvo paaukotas Povilas Černeckis, puikiai dirbęs ne su viena Taryba. Nors ir jam buvo siūlyta tapti Administracijos direktoriumi, tačiau jis, nieko nekomentuodamas, pasiūlymo atsisakė.
Sausį trumpai atrodė, kad persistumdžius postus, į juos sudėliojus visiems įtinkančias kandidatūras, politikų aistros aprims, visi sugrįš prie konstruktyvaus darbo. Tai buvo tik iliuzija. 2021 m. sausį vykusiame Tarybos posėdyje naujoji dauguma užsimojo merui tvoti iš esmės: atėmė du jo politinio pasitikėjimo darbuotojus – patarėją ir pavaduotoją. Tokio sprendimo autoriai tikrai neskaitė L. Donskio įžvalgų ir nesuprato, kad aukos – populiariausi Lietuvos politikai. O A. Kalnius dalies visuomenės akyse jau tapo auka.
Nors tuo metu komisija tyrė jau atsistatydinusios ankstesnės direktorės veiklą, nors Tarybos narys Juozas Mažeika spaudoje bandė paaiškinti ir pagrįsti tarnystės visuomenei prasmę ir pateisinti mero politinio pasitikėjimo darbuotojų buvimą, tačiau užkurtas aistrų katilas virė iš inercijos. Kaip susikalbėti, kaip rasti pusiausvyrą, kaip pasiekti, kad savivaldybės meras taptų visus vienijančia jėga – patyrusio rajono politiko klausimai liko be atsakymo. Panašių atsakymų, beje, labai reikėjo ir pradedančiam darbą Administracijos direktoriui E. Viskontui.
Bet – atėjo nauji likimo smūgiai, kurie niekaip negalėjo grąžinti nei pusiausvyros, nei ramybės. Po to, kai buvo gautas Vilniaus apygardos teismo sprendimas išnagrinėjus civilinę bylą, kuria Savivaldybės administracija ketino iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ išsireikalauti per pusę milijono eurų draudimo išmoką už sporto komplekso statybų rangovo neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus, pasirodė, kad visa ta sutartis buvo neteisėta. Pastatas jau stovėjo, o statybų sutartis – neteisėta! Įtariama, jog 2015-siais tokios sutarties Savivaldybės administracija apskritai negalėjusi pasirašyti, nes viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs rangovas nepateikė sutarties įvykdymo garanto, galiojančio visą statybos laikotarpį. O „LitCon“ sutarties neįvykdė, draudimo garanto neturėjo, Savivaldybė liko „ant ledo“.
Bet kartą, tvirtinant 2021 m. Savivaldybės biudžetą, pasirodė ir Tarybos vienybė. Nė vieno Tarybos nario „prieš“, nė vieno susilaikiusio. Ar tai buvo nuovargio be paliovos prieštarauti vieni kitiems šešėlis, ar politikų viduje tyliai kirbanti mintis – „dar palaukite…“ Nes tada kartu įvyko ir dar vienas įdomus aktas: trys „žalvalstiečiai“ Dalia Martišauskienė, Vitalija Valančiutė ir Stasys Kaniava paliko opoziciją ir sukūrė niekam nepriklausančią frakciją. Gal jie nujautė Ramūno Karbauskio partijos galą?
Kovo pradžioje Kretingos padangėje pasirodė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir, kaip dažnai įprasta jos veikloje, pareiškė įtarimus ir namuose įkalino Tarybos narį V. Domarką. Pastarasis atsistatydino iš Tarybos, o vėliau… O vėliau – kaip dažnai būna su tais STT puolimais: piššš – ir neliko nieko. Nei kokių įtarimų, nei Domarko. Bet politinio triukšmo pakako. Vietoje V. Domarko Taryboje atsirado socialdemokratas Tomas Abelkis.
Tuo metu visą Tarybą paguodžiantis žingsnis buvo sutartis su nauju sporto komplekso statybų rangovu „HSC Baltic“, kuris žadėjo rimtai užsiimti nebaigtomis statybomis.
Kovą Taryba, o visų pirma meras A. Kalnius, smarkiai „prakišo“ savo politinius dividendus. Dovydas Bajoras buvo pateikęs pasiūlymą nuo balandžio 1 d. kretingiškius miesto maršrutais viešuoju transportu vežioti nemokamai. Tarybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, mero balsas tapo lemiamu. O jis buvo „prieš“. Kodėl to balsavimo aistrose nebuvo pagalvota ar prisiminta prieš metus į viešumą išmesta gera mintis įvesti „Kretingiškio kortelę“? Idėja būtų įgavusi savo „kūną“, o politikai uždirbę solidžius politinius dividendus…
Be padėjėjų likusio ir į kampą įsprausto mero poelgis balandį nuvilnijo per visą Lietuvą: jis Tarybą padavė į teismą. Kartu pasimatė, kad įvedus tiesioginius mero rinkimus ne jam vienam tapo neaišku, kokios yra jo galios, ypač kai rinkimams suburta mero komanda atsiduria Tarybos mažumoje. Kretingos savivaldybėje susiklosčiusi situacija demonstravo ir Savivaldybių rinkimų įstatymo spragas.
Kretingoje nuolat nesusišnekant Tarybos daugumai ir mažumai, socialdemokratas Steponas Baltuonis pasiūlė sprendimą – steigti Tarybos kolegiją, kad siauresniame politikų rate būtų preliminariai aptariamos problemos, sprendimų reikalaujantys klausimai, kad Tarybos posėdžiuose nebūtų veltui gaištamas laikas tuščioms diskusijoms. Kolegija būtų padėjusi bendrauti tarp mero ir Tarybos daugumos. Bet meras tam nematė prasmės.
Tad politinės aistros kunkuliavo toliau. Balandį vykęs posėdis, kurio darbotvarkėje buvo ar ne septynios dešimtys klausimų, kelioms valandoms įstrigo dėl papildomo darbotvarkės klausimo – sprendimo projekto dėl politinio pasitikėjimo mero patarėjo etato panaikinimo. Meras kirto atgal: nuskambėjo pasiūlymas atimti vicemero atlyginimą, kad jis dirbtų visuomeniniais pagrindais. Tikrai, originalu…
„Politinis balaganas“ – taip viešai apibūdino Tarybos intrigas kai kurie kretingiškiai. Taryba netgi turėjo spręsti klausimą – kas apmokės teismo išlaidas, kiek tai gali kainuoti mokesčių mokėtojams.
2021 m. Tarybos „darbai“ daugeliui, matyt, liks įsimintini dėl „Jokūbavo keliuko“ istorijos, dėl mero A. Kalniaus siekio keliuko Juodupėnai-Petrikaičiai dalį, apie 380 m, perduoti į privačias rankas. Nemažai pastangų reikėjo Savivaldybės administracijos darbuotojams, Žalgirio seniūnijos žmonės įrodinėjant, kad keliukas visada buvo, jį valdžia prižiūrėjo ir greiderį siųsdavo aptvarkyti. Mero pozicija buvo kita: negalima liesti privačios nuosavybės. Tik nepridūrė, kad ta nuosavybė, tas žemės ruožas, priklauso aktyviai „Kretingos krašto“ rėmėjai (taip teigė vicemeras Dangiras Samalius). Keliuko istorija tęsėsi iki metų pabaigos, be Savivaldybės administracijos į tai įsijungė teismai, prokuratūra, Nacionalinė žemės tarnyba.
Rudenį meras buvo kviečiamas į Etikos komisiją pasiaiškinti, kodėl jis Facebooko socialiniame tinkle parašė Tarybos narį Konstantiną Skierų įžeidžiančius ir žeminančius žodžius.
Tarpusavio nesusikalbėjimas, bendrų tikslų nebuvimas, nenugalimas politikų noras „suskambėti“ viešumoje kokia nors lakia, bet ne visada etiška fraze (dargi pernelyg dažnai vienas kito atžvilgiu), – atrodė, kad tai yra svarbiausias darbo Taryboje tikslas. Chaosą, pasimetimą puikiai iliustruoja daugkartiniai tų metų svarstymai dėl Savivaldybės administracijos patalpų optimizavimo. „Kraštiečiai“ tai inicijavo dar 2019 metais, bet vėliau patys pradėjo į ratus kaišioti pagalius. Todėl dar ir 2023 m. pradžioje Kretingos gėda vadinamame pastate K. Chodkevičiaus g. 10 glaudėsi dar trys savivaldybės administracijos skyriai: Architektūros ir teritorijų planavimo, Socialinės paramos bei Statybos skyriai.
Matant, kad visame kame darosi tikra velniava, meras A. Kalnius 2021 m. pabaigoje inicijavo psichologinio klimato savivaldybėje tyrimą. Po formalia fraze slėpėsi kitkas – administracijos darbuotojų skundai dėl mobingo. Rajono spaudoje buvo cituojamas ir mero pavaduotojas D. Samalius: jo kantrybė išseko, kai meras išvarė jį iš savo kabineto ir dar pavadino asilu.
„Nors esu labai kantrus, dažniausiai stengiuosi nepaisyti visokių užgauliojimų, šįkart neiškenčiau ir nusprendžiau viešai prabilti apie netinkamą mero elgesį“, – teigė vicemeras.
Taip 2021 metai ir baigėsi. Prieš Kalėdas dar buvo audringai pasiginčyta paskutiniajame Tarybos posėdyje, po kurio meras mestelėjo frazę „Kretingos rajone demokratijos nėra“. Tarp realių rajono valdžios darbų lyg ir nėra ką minėti, nes nesugebėta išspręsti netgi Savivaldybės administracijos patalpų optimizavimo reikalo. O atrodė – gana paprastas reikalas, kad tik būtų patogiau ir žmonėms, ir darbuotojams. Liko tik kitų metų laukimas – ką teismas nutars dėl iš mero komandos atimtų dviejų darbuotojų.
Tretieji Tarybos kadencijos metai akivaizdžiai parodė, kad tokia „politinė mišrainė“, kuri susidarė po 2019 m. rinkimų, negali veikti konstruktyviai. O baigiantis 2021-siems nesusiklijavusi Tarybos „politinė mišrainė“ tapo dar margesnė: keli pabėgėliai iš R. Karbauskio partijos jau formavo naują Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją.

 34,052 peržiūrų (-a)