Rytoj Vyriausybė ketina priimti nutarimą, pagal kurį iškyla grėsmė tolesniam Salantų gimnazijos likimui. Miesteliui tai būtų didžiulis praradimas. Todėl bendruomenė neketina pasiduoti, o savivaldybės meras Antanas Kalnius neatmeta galimybės nevykdyti Vyriausybės nutarimo, nes tai esą prieštarauja bendruomenės valiai bei sveikam protui, ir bylinėtis su centrine valdžia.
Trečiadienį pirmu Vyriausybės darbotvarkės klausimu įrašytas Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimų projektas palies ne tik Salantų gimnaziją, bet per 150 šalies mokyklų, nes gimnazijų klasėse negalės būti mažiau nei 21 mokinys. Salantuose šiuo metu yra 16 vienuoliktokų. Jei nutarimas bus priimtas, nuo kitų metų sausio 2 d. gali nebelikti gimnazijos klasių, mokykla taptų tik filialu, o Salantų krašto mokiniams tektų rinktis kitas gimnazijas. Tuo tarpu privačioms mokykloms jokie apribojimai dėl mokinių skaičiau nebus taikomi.
Pirmadienį į susitikimą Salantų gimnazijoje susirinkę mokyklos pedagogai, bendruomenės nariai, savivaldybės tarybos atstovai bei visuomenininkai kalbėjo apie būtinybę miestelyje išlaikyti gimnaziją, nors Vyriausybės sprendimai tam nėra palankūs.
Mokymosi kokybė ar taupymas?
“Šiandien jus visus sukviečiau, kad visa tai išgirstumėte iš pirmųjų lūpų. Jei trečiadienį Vyriausybė priims sprendimą, kad nuo 2024 metų sausio 2 d. vienuoliktose gimnazijų klasėse turės likti 21 mokinys. Ką tai reiškia Salantų gimnazijai? Nuo rugsėjo 1 d., vaikų, kurie mokosi šioje gimnazijoje 11 klasėje yra tik 16. Tai reiškia, kad nuo nuo Naujųjų metų šios gimnazijos klasės Salantuose neturėtų likti”, – susitikime kalbėjo meras.
Pasak jo, su Vyriausybe šiuo klausimu buvo susirašinėta nuo 2021 metų. “Mes nesutinkame su tokiu variantu. Tačiau ministerijos pozicija – 21 mokinys ir taškas”, – susitikime sakė savivaldybės vadovas.
Argumentai, kodėl gimnazijų klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, nesuprantami, neva tai daroma dėl geresnės mokymosi kokybės. Tačiau, pasak mero, privačiose mokyklose tokie apribojimai netaikomi. Jose pats steigėjas gali nustatyti, kiek klasėje turi būti mokinių. Vadinasi mokymosi kokybė čia nebėra pagrindinis akcentas. Vadinasi mokymas nueina į antrą planą ir, anot A. Kalniaus, prasideda taupymas.
“Penktadienį mes važiavome į Švietimo ministeriją ir ten diskutavome apie tai. Vienas iš klausimų: kodėl yra tokie skirtumai tarp valstybinių ir privačių mokyklų? O gal reiktų pereinamojo laikotarpio? Tačiau ministerija atsakė, kad pereinamasis laikotarpis neįmanomas. Mums ministerija pasiūlė tokį variantą: dėl dviejų paskutinių gimnazijos klasių gali būti sudaroma sutartis su kita gimnazija. Mokiniai fiziškai lieka Salantuose, tačiau sudaroma sutartis, pavyzdžiui, su universitetine Jurgio Pabrėžos gimnazija, esančia Kretingoje ir tos klasės Salantuose tampa kitos gimnazijos filialu”, – kalbėjo meras.
Meras abejoja, kad tokiu būdu pavyks taupyti, nes pedagogams reikės papildomai mokėti atlyginimą, priedus prie atlyginimo, viską atlikti taip, kai to reikalauja darbo kodeksas. Be to yra neaišku, ar mokytojai sutiks važiuoti dirbti iš Kretingos į Salantus? Kas jiems apmokės kelionę? Greičiausiai ši našta atiteks savivaldybei.
“Man tikrai reikės jūsų visų pagalbos, – kreipėsi meras į Salantų gimnazijos salėje susirinkusią gausią bendruomenę. – Tiek aš, tiek mano komanda, Švietimo skyrius, Tarybos nariai, su kuriais teko bendrauti, nepritaria tam, kad mokykla netektų gimnazijos statuso. Mano nuomone, net ir mažos gimnazijų klasės nedidelių miestelių ugdymo įstaigose turi išlikti, nes jos kuria pridėtinę vertę ne vien tik šiai bendruomenei, bet ir visam kraštui”.
Kokie galimi keliai Salantų gimnazijai išlikti?
Savivaldybės meras A.Kalnius išvardino tris. Pirmas – nepaklusti ir nevykdyti Vyriausybės sprendimo. Tada savivaldybės veiksmus skųs Vyriausybės atstovas regione, o tada tektų bylinėtis teismuose. Ar tokią bylą pavyktų laimėti, meras negali atsakyti, tačiau, anot jo, pavyktų laimėti laiko, o 2024 m. rudenį gal jau susirinktų reikiamas gimnazistų skaičius.
Antras kelias – šį Vyriausybės sprendimą skųsti Konstituciniam teismui. Tačiau tam reikia 1/5 Seimo narių. Ar Seimo nariai tam pritars, jei jie neprieštaravo tokiai švietimo reformai? Ir trečias kelias – kreiptis į Prezidentą.
“Jeigu trečiadienį Vyriausybė tokiam sprendimui pritars, mes pradėsime kovą. Juo labiau, kad privačioms mokykloms jokie mokinių skaičiaus apribojimai nebus taikomi”, – sakė savivaldybės vadovas, tačiau prisipažindamas, jog jam yra skaudu kovoti su valstybe, kurioje gyvena.
Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Tomas Abelkis bendruomenės susirinkime informavo, kad į Vyriausybę buvo kreiptąsi per Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). Pagal savivaldybių siūlymą Vyriausybei, paskutinėse gimnazijų klasėse turėtų išlikti 15 mokinių. Tačiau toks siūlymas nebuvo išgirstas. Po šio Vyriausybės nutarimo Lietuvoje turėtu nebelikti apie 150 gimnazijų. Taip pat Vyriausybė esą padarė išlygą, jog kai kurios gimnazijos galėtų likti kaip filialai. “Daug metų puoselėtas Salantų gimnazijos statusas, mokyklos istorija, jei čia lieka tik filialas, visas šis miestelio bendruomenės įdirbis netenka prasmės”, – kalbėjo tarybos narys.
Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė sakė, kad šiuo metų gimnazijoje yra viena 11 ir viena 12 klasės. Devintokų yra 28, aštuntokų yra dvi klasės, septintokų – 34, perspektyvoje gimnazijos klasės bus, tačiau problema yra šie mokslo metai, nes mokinių paskutinėse gimnazijos klasėse pagal naują tvarką – per mažai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimas Jonas Mickus “Švyturiui” komentavo, kad jei trečiadienį Vyriausybė priimtų nutarimą ir jeigu mokyklos persitvarkytų bei pasidarytų filialus ar skyrius, gimnazijos klasėse gales likti ir 12 mokinių. Tai reiškia, kad mokiniai mokysis toje pačioje mokykloje, bei jie priklausys kitos gimnazijos filialui. Gali būti, jog po vienu stogu veiks kelios gimnazijos.
Pasak J. Mickaus, dauguma savivaldybių esą labai patenkintos tokiais pasikeitimais. Kitas, daug anksčiau priimtas Vyriausybės sprendimas buvo dar griežtesnis, kad nuo 2026 metų paskutinėse gimnazijos klasėse turi būti ne mažiau kaip 31 mokinys, kitaip tariant, kad būtų bent jau dvi klasės. Tačiau ministerija šios nuostatos atsisakė. Dabar, pagal būsimą tvarką 11 ir 12 gimnazijos klasėse turi likti ne mažiau 21 mokinio, o jeigu tai kitos gimnazijos filialas – 12 mokinių.
Surinko 1600 parašų
Pasak Kretingos r. savivaldybės Tarybos narės Vitalijos Valančiutės, gimnazijos bendruomenė ir Salantų krašto gyventojai yra neabejingi šiam švietimo židiniui. Tai parodė pilna gimnazijos salė, prigužėjusi mokytojų, mokinių, tėvų ir bendruomenės atstovų, ir per tris dienas surinkti 1600 gyventojų parašų, palaikančių Salantų gimnaziją, besipriešinančių valdžios sumanymui priimti tokį nutarimą, jog 11 klasėje privalu turėti 21 mokinį.
Pasak tarybos narės, šiandien parašų kopijos iškeliavo pas Seimo narį Antaną Vinkų su įpareigojimu juos perduoti visiems, ketinantiems priimti šį sprendimą.
„Džiugu, kad šis skaudus mūsų Salantų kraštui ketinamas priimti sprendimas sutelkė mokyklos bendruomenę ir viso krašto žmones. Tik susitelkę, tik kryptingai imdamiesi įvairiausių priemonių, galėsime apsaugoti savo krašto vaikų galimybę mokytis gimnazijoje netoli savo namų. Turime padaryti viską, kas įmanoma, ir net kas neįmanoma, kad apsaugotume savo gimnaziją ir savo krašto vaikus nuo baimės, kad reikės keisti ugdymo įstaigą ir nuo emocinės bei fizinės sveikatos žalojimo, keliaujant į gimnaziją beveik 40 kilometrų“, – rašo savo paskyroje tarybos narė.
Susitikimo Salantų gimnazijoje metu buvo iškelta idėja – imtis masinio laiškų su išreikšta pasipriešinimo pozicija siuntimo visiems ministrams ir Seimo nariams iki šio trečiadienio. Šių asmenų elektroninių paštų adresai yra viešai prieinami. „Juk, kaip byloja tautosaka, kare ir meilėje visos priemonės pateisinamos. Susitelkime ir išgelbėkime Salantų krašto mokinius ir gimnaziją“, – kviečia V. Valančiūtė.
“Švyturio” informacija
Tikras siaubas