Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas nepritarė Kretingos muziejaus direktoriaus sumanymui įsteigti naują eksponatų skaitmenintojo-fotografo etatą. Daugeliui politikų pasirodė, kad tuo gali po senovei užsiiminėti fondų saugotojai ir skyrių darbuotojai.
„Švyturys“ jau rašė, kad ateinančiame tarybos posėdyje turėtų būti svarstomas sprendimo projektas dėl papildomų 5 naujų Kretingos muziejaus etatų įsteigimo. Kaip Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje teigė muziejaus direktorius Romandas Žiubrys, muziejus negali stovėti vietoje, būtini žingsniai, atliepiantys besikeičiantiems poreikiams. Vienas jų – būtinybė sparčiau skaitmeninti muziejaus eksponatus, nes to reikalauja ir Kultūros ministerija. R. Žiubrys paminėjo ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą realijas, kai agresorius laikinai okupuotose teritorijose plėšė, naikino, savinosi svetimos valstybės muziejines vertybes ir dokumentus, visa tai daugeliu atvejų buvo negrįžtamai prarasta. Muziejinių vertybių praradimą lėmė ir menkas daugelio Ukrainos muziejų eksponatų skaitmenizavimas.
Kretingos muziejus, kaip ir beveik visi šalies muziejai, dirba su Lietuvos integralia muziejų informacine sistema (LIMIS). R. Žiubrys išsamiai aiškino, kad dirbant su LIMIS privaloma skaitmeninti eksponatus, kurti jų skenuotas kopijas arba nuotraukas. Muziejuje pagrindiniame ir pagalbiniame fonduose šiuo metu yra virš 90000 eksponatų, iš kurių nuo 2012 m. suskaitmeninta tik apie 16800 eksponatų.
„Tai mažas skaičius, visi eksponatai turėjo būti suskaitmeninti jau seniai, sukelti į LIMIS sistemą. Kiekvieną mėnesį muziejus pasipildo tūkstančiu ar pusantro tūkstančio eksponatų“, – teigė muziejaus vadovas. Naujus eksponatus būtina aprašyti, įvertinti, įkainoti. Tuo užsiima skyrių vedėjai, fondų saugotojai, kiti darbuotojai, tačiau jie neturi profesionalaus fotografavimo įgūdžių. Greit ir paprastai skaitmenizuojamos fotografijos, atvirutės, spaudos leidiniai, o kiti eksponatai reikalauja profesionalaus fotografo prisidėjimo. Daugelį eksponatų būtina fotografuoti tinkamoje aplinkoje. Todėl siekiant užtikrinti optimalų muziejaus eksponatų skaitmeninimo procesą tikslinga įsteigti eksponatų skaitmenintojo-fotografo etatą.
„Mes skaičiavome, kad vieno eksponato fotografavimas, skaitmeninimas užima apie 15 minučių. Tai reikštų, kad skaitmeninant visus dabartinius eksponatus darbo būtų bent penkeriems metams“, – tikino R. Žiubrys.
Pirmasis prieš fotografo etato sukūrimą pasisakė meras Antanas Kalnius. Jis priminė, kad anksčiau pats dvi kadencijas buvo muziejaus tarybos narys, kalbų apie eksponatų skaitmeninimą buvo jau anksčiau. Tada buvo kalbėta, kad skaitmeninimu turi užsiimti muziejaus skyrių vedėjai, todėl keista, kad darbas iki šiol nepadarytas. Dėl kitų naujų muziejaus etatų meras pritarė 2 edukacinių veiklų organizatorių bei 1 komunikacijos organizatoriaus atsiradimui. Tie 3 etatai buvo primygtinas mero siūlymas.
Kai užsimezgusioje diskusijoje Kultūros komiteto nariai taip ir nerado visiems priimtino sprendimo, muziejaus direktorius pasiūlė bent vieno – 4-ojo – etato gelbėjimo galimybę – įsteigti jį apmokant iš muziejaus uždirbtų lėšų. Savivaldybės juristai ekspromtu negalėjo atsakyti, ar toks žingsnis būtų teisiškai teisingas, tad viskas spręsis jau savivaldybės tarybos posėdyje.
Stebint šio klausimo svarstymą, susidarė įspūdis, kad nė vienas politikas taip ir neįsivaizduoja profesionalaus fotografo darbo, specifinių eksponatų fotografavimo ypatumų ar reikalavimų. Gal ne vieno galvoje kirbėjo garsiai neišsakyta mintis viską patiems muziejininkams fotografuoti su išmaniais telefonais?
288 peržiūrų (-a)
Blogai, kai etatus skirsto savivaldybė. Juk muziejaus direktorius geriau žino kokių specialistų jam reikia. O jei seni darbuotojai “pafotkins” su savo telefonais – tai bus tik mėgėjiškas darbas. Liūdna, kad nenorima kokybės.