Trečiadienį vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) klausymuose studentų ir verslo atstovai išreiškė abejones dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamos šaukimo reformos. Pagrindinės problemos, į kurias atkreipiamas dėmesys, yra galimas neigiamas poveikis studijų procesui ir moterų neįtraukimas.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai pabrėžė, kad privalomoji karo tarnyba neturėtų trukdyti studentams siekti mokslo. Jie siūlo šaukimą vykdyti iš karto po mokyklos baigimo, o studentams sudaryti sąlygas atlikti tarnybą savanoriškai.
KAM viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad ministerijos tikslas – didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių iki 4,4 tūkst. kasmet. Tam, pasak jo, reikia mažinti tarnybos atidėjimo pagrindus, įskaitant ir studijas aukštojoje mokykloje.
Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė kritikavo reformą dėl moterų neįtraukties. Ji teigė, kad verslas palaiko visuotinio šaukimo idėją, tačiau pasigenda didesnės ambicijos įtraukti moteris į karo prievolininkų gretas.
Komiteto narė Dovilė Šakalienė ir pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pritarė šiai idėjai ir pasiūlė surengti atskirą diskusiją moterų įtraukimo tema.
Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai. Pagrindiniai reformos tikslai – didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.
Naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą, tad šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentams siūlomos alternatyvos – tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, Krašto apsaugos savanorių pajėgose savaitgaliais arba įprastinė 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba.
Reforma kelia nemažai klausimų ir diskusijų. Tik laikas parodys, ar ji bus sėkminga ir pasieks užsibrėžtus tikslus.
329 peržiūrų (-a)
tegu kuria armija is p….. lygos