Apie viešojo transporto ateitį sprendė autobusais nesinaudojantys politikai

27-ame savivaldybės tarybos posėdyje antrame plane atsidūrė opus kovos su potvynių padariniais klausimas, nes daugiausia laiko buvo skirta kalboms apie būsimą rajono viešojo transporto šviesią ateitį.

Tarybos nariai be diskusijų pritarė sprendimo projektui „Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas Kretingos rajono savivaldybėje“, nes pastarųjų metų Akmenos ir Minijos upių vandenų šėlsmas kartais net po porą kartų per kalendorinius metus padaro apčiuopiamų nuostolių. Įgyvendinus numatytas priemones potvynių padariniai, tikimasi, bus sušvelninti.

Nemokamas pavežėjimas su e-bilietu?

Posėdyje daugiausia laiko buvo skirta protokolinio pavedimo klausimui, ar skirti savivaldybės administracijai ruošti sprendimo projektą dėl Kretingos dalyvavimo projekte, numatančio viso rajono viešojo transporto pertvarką. Šiam projektui tikimasi gauti ES fondų paramą, tačiau artimiausiu laikotarpiu Kretingos rajono savivaldybė turėtų kasmet prisidėti apie 57 tūkst. eurų.

Įgyvendinant projektą tikimasi pasiekti, kad Klaipėdos keleivinis transportas (KKT) praplės vieningo elektroninio keleivio bilieto galiojimą regiono savivaldybėse, bus įdiegta vieninga viešojo transporto sistema, keleiviai galės naudotis išmaniosiomis programėlėmis ir lengviau planuoti būsimas keliones viso regiono savivaldybių ribose.

Meras Antanas Kalnius, kalbėdamas apie būsimus pokyčius, teigė, kad su dabartiniu Kretingos autobuso parko vadovu jau dirbama, nustatant svarbiausius pokyčius. Vienas svarbiausių – mažinti autobusų ridą, kuri šiuo metu per metus yra apie 1,3 mln. km. Tikslas – optimizuoti viešojo transporto maršrutus ir pasiekti bent 1 mln. km per metus.  Taip pat meras gyrė būsimo elektroninio bilieto privalumus, nes juo būtų galima naudotis ir kitose gretimose savivaldybėse, įskaitant Klaipėdą, Palangą, Neringą.

Dalis tarybos narių klausė, ar dalyvavimas tokiame projekte apskritai prasmingas. Dar iki tarybos posėdžio, Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje Saulius Šopaga atkreipė dėmesį, kad mūsų rajone keleivių pavežėjimas yra nemokamas, tai ką duos elektroninis bilietas? Koks čia ekonominis efektas? Be to, rajonas – tai ne didmiestis, kur elektroninio bilieto sistema pateisinama. Argi rajono keleiviams yra problema nusipirkti viešojo transporto bilietus? Kaip paaiškinti, pagrįsti tokio projekto ekonominę būtinybę?

Projekto prasmė – ateities karta

Protokolinio sprendimo klausimą svarstant tarybos posėdyje, abejones dėl elektroninio bilieto išsakė ne vienas. Savivaldybės prisidėjimas prie projekto nemenkas, o kokia iš to bus nauda autobusų parkui? Paprastas kaimo žmogus mažai naudojasi viešuoju transportu, gal tai projektas, orientuotas į ateitį? Tikslingai mažinant rajono autobusų metinę ridą beveik trečdaliu, ar jis liks patogus gyventojams? Romualdas Jablonskis nuogąstavo, kad KKT per laiką gali perimti pelningiausius rajono maršrutus, kas bus su Kretingos autobuso parku? Ar parkas gaus kokią nors pridėtinę vertę iš to projekto? Jolanta Girdvainė pastebėjo, kad būtina pasinaudoti šio projekto galimybėmis. Apie regioninę politiką daug kalbama įvairiais lygiais, o čia būtų akivaizdus jos vystymo pavyzdys.

Baigiant diskusiją meras pastebėjo, kad dabar jau daug daroma, kad autobusų parko veikloje įvyktų lūžis, kad įmonė tarnautų keleivių, o ne savo kaip bendrovės interesams. Būtina koreguoti, naikinti dubliuojančius  autobusų maršrutus ir tuščią ridą. Jis minėjo, kad iš Kretingos į Palangą kasdien važiuoja 24 autobusai, plius dar 3 pravažiuojantys tarpmiestiniai. Užduotis – palikti 15 važiavimų. Į Klaipėdą kasdien važiuoja 18 autobusų, plius dar 3 pravažiuojantys tarpmiestiniai. Užduotis panaši: palikti 15 autobusų per dieną.

Autobusų reisų mažinimas ateityje turėtų visiškai tenkinti keleivius, iš ryto važiuojančius į darbą, moksleivių pavežėjimus pagal mokyklų darbo grafikus, galimybę pasiekti namus po darbo. Pasak A. Kalniaus, būtų galimybė sutaupyti apie pusę milijono eurų.

Politikai autobusais nevažinėja

Stebint tarybos posėdžio diskusiją neapleido mintis, kad, ko gero, nė vienas jų autobusais nevažinėja. Buvo tik viena kita pastaba apie autobusų salonų švarą ir tvarką. Klausantis kalbų praslydo netikslios detalės, klaidinga informacija.

Autobusų parko interneto svetainėje skelbiamuose grafikuose yra informacija, kad į Palangą darbo dienomis galima vykti bent 27 autobusais (iš autobusų stoties). Du iš jų – tarpmiestiniai (iš Panevėžio ir Mažeikių), 6 maršrutai – per Pryšmačius, dar 19 – per Vydmantus.

Į Klaipėdą vykstančių autobusų skaičių meras taip pat nurodė netikslų. Iš Kretingos autobusų stoties 2 tarpmiestiniai autobusai (iš Mažeikių ir Panevėžio) savo galutinę stotį nurodo Klaipėdą, bet į uostamiestį važiuoja per Palangą. Kas važiuos iš Kretingos į Klaipėdą per Palangą? Yra 2 tarpmiestiniai autobusai, pakeliui į Klaipėdą užsukantys į Kretingą – iš Naujosios Akmenės bei Skuodo. Vienas sezoninis autobusas būna vasarą – Biržai-Klaipėda. Be šio maršruto, į Klaipėdą iš stoties kasdien išvyksta 30 autobusų.

Tačiau yra detalės. Iš Klaipėdos į Kretingą paskutinis autobusas išvyksta 21:45 val. Tai leidžia viešuoju transportu pasinaudoti tiems kretingiškiams, kurie vakare uostamiestyje lankosi teatre ar koncerte. Ar tai išliks? Tuo laiku ne kartą grįžtant į Kretingą akivaizdžiai matėsi, kad tas laikas vežėjui nepelningas.

Paskutinis šansas iš Palangos autobusu grįžti į Kretingą yra net 23:45 val. Ar tai išliks? Kiek pelninga vežioti žmones tuo laiku?

Taupant lėšas, optimizuojant maršrutus ir mažinant ridą, ar ateityje kretingiškiai ir ateityje galės žiūrėti vakarinius spektaklius Klaipėdoje, palydėti saulę Palangoje? Jeigu ne – tas brukamas elektroninis bilietas bus tik išblukusi KKT veiklos ataskaitos eilutė ir vėjais paleisti kretingiškių pinigai.