Rimtesniems darbams valdžios blauzdos per skystos

Antrą savaitę po rajono seniūnijas keliaujantis meras Antanas Kalnius gyventojus stengiasi nustebinti per praėjusius metus savivaldybės atliktais darbais. Tačiau į valdžios organizuojamus susitikimus negausiai besirenkančių žmonių veiduose didelės nuostabos kažkodėl nematyti.
Užuot džiūgavę dėl mero vardinamų atliktų darbų, gyventojai naudojasi proga susitikti su rajono vadovais ir juos remia prie sienos vardindami jų seniūnijose vangiai sprendžiamas ar visai užmirštamas problemas.
Paskaičius gyventojams pristatomą savivaldybės veiklos ataskaitą išties gali susidaryti atliktų darbų gausos įspūdis  – išvardinta keliasdešimt atliktų darbų. Dėl to norimo įspūdžio nepasibodėta paminėti net pradedamą kai kurių objektų projektavimą, kuris nežinia dar kada ir už kokias lėšas bus realizuojamas.
Dėl tos gausos į ataskaitą įtrauktos prieš mokslo metų pradžią perdažytos mokyklų sporto salės, paremontuoti kabinetai, į Nyderlandų ambasadą nuvežtos ir kurį laiką ten eksponuotos kelios šventųjų skulptūrėlės, rajone surengtos komendanto valandą imituojančios pratybos. Kaip atlikti darbai ataskaitoje paminėtos partizanų pavardėmis pervadintos gatvės, pakeistas stadiono pavadinimas, rajono pristatymas Varšuvos turizmo parodoje. Net Salantuose įstiklintas autobusų stotelės paviljonas. Išties labai svarbūs darbai, jei pateko į praėjusiais metais savivaldybės pasiektų rezultatų sąrašą.
Bet visgi, atmetus ataskaitoje išvardintus smulkmeniškus remontus ir atliktus „darbus“, aptarkime savivaldybės pasiektus labiau apčiuopiamus rezultatus, kurie būtų reikšmingi visam rajonui ir darytų įtaką jo gyvenimui.
Pirmučiausia pabrėžiama, kad per praėjusius metus į švietimo įstaigų infrastruktūrą ir naujos įrangos įsigijimą investuotos rekordinės lėšos – per 3,5 mln. eurų: rekonstruoti ir remontuoti vaikų darželiai, atnaujinti mokyklų stadionai, šiuolaikiškai įrengtos mokymo klasės.
Palyginimui būtų buvę įdomu sužinoti, kiek buvo investuota per 2023 metus. Ar tuomet nepaaiškėtų, kad šis rekordas buvo pasiektas vien dėl rajono sėkmės dalyvaujant „Tūkstantmečio mokyklų“ finansavimo programoje? Kita vertus, ir tie pusketvirto milijono neatrodo itin didelė suma atkreipus dėmesį, kad praėjusių metų biudžeto pajamos siekė beveik 83 mln. eurų. Išeitų, kad švietimo įstaigų infrastruktūrai ir įrangai teko vos 4,2 proc. biudžeto pajamų.
Pasidžiaugta, kad pernai beveik 4,4 mln. eurų investuota į rajono gatves. Bet gatvių ir kelių remontui bei asfaltavimui praėjusiais metais galėjo būti skirta ir milijonu eurų didesnė suma, jei darbų pirkimas nebūtų užvilkinamas, o konkursai būtų buvę skelbiami praėjusių metų pradžioje.
Bene matomiausias rajone vykdomas darbas yra pernai prasidėjusi miesto stadiono rekonstrukcija, kurią numatoma baigti jau šiemet. Turėsime gražią apšviestą natūralios vejos futbolo aikštę su šiuolaikiška švieslente, naujus bėgimo takus, įrengtus lengvosios atletikos rungčių sektorius. Tik kaip prie tokio atnaujinto aikštyno derės apsilaupusios tribūnos, stadiono pastatas nutrupėjusiu tinku? Ar šį deguto šaukštą iš medaus statinės iškuops „Minijos“ futbolo klubo pažadėtas tribūnų pastato vidaus patalpų remontas?
Sparčiai statomas pernai pradėtas ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestatas. Bus patogiau dirbti medikams, šiuolaikiškiau bus teikiamos paslaugos ligoniams. Bet čia daugiau ūkiškai mąstančio ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko nuopelnas.
Salantuose baigta katilinės rekonstrukcija: sumontuoti du skiedromis kurenami katilai, kurie „Šilumos tinklams“ leis sumažinti šildymo sąnaudas. Ar žmonės tai pajus? Ataskaitoje juk galėjo būti užsiminta, kokios naudos po šios katilinės rekonstrukcijos sulauks rajono gyventojai.
Už susisiekimo ministerijos skirtus beveik 2,2 mln. ir savivaldybės pridėtus 760 tūkst. eurų Kretingos autobusų parkas pirks 10 elektrinių autobusų, kurių įsigijimo konkursas paskelbtas šių metų kovą. Kada kretingiškiams tikėtis bent pirmuosius autobusus išvysti miesto gatvėse – ataskaitoje nė žodžio.
Ir viskas. Daugiau svarbesnių ir visiems matomų darbų kaip ir nebėra.
Su skandalais pajudėjusi Rotušės aikštės rekonstrukcija sustojo ties projekto pirkimu ir dabar, atrodo, visiškai užmesta į kampą.
Turizmo svarbą deklaruojančio Kretingos rajono prestižą galintis gelbėti Akmenos upės sutvarkymas yra tik projekto parengimo stadijoje. Paupiu įrengus 3,4 kilometro ilgio pėsčiųjų taką žadama atverti Akmenos upės pakrantę. Tačiau kretingiškiai jau dabar kraipo galvą, ką vaikštinėdami tuo taku turistai pamatys? Apleistus, pašiūrėmis apstatytus gyventojų daržus paupyje? Uos į upę leidžiamų srutų aromatą? Ar toks milijonus eurų kainuojantis takas virš Akmenos su savo atsiveriančiais vaizdais iš tiesų taps turistų traukos objektu?
Pasidžiaugta Kretingos muziejaus sėkme Kultūros paveldo departamento konkurse, kuriame pritarta paraiškai dėl bravoro pastato kapitalinio remonto finansavimo. Kultūros ministerija finansuos muziejaus ekspozicijos atnaujinimą ir pritaikymą įvairių socialinių grupių poreikiams. Savivaldybei prie šių projektų teks nemažai prisidėti.
Rajono taryboje jau yra pasigirdę abejonių, ar savivaldybės įstaigoms tikrai verta dalyvauti bet kokiuose finansavimo konkursuose, nes neretai diskutuotinos vertės projektuose savivaldybės prisidedamų lėšų dalis kasmet vis auga.
Ar visi muziejaus įgyvendinami projektai tikrai plėtos turizmą rajone? Muziejus giriasi pernai sulaukęs 82 tūkst. lankytojų daugiausiai iš visų šalies savivaldybių kategorijos muziejų. Tik ar į šį skaičių nėra įtraukiami ir muziejuje vykstančių kultūros renginių dalyviai, žiemos sode veikiančio restorano lankytojai? Pagirtina, kad muziejuje atsirado dar viena kultūros erdvė, organizuojanti renginius. Tačiau į jį atėjęs žmogus ar tik ne automatiškai priskaičiuojamas prie muziejaus ekspozicijos lankytojų?
Objektyviau turistų srautą nurodo kitas skaičius pernai Kretingą aplankė beveik 500 kruiziniais laivais atplaukusių užsienio turistų. Vos dešimt autobusų per metus. Kitas turizmo indikatorius – privataus verslo investicijos į viešbučius. Nėra jų nėra poreikio Kretingos rajono turistinių objektų apžiūrai atvykti su nakvyne, rajono verslas iš turistų nesulaukia pridėtinės vertės.
Visą tuntą atliktų darbų ataskaitoje prirašiusi rajono valdžia neturi ambicijų Kretingoje inicijuoti tikrai didelės turizmo traukos objekto atsiradimą. Ankstesnės valdžios bent jau turėjo drąsos pradėti baseino ir sporto salės komplekso, modernios bibliotekos statybą. Nors ir vėluojant po dešimtmetį, girgždant ir dejuojant šie objektai mieste atsirado. Net dirbtinės dangos futbolo aikštė buvo sumanyta ir pradėta dar iki A. Kalniaus.
Ką tokio įsimintino yra padariusi antrą kadenciją skaičiuojančio dabartinio mero komanda? Gal, pavyzdžiui, užsibrėžė pastatyti Lietuvos miniatiūrų muziejų, kokio mūsų šalyje vis dar nėra. Gal kviečia investuotojus rajone pastatyti didelį vandens pramogų parką? Arba atviliojo rimtą lengvosios pramonės įmonę, kuri leistų kretingiškiams dirbti savo rajone, o ne kasryt važinėti į Klaipėdą ar Palangą?
Ką ten kalbėti, rajono valdžios blauzdos skystos net pasekti Latvijos Bauskės miesto pavyzdžiu ir Rotušės aikštėje atstatyti čia buvusią rotušę.

 776 peržiūrų (-a)