Ar mokesčių reforma galutinai suskaldys trapią valdančiųjų koaliciją?

Praėjusį antradienį Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pristatė mokesčių reformos pasiūlymus, kurie sulaukė įvairių reakcijų. Opozicija įtaria, kad ši reforma gali būti paskutinis valdančiosios koalicijos „vinis į karstą“. Vienybės šiuo klausimu valdžioje seniai nebėra – kaip, beje, ir dėl viso mokestinių įstatymų pakeitimų paketo.
„Nemuno aušra“, baimindamasi prarasti reitingus po vadinamosios mokesčių reformos, gali pasukti į opoziciją, o valdančiąją daugumą greičiausiai papildys vertybiniai socialdemokratų sąjungininkai – Lauryno Kasčiūno vadovaujama Tėvynės sąjunga. Bent jau taip kalbama Seimo rūkyklose ir kavinėse.
Tiesa ir teisingumas iš dalies triumfavo – Seimas nepriėmė svarstyti Vyriausybės inicijuotų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 40, o susilaikė 24. Kitu balsavimu pataisos buvo grąžintos tobulinti, pranešė BNS. Tai – maža, bet simboliška sveiko proto pergalė, nors veikiau – pralaimėjimas, nes tame pačiame gegužės 20 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta visam Vyriausybės inicijuotam mokestinių įstatymų pakeitimų paketui, išskyrus atmestąjį NT mokesčio projektą. Traukinys įsibėgėjo. Todėl dabar žmonės skaičiuos kiekvieną, kuris kels ranką už mokesčių didinimus. Ir, duok Dieve, kad atsirastų kokia nors „gėdos lenta“.
Spektaklio tęsinys vyko iš karto po Seimo posėdžio. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas apgailestavo dėl tokio „incidento“ ir pažadėjo skubos tvarka klaidas ištaisyti.
Dalis Seimo narių galėjo nepritarti NT mokesčio įstatymui ne todėl, kad juos staiga ėmė graužti sąžinė. Iš tiesų šis mokestis paveiks plačią gyventojų dalį. Kaip šis mokestis palies kiekvieną iš mūsų, „Švyturys“ jau ne kartą informavo savo skaitytojus.
Mokesčių reformos pakete taip pat numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, įvedant progresinius tarifus – nuo 20 proc. iki aukštesnių ribų, priklausomai nuo pajamų. Gegužės 20 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta pelno mokesčio tarifo didinimui. Taip pat pritarta vadinamajam „cukraus mokesčiui“. Iš viso Seimas pritarė svarstyti aštuonis mokesčių pakeitimų projektus, apimančius įvairias sritis, kurie, daugelio nuomone, skurdins ir blogins žmonių gyvenimą Lietuvoje.
Tai, ko nepadarė valdžioje buvusi Tėvynės sąjunga, socialdemokratų Vyriausybė kerta iš peties. Prieštaringai vertinama Šadžiaus mokesčių reforma jau dabar vadinama antrąja „Kubiliaus naktine reforma“ arba viduriniosios klasės galutiniu išbuožinimu.
Pradėta mokesčių reforma prieštarauja koalicijos partnerių iš „Nemuno aušros“ įsipareigojimams rinkėjams – bent dvejus metus po rinkimų nekeisti jokių mokesčių. Melu kvepia ir kitas socialdemokratų argumentas, esą mokesčių reformos reikalauja Europos Komisija. Melas ir rinkėjų apgavystės – išskirtinis šios valdžios bruožas. Iš pradžių rinkėjus papiktino Vilijos Blinkevičiūtės nenoras prisiimti atsakomybę, vėliau, „kaip grybas po lietaus“, išlindo 5–6 proc. BVP gynybos finansavimo klausimas, o dabar – mokesčių reforma, kurios jokiuose rinkimų pažaduose nebuvo.
Žiniasklaidoje skelbta, kad reforma biudžetui kainuos apie 100 mln. eurų, mažinant kitų sričių finansavimą. Pasak buvusios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, šios papildomai surenkamos beveik 100 mln. eurų paskirtis šiuo metu kažkodėl neįvardijama. Ji gali būti tiesiog perskirstoma įvairioms reikmėms. Kiti reformos kritikai sako, kad ji – tėra tik valdančiųjų principo reikalas, o realios naudos biudžetui – labai mažai. Pabrėžiama, kad reformos svarstymas vyksta pernelyg skubotai, visuomenei trūksta skaidrios informacijos apie jos detales – ypač apie naująjį NT mokestį ir jo poveikį gyventojams bei verslui.
Finansų ministras Šadžius kažkur labai skuba. Veidoskaitos specialistai pasakytų: kūno kalba spinduliuoja apsimestinį principingumą, nes jis atmetė bet kokius siūlymus atidėti mokestinius pakeitimus dėl papildomų diskusijų, teigdamas, kad toks delsimas yra „nepriimtinas“.
Tuo tarpu visuomenininkai ruošiasi naujoms protesto akcijoms. Internete plinta publikacijos ir straipsniai, kuriuose negailima kritikos valdančiųjų užmojams galutinai nuskurdinti viduriniąją klasę.
Vieną tokių verta pacituoti:
„Parengtas mokesčių reformos paketas – nėra kompetentingų asmenų veiklos rezultatas. Neplanuojama mažinti įteisinto šešėlio, kuris sudarytų prielaidas kurti aukščiausio išsivystymo šalį. Pakėlus mokesčius, kaip siūlo valdantieji, liks nuskurdintas vidurinysis sluoksnis, sumenks verslo sąlygos, mažės investicinis patrauklumas, bus slopinamas Lietuvos ekonomikos augimas. Šitai laiduos ekonomikai tolimesnį įstrigimą vidutinių pajamų spąstuose ilgiems dešimtmečiams. Visuomenėje tęsiantis sujudimui dėl iracionalios mokesčių reformos, ją viešai, su nervingu veidu, pradėjo ginti Vardan Lietuvos atstovas LR Seime. Per interviu Žinių radijui paraudęs ir su išpūstomis akimis aiškino Lietuvai: ko jūs nepritariate pakeitimams – juk Latvija turi panašius mokesčius. Mūsų politinio elito ekonominis, intelektualinis ir bendras išprusimo lygis – žemas. Tai žmonės, kurie nežino, kaip yra uždirbami pinigai“.
Visuomenėje pasklido tokia informacija: 92 Seimo nariai niekuomet nedirbo privačiame sektoriuje. 27 yra dirbę privačiose įmonėse, bet neturėjo vadovaujančių pareigų. Tik 22 nariai kada nors buvo įmonių direktoriai arba savininkai. Daugiau nei 65 proc. Seimo narių neturi jokios tiesioginės patirties versle.
Tai ar verta iš tokios nekompetetingos valdžios laukti kokybiškų permainų? Verslai jau kelia sparnus iš Lietuvos. Beliks sulaukti ir naujos emigrantų bangos. Tada tikrai iškils rimtas klausimas: ar liks gimtinėje žmonių, kurie norės ginti Lietuvą? Pabaigai, atsakykime į klausimą antraštėje: ar mokesčių reforma galutinai suskaldys trapią valdančiųjų koaliciją? Iki pirmų bulvių ji ištvers, o bulviakasio gali ir nesulaukti.

 340 peržiūrų (-a)