Praėjusį savaitgalį Kretingoje vykusiuose šv.Antano atlaiduose ir miesto gimtadienio šventėje šėlo, atrodytų, visas Kretingos rajonas. Kalbama, kad šventės renginiuose dalyvavo iš Klaipėdos ir net iš tolimesnių miestų atvykę svečiai.
Tačiau linksmiausius renginius į praėjusį šeštadienį suspaudę šventės organizatoriai, regis, liko nepastebėję, kad tą birželio 14 dieną visa šalis minėjo masinės Lietuvos gyventojų tremties metines. Tūkstančiams šeimų ta diena virto tragedija – tądien lietuviai prarado ne tik tėviškės namus, bet ir Sibiro platybėse paguldė galvas.
Lietuvoje dar yra nemažai gyvųjų, kartu su tėvais išvežtų ir išgyvenusių vaikų ar gimusių tremtyje, kurie širdyje dar yra išlaikę per prievartą iš tėvynės išvežtųjų kodą. Jiems ta diena toli gražu nėra šventinė. Tai nereiškia, kad jie birželio 14 dieną vis dar raudoja, tačiau mintyse pagerbia Sibire mirusius ar į Lietuvą sugebėjusius pagrįžti savo artimuosius.
Šalies teisės aktuose ši diena yra paskelbta Gedulo ir vilties diena, skirta tremties ir represijų aukoms pagerbti, o valstybės vėliavos privalo būti iškeltos su gedulo kaspinu.
Tuo metu Kretinga tą dieną sukosi trankių šokių sukūryje, estradoje šėlo kartu su „Žemaitukais“, o vakare į dangų šaudė fejerverkus, kurie visame pasaulyje simbolizuoja džiaugsmą ir linksmybes. Šventiniai fejerverkai Gedulo ir vilties dieną, prie privaloma tvarka gedulo juosta pažymėtų valstybės vėliavų.
Šį nesuderinamą konstrastą pastebėjo klaipėdiečiai, kurie tą dieną uostamiesčio centre prie „Arkos“ garsiai skaitė ištremtųjų pavardes ir juos pagerbė tylos minute. Kretinga skėsčioja rankomis – taip sutapo. Girdi, niekas nekaltas, kad birželio 14 dieną išpuolė šeštadienis, tradiciniai šv.Antano atlaidai ir Kretingos miesto gimtadienis.
Gal miesto vadovai ir šventės organizatoriai tokį sutapimą suvokė per vėlai, kai jau pakeisti nieko nebuvo galima? Bet abejotina, kad bedę pirštu į kalendorių jie nepastebėjo, kad pagrindinė šventinė diena numatyta birželio 14 – ąją. Negi nežino, ką ši diena Lietuvoje reiškia?
Pastebėjo, žinojo, bet numojo ranka. Lietuvos teisės aktais tą dieną privalomo juodo kaspino nepasivarginta užrišti net ant Rotušės aikštėje už renginių scenos kabančios Lietuvos valstybinės vėliavos. Rajono savivaldybė, matyt, manė, kad Gedulo ir vilties dienai duoklė bus atiduota į šventinių renginių programą įspraudus kuklų susiėjimą Rotušės aikštės skvere partizanams atminti „Atrask Tėvynę“.
Net dažniausiai priekabiai rajono valdžios sprendimus vertinantis savivaldybės tarybos narys Giedrius Petreikis dėl šventės gedulu paženklintą dieną nieko baisaus nemato ir „Klaipėdos“ dienraščiui renginių organizatorius teisino, kad toks datų sutapimas nesąs piktybiškas. Esą, tiesiog tradicinė Kretingos šventė sutapo su birželio 14 diena ir nieko čia nepakeisi, o tremties ir represijų aukų pagerbimas buvęs įtrauktas į programą.
Tačiau ar galima per laidotuves dar ir gimtadienį atšvęsti, jei jau taip sutapo ir nieko pakeisti negalima? Arba vestuvių dieną dar ir artimojo mirties metines paminėti? Juk stalas vis vien padengtas, o į vestuves taip ar taip visi giminės yra suvažiavę.
Vieną kartą, dėl retai pasitaikančio datų sutapimo atlaidų ir miesto šventės renginius sukeisti tikrai buvo galima. Jei rajono valdžiai tremties diena iš tikro būtų ką nors reiškusi.
Tikroji Šv.Antano atlaidų diena yra birželio 13 – oji. Daugelyje parapijų šių atlaidų iškilmės buvo nukeltos į sekmadienį. Kas būtų atsitikę, jei ir linksmoji miesto šventinės programos dalis būtų nukelta į sekmadienį, o fejerverkai būtų šaudomi birželio 15 – osios vakare? Pagaliau, dar sausį žinant apie tą nelemtą datų sutapimą, koncertinius renginius buvo galima organizuoti ir ankstesnį šeštadienį birželio 7 dieną.
Miesto šventė prie tradicinių šv.Antano atlaidų datos birželį iš viso prigretinta dirbtinai. Kretingos gimtadienis kildinamas iš pirmojo Kretingos paminėjimo 1253 metais, kai Livonijos ordinui užėmus pietinio Kuršo žemes, prasidėjo jų dalybos. Atskiru aktu Kretingos pilies žemes pasidalino kunigaikštis Viltūnas su broliais, o kitos dvi dalys atiteko vyskupui ir Livonijos ordinui.
Kretingos istorijos žinovo Juliaus Kanarsko teigimu, šis aktas 1253 metais buvo sudarytas ne birželį, o balandį. Tikėtina, kad per pirmąsias dešimt šio mėnesio dienų. Taigi, miesto gimtadienis istoriškai turėtų būti švenčiamas ne per šv. Antano atlaidus, o balandžio mėnesį. Kretingiškiai turėtų progą susiburti bei pasilinksminti ir pavasarį.
Pagal viską, Kretingos, kaip miesto gimtadienis iš viso turėtų būti skaičiuojamas nuo 1609 metų, kai Kretingai buvo suteiktos Magdeburgo teisės ir jis buvo pripažintas miestu. J. Kanarsko teigimu, žinoma ir tiksli miesto paskelbimo data – sausio 23 – oji.
Žodžiu, labai norint to sutapimo šiemet buvo galima lengvai išvengti. Jei rajono valdžiai labiau būtų rūpėjusi pagarba šalies istorijai.

 731 peržiūrų (-a)

67% LikesVS
33% Dislikes
One thought on “Deguto kartėlio šventinių renginių statinėje valdžia nepajuto”
  1. Ar straipsnio autorius buvo birželio 14 d. ryte Mišiose ir 10 val. senosiose kapinėse vykusiame minėjime “Vilties šviesoje”? Kodėl rašote tokį melą, jei net nepasidomėjote, kas vyko, kaip tai buvo susieta su visa miesto šventės programa? Labai neprofesionalu, labai…

Parašykite komentarą

TAIP PAT SKAITYKITE