Už žiauriai atsikratytą šunį – į teisiamųjų suolą

Savaip sprendžiant augintinių likimą galima užsitraukti ir teistumą. Kadaise kaimuose buvęs dažnas būdas atsikratyti ligotais ir pasenusiais augintiniais šiandien vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, už  kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kaip reikia numarinti jau kenčiantį gyvūną, žmonėms niekas nepaaiškina.

Kretingos rajone šią savaitę užregistruotas antras žiauraus elgesio su gyvūnais  nusikaltimas per šiuos metus. Šįsyk šiurpi egzekucija įvykdyta Kumpikų kaime – ūkiniame pastate, smaugvirvės kilpoje, rasta nenustatytos veislės šuns gaišena irimo stadijoje.

Ūkinis pastatas priklauso 46-erių vyrui. Pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes, šuns kūnas perduotas gyvūnų globos tarnybai.

Šunį pakorė iš gailesčio

 Apie ūkiniame pastate pakartą šunį praėjusį antradienį vakare policijai pranešė kaimynas. Jis teigė matęs, kad nugalabytą gyvūną laikė būtent tas vyras, kurio pastate jis rastas.

Įtariamuoju tapęs Kumpikų gyventojas prisipažino pakoręs šunį iš gailesčio. Esą jis šlubavo, nesveikavo.

Policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas įsitikinęs, kad  prieš įsigydami gyvūną žmonės turėtų labai gerai pagalvoti, ar pajėgs juo rūpintis, maitinti. Gyvi padarai saugomi įstatymo, tad jei neketinama gyvūno tinkamai prižiūrėti, geriau jo ir neįsigyti.  

Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko nuomone, už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos baudos  iš tiesų šios situacijos nepakeis. Nemažai žmonių net ir nežino, kaip reikėtų civilizuotai atsisveikinti su sergančiais gyvūnais.

„Manau, kažko pasiekti galima per švietimą, mokymą, ir čia gal galėtų prisidėti seniūnijos, aktyviai kaimuose veikiančios bendruomenės“, – įsitikinęs A. Pužauskas.

Nusikalsti

pastūmėja alkoholis

Šį pavasarį Darbėnų seniūnijoje buvo užregistruotas dar vienas žiaurus elgesys su šunimi. Pensinio amžiaus Grūšlaukės gyventojas seną ir ligotą augintinį išvedė į laukus, pririšo prie storų šakų ir tyčia paliko nugaišti. Šuo dėl badavimo ir išsekimo nugaišo tik po gero mėnesio.

Gegužę  Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai išnagrinėję bylą dėl žiauraus elgesio su šunimi, grūšlaukiškį pripažino kaltu. Kadangi vyras kaltės nesikratė ir labai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, teismas jį 2 metams atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 tūkst. eurų užstatu.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad šunį pakoręs vyras gyvena vienas, nevengia taurelės. Greičiausiai būdamas išgėręs taip su savo augintiniu ir pasielgė.

„Bet gali būti, kad nusikaltimą už butelį padarė ir kitas asmuo, nes tokių „talkininkų“ atsiranda.  Jeigu gyvūną augini, prie jo prisiriši, laikai šeimos nariu, tu jo kad ir sunkiai sergančio nežudysi.

Žmonės turi būti sąmoningi ir atsakingi: jeigu augintinis serga ar nebėra sąlygų jo laikyti, atsisveikinti galima gražiai – užmigdant arba atiduodant gyvūnų globėjams“, – kalbėjo A. Poškys.

Seniūno teigimu, pastebima, kad norėdami atsikratyti gyvūno žmonės bando gudrauti ir paskambinę į seniūniją praneša, jog reikia paimti bešeimininkį šunį.

„Žmonės žino, kad savivaldybė yra sudariusi sutartį su gyvūnų globos namais „Nuaras“, kurio darbuotojai atvažiuoja ir paima palaidus lankstančius ir neprižiūrimus bešeimininkius šunis bei kates. Šitaip  bando ir savo gyvūną paversti bešeimininkiu ir taip juo atsikratyti.

Negalima taip elgtis su šunimis, kurie galbūt ištikimai saugojo namus ne vienerius metus. Laimei, didžioji dalis gyventojų sąmoningėja, su sergančiais ar daug metų jiems tarnavusiais ir džiuginusiais augintiniais atsisveikina civilizuotai. Žinoma, kurie turi ne tik noro, bet ir galimybę, nes paslaugos kainuoja“, – sakė seniūnas.       

Migdyti galima tik

nepagydomus gyvūnus

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Virgilijaus Liepinio teigimu,  norint užmigdyti gyvūną reikia kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba veterinarijos gydyklą, kur, beje, užmigdytą gyvūną galima ir palikti.

„Gyvūno gaišeną laidoti galima tik savo žemėje – užkasti kur nors miške, laukuose, kitoje valstybinės žemės vietoje griežtai draudžiama“, – įspėjo V. Liepinis.

Kalbintas veterinarijos gydytojas Juozas Rimkus tvirtino, kad privatūs veterinarai tokių paslaugų, kaip šuns užmigdymas, neteikia.

„Tam reikia turėti licenziją, dalyvauti mokymuose. Už neteisėtai užmigdytą gyvūną, jeigu, pavyzdžiui, su tuo sutiko ne visi šeimos nariai, gali net baudžiamoji atsakomybė grėsti.

 Daugelis privačių veterinarijos gydytojų dirba su stambiais gyvuliais, o tokiais kaip šunys, katės ir kiti rūpinasi specialios gydyklos, klinikos“, – teigė J. Rimkus.

Gyvūnų mylėtojams gerai žinomos Kretingos veterinarijos gydyklos „Bonaveta“ vadovas Jonas Petrauskas pastebėjo, kad migdyti galima tik nepagydomus arba agonijos būsenoje esančius gyvūnus bei didelio amžiaus sulaukusius augintinius.

Tokios paslaugos kainos priklauso nuo gyvūno svorio ir siekia nuo 20 iki 80 eurų. Užmigdytą gyvūną galima palikti gydykloje, tai kainuos nuo 15 iki 100 eurų.

„Esame sudarę sutartį su bendrove „Rietavo veterinarijos sanitarija“, jos atstovai atvažiuoja ir pasiima gaišenas, mokėti tenka už jų kilogramą.

Šiaip didžioji dalis žmonių gyvūnus pasiima ir laidoja patys, gydykloje augintinius paprastai palieka tie, kurie gyvena daugiabučiuose, neturi savo žemės, nes bet kur pakasus galima sulaukti nemalonumų“, – sakė J. Petrauskas.              

Trūksta kontrolės ir dėmesio

Kumpikuose pakartą šunį išsivežusių Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė „Švyturiui“ patvirtino, kad buvo likusi tik gyvūno mumija.

„Šuo pakartas buvo ne mažiau kaip mėnesį. Kadangi pastate buvo sausa, jis džiūvo ir sudžiūvo. Skriaudikas, tikiuosi, sulauks pelnytos bausmės, nors atsakomybėn yra patraukiamas vos vienas kitas toks žiauriai su gyvūnais besielgiantis asmuo.

Taip yra todėl, kad nėra kontrolės, kiek galima gyvūnų veisti, įsigyti, laikyti. Be to, ypač kaimuose dar klaidingai tebemanoma, kad  paliegusiais ar dėl kitų priežasčių nebereikalingais tapusiais gyvūnais galima atsikratyti patiems ir tai nelaikoma nusikaltimu“, – kalbėjo G. Liutkuvienė.

„Nuare“ tokius augintinius galima palikti, tačiau jie turi būti ženklinti, skiepyti ir t. t. Mokestis už priimamą gyvūną ir priklauso būtent nuo atliktų veterinarų procedūrų, jo dydžio, būklės – kaina svyruoja nuo 50 iki 150 eurų.

„Pasiimti nebereikalingo gyvūno galime atvažiuoti ir patys, tačiau tai irgi kainuos. Žinoma, jeigu situacija tragiška, asmuo negali sumokėti, nesame akmeninėmis širdimis, padedame“, – prisipažino gyvūnų globėja.

Ji pasakojo apie buvusią situaciją Kretingos rajone, kai močiutė neturėjo galimybių išoperuoti sergančią kalytę. „Nuaro“ specialistai padėjo ir jai augintinę grąžino išgydytą.

G. Liutkuvienės žodžiais, bendru seniūnijos darbuotojų, bendruomenės narių reikalu turėtų būti pastebėti tuos žmones, kurie laiko augintinius, bet negali ar nebegali jais pasirūpinti. Tik taip gali būti užkirstas kelias tokioms egzekucijoms, kokia buvo įvykdyta Kumpikuose.            

Už žiaurų elgesį su gyvūnu gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Administracinė taikoma tais atvejais, kai gyvūnui pakenkta, tačiau jis išgyveno, o baudžiamoji – kai gyvūnas neišgyvena.

Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. iki 1,75 tūkst. Eur.

Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1 ,75 tūkst. Eur. Pakartotas nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,75 tūkst. iki 2,3 tūkst. Eur.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šiame straipsnyje numatytą veiklą atsako ir juridinis asmuo. 

Laima Stonkuvienė

 2,447 peržiūrų (-a)