Gelbėdami pajūrį teršalus laidojo Laukžemės miške

Darbėnų seniūnijoje Laukžemės kaimo apylinkės gyventojams vertėtų susirūpinti savo šulinių geriamojo vandens kokybe. Visai šalia esančiame miške, buvusiame žvyro karjere nuo 1981 metų tiksi tikra ekologinė bomba – čia po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos palaidotas mazutu užterštas Palangos pajūrio smėlis.

Siūlo susirūpinti vandens saugumu
Praėjusių metų pradžioje čia darytų tyrimų duomenimis, miške šalia Laukžemės kaimo apie 3 tūkst. kvadratinių metrų plote yra palaidota apie 6 tūkst. kubinių metrų naftos produktais užteršto grunto.
Nuo pustrečio iki 4 metrų storio užteršto smėlio sluoksnis yra užpiltas kelių metrų storio švariu gruntu. Tačiau prieš keletą metų prasidėjus karštoms vasaroms atitirpęs mazutas vietomis jau buvo iškilęs į žemės paviršių.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės, didžiausią nerimą kelia tai, kad tarša naftos produktais jau pasiekė 6,3 metro gylį.
Prieš 9 metus teršalai buvo nusigavę iki 4 metrų gylio gruntą.
„Tai reiškia, kad naftos produktai kasmet smelkiasi vis gilyn ir jau galėjo pasiekti požeminius gruntinius vandenis.
Tiksliau būtų galima pasakyti ištyrus kokiame gylyje šioje vietoje yra gruntiniai vandenys, tačiau, dėl viso pikto, aplinkiniai gyventojai savo šulinių vandenį galėtų išsitirti“, – teigė R.Radavičienė.

Iš pajūrio vežė kur arčiau
Šalia Laukžemės palaidoti mazuto ir smėlio teršalai suvežti po 1981 m. lapkričio pabaigoje Baltijos jūroje įvykusios tanklaivio katastrofos.
Audringą dieną, kai vėjo greitis siekė net 30 m/s, tanklaivis nesugebėjo išplaukti pro Klaipėdos uosto vartus ir rėžėsi į šiaurinį molą. Iš pusiau perlūžusio laivo rezervuarų ištekėjo apie 16,5 tūkst. tonų mazuto.
„Globe Asimi“ tanklaivio katastrofa iki šiol vertinama kaip didžiausias Baltijos jūroje įvykęs naftos produktų išsiliejimas.

Į jūrą pasklidusius teršalus srovės nunešė bet iki šiaurinių Palangos paplūdimių. Gelbėjant pliažus naftos teršalai buvo renkami primityviomis priemonėmis: daugiausia rankiniu būdu surinkti mazuto, smėlio, sniego ir ledo mišiniai buvo vežami ir išverčiami dviejuose paskubomis parinktuose karjeruose: vienas – Kiškėnuose Klaipėdos rajone, kitas – šalia Laukžemės.
Pagrindiniai kriterijai skubiai renkant teršalų laidojimo vietas buvo grunto nelaidumas vandeniui iki vandeningojo požeminio sluoksnio ir vieta kuo arčiau katastrofos vietos.

Suvežto grunto kiekis tik nuspėjamas
Šiandien aplinkosaugos specialistai tiksliai net negali pasakyti, kiek tūkstančių tonų mazuto ir smėlio mišinio palaidota Laukžemėje. Palaidojimo vietoje atliekant gręžinius buvo apytiksliai apskaičiuotas plotas ir čia suvežto užteršto grunto kiekis.

Teršalų surinkimas vyko šaltuoju metų laiku, mazutas buvo sušalęs į vientisą kamuolį kartu su smėliu, ledu, sniegu. Palaidojimo vietoje sniegas ir ledas palaipsniui ištirpo, tad kiek liko užterštos smėlio masės – tiksliai nežinia. Neoficialiais duomenimis, į abi teršalų laidojimo vietas buvo išvežta apie 600 tūkst. kub. metrų užteršto smėlio.
Aplinkos ministerijos atstovai patvirtino, kad pamiškėje šalia Laukžemės kaimo palaidotas naftos produktais užterštas gruntas epizodiškai stebimas. Pastaraisiais metais užfiksuota, kad teršalai pavojingai smelkiasi gilyn ir gali pasiekti požeminio vandens sluoksnius.
Ne tik gamtosaugos specialistams, bet ir visiems akivaizdu: laikui bėgant grunto ir gruntinio vandens taršos pavojus tik didėja, nes teršalai skverbiasi vis giliau.

Yra parengtas tvarkymo planas
Pasak tyrimus atlikusios viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ direktoriaus Rapolo Liužino, pernai tapo visiškai aišku, kad būtinas viso taršos židinio likvidavimas.
Praėjusių metų pabaigoje „Grunto valymo technologijos“ specialistai parengė teritorijos, kurioje palaidoti tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos padariniai, tvarkymo planą, kuris šiuo metu derinamas su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos.
Specialistai siūlo nukasus švaraus grunto sluoksnį naftos produktais užterštą smėlį gabenti į „Grunto valymo technologijų“ padalinį Kiškėnuose. Ten sukauptas smėlis biologinėmis priemonėmis būtų išvalomas nuo naftos produktų ir vėliau tokį smėlį būtų galima naudoti kelių tiesimui.
Kaip teigė R. Liužinas, preliminari užterštos teritorijos sutvarkymo kaina siektų apie 1,1 mln. eurų. Parengus būtinus dokumentus bei išvadas, teršalų laidojimo vietos likvidavimo darbams bus prašoma ES fondų paramos.
R. Liužino nuomone, pasiremdama aplinkosaugos specialistų ir geologų parengtais dokumentais, paramos gavėjas, taršos židinio tvarkymo ir likvidavimo darbų užsakovas galėtų būti Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Sutvarkyta Klecininkų kaimo žaizda
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas tvirtino, kad 2015 m. visuomenei pateiktas Lietuvos taršos žemėlapis daugelį privertė sukrusti ir miestuose bei rajonuose pradėti galvoti, kaip tuos taršos židinius tvarkyti ir sunaikinti.
Anot jo, sutelkus pastangas Lietuvoje įvyko dideli ir geri poslinkiai, buvo iš esmės sutvarkyta netgi Zoknių oro uosto teritorija, kuri po rusų kariškių pasitraukimo dėl savo baisios taršos daugeliui atrodė tiesiog beviltiška.
Kretingos rajone raudoniausia, didžiausią pavojų keliančia spalva buvo pažymėta ir Klecininkų kaimo vieta, kur kažkada veikė asfaltbetonio gamykla.
Įspėjančiomis juostomis pažymėta apie 2 ha teritorija iš šalies žiūrint nekėlė įtarimų.
Tačiau pakakdavo neapdairiai peržengti stop-juostos ribą, ir pėda įmindavo į bitumo, paprastai tariant – tirštos, lipnios smalos, – balą. Bitumo balos kėlė pavojų dirvožemiui, gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui, žmonėms ir gyvūnams.
Prieš kelerius metus Lietuvos savivaldybės galėjo pasinaudoti ES fondų parama tvarkant panašias užterštas vietoves. Kretingos rajono savivaldybės paraiška tokiam projektui taip pat buvo patenkinta.
Klecininkų taršos židinio sutvarkymas kainavo 50 tūkst. eurų, o 16 tūkst. eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos buvo Savivaldybės dalis. Užterštos vietovės tvarkymo darbai baigti praėjusių metų rugsėjį.

 2,435 peržiūrų (-a)