Karteniškiai: apie padėtį ligoninėje mums niekas nepasakoja

Registrų centro duomenimis, gegužė lietuviams yra išskirtinis mėnuo. Mat būtent šį mėnesį daugiausiai mūsų tautiečių švenčia gimtadienius. Karteniškio Kazimiero mama – viena iš jų, gegužės 13 d. sulauksianti 84-erių. Deja, šį gimtadienį moteris tikriausiai sutiks viename karščiausių koronaviruso židinių Lietuvoje – Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo slaugos ligoninėje, kur šiuo metu ji ir yra.

Mama persirgo dar iki karantino?
Moteris guli pirmajame ligoninės aukšte. O tai reiškia, kad prieš savaitę jai atliktų tyrimų dėl COVID-19 rezultatas buvo teigiamas. Šiandien ar ryt jai turi būti atliktas pakartotinas tyrimas.
Karteniškė neturi nei temperatūros, nei jokių kitų koronaviruso simptomų. Užkratą liudija tik tyrimas.
„Iš tiesų mūsų šeimos gydytoja mano, kad ji persirgo sunkiąją koronaviruso formą dar prieš Lietuvai paskelbiant karantiną. Tada dar nežinojome apie šitą virusą. Mama gulėjo net reanimacijos skyriuje, plaučiuose turėjo ir vandens, jai buvo uždėtas plaučių ventiliavimo aparatas“, – apie Kretingos ligoninėje prieš porą mėnesių suteiktą pagalbą pasakoja Kazimieras.
Vyras dėkingas ne tik Kretingos gydytojams, išgelbėjusiems jos motinos gyvybę, žemai lenkia galvą ir Kartenos ligoninės slaugytojoms.
„Žinau, kokį sunkų darbą jos atlieka, bet kai paskambinu, dar ir telefoną perduoda mano mamai, kad pakalbėtume“, – pasakoja vyras.
Tačiau vyras neslepia pasipiktinimo minimos įstaigos administracija ir apskritai – savivaldybės vadovais.

Ligoninei – parama sauskelnėmis
„Kartenos ligoninei vadovauti yra paskirtas gydytojas iš Salantų, bet, mano žiniomis, jis čia niekada net nebuvo! Į saviizoliaciją užsidarius visam įstaigos personalui aš net nežinojau, ar ligoninė turi gydytoją! Per kitus žmones, savais kanalais, pagaliau sužinojau, kad čia dirba viena šeimos gydytoja. Taigi, vadovauja Tomas Skliuderis, algą gauna, bet čia net neatvyksta. Kaip jis gali žinoti, ko reikia šiai ligoninei?” – kelia klausimus Kartenoje gydomos pacientės sūnus.
O ligoninėje, Kazimiero duomenimis, trūksta daug ko, pradedant sauskelnėmis, baigiant vitaminais.
“Kadangi apie padėtį Kartenoje kalbėjau ir vienoje televizijos liadoje, turbūt todėl mane pamatę karteniškiai man skambina, prašo pagalbos. Jie man pasakojo, kad vieno ligonio giminaitė už 900 eurų pripirko sauskelnių, vitaminų C, kuris čia besigydantiesiems dabar ypač reikalingas. Moteris nenorėjo viešai skelbti savo pavardės”, – savo pašnekovų žodžius perpasakoja karteniškis.
Vyras kelis kartus pokalbio metu pabrėžia, kad nenorįs būti gandų nešiotojas, perduodąs tik tai, ką pats girdėjęs, bet nematęs.
Pats žino tik tiek, kad mamai ne vieną savaitę gulint ligoninėje jis pirkęs ir sauskelnes, ir medikamentus, ir drėgnas servetėles, ir apsauginius tepalus odai. Kai tik sužinojęs apie užkratą, suskubęs pasiskambinti ir pasiteirauti, kad galbūt reikia tučtuojau atvežti bent jau sausklenių. Tačiau išgirdęs neigiamą atsakymą – įstaiga visų priemonių esą turinti.
“Tad kodėl kažkas turėjo aukoti? Kiti žmonės man netgi pasakojo, kad iki šitos paramos slaugytojos netgi plėšė paklodes – visai nebeturėjo sauskelnių. Tačiau irgi šito negaliu patvirtinti. Jeigu padėtis iš tikrųjų tokia, tai mano mamai irgi visos priemonės netrukus turi baigtis. O blogiausia, kad mums niekas nieko nepasakoja!” – piktinasi pašnekovas.
Kai kurios jam reikalingos informacijos Kazimieras sulaukia iš saviizoliacijoje esančios ligoninės gydytojos, bet nieko – iš dabar dirbančios komandos vadovų.
„Gal turėtų su ligonių artimaisiais bendrauti Kartenos seniūnė, o gal – ir rajono meras. Turėtų viešai paskelbti, ko trūksta, kaip perduoti savo artimiesiems, o ne patiems įvairiausiais būdais verstis per galvą ir gaudyti informaciją“, – svarsto pašnekovas.

Informacijos stoka dar labiau neramina
Vyras sako sulaukęs telefono skambučio iš dar vieno Kartenos ligoninės paciento giminaičio. Šis paprašęs slaugytojos nufotografuoti jo tėvą, kad pamatytų jį bent telefono ekrane. Tačiau išvydęs fotografiją abstulbo nuo jo barzdos ilgumo.
„Nenoriu būti gandų nešiotojas, bet jeigu tai tiesa, jeigu jie ten nenuskusti, tuomet, jei išgyvens, kokius mes juos pasiimsime iš ligoninės?“ – kelia klausimą po klausimo vyriškis.
„Ir štai prieš kelias dienas žiūriu žinias, skaitau internete – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė iš Kartenos atvežta moteris. Man tuoj pat pradėjo skambinti draugai, giminaičiai, klausinėti, ar ne mano mama. Ir kiekvienas, kieno mama ten guli, iš karto nerimauja, ar ne jo. Tokia padėtis net ir sveiką žmogų gali susargdinti. Ir dar šitame visame kontekste pačiam trūksta informacijos!“, – šio laikotarpio išgyvenimais dalijasi Kazimieras.
Vyras turi ir kitą rūpestį. Kadangi mama ligoninėje turėjo gulėti nepilną gegužę, užsakė specialią lovą ir vežimėlį mamai namuose. Taip pat susirado dvi slaugytojas, kad pakaitomis po savatę rūpintųsi jo mama.
„Dabar nerimauju, ar jos nebijos čia atvažiuoti. Viena yra iš Salantų, kita – iš Kretingos. Be to, vienai yra jau daugiau nei 60 metų. Tiesiog nieko nebežinau, kaip kas bus“, – dalijasi nerimu pašnekovu.
Kazimieras atkreipia dėmesį, kad viešai skleidžiamas lietuviškas požiūris į koronaviruso statistiką bei jos pateikimo būdas žmones irgi dar prideda nevilties: „Mūsų žinios prasideda nuo informacijos, kiek žmonių mirė nuo koronaviruso. O užsienio žiniasklaida naujienas pradeda nuo žinutės, kad pasveiko žmogus. Ligoninės personalas pasveikusįjį išlydi su balionais, su džiaugsmu“.

Neinformavo, ar mama užsikrėtusi
Kitos šioje įstaigoje gydomos pacientės sūnus, taip pat nepanoręs viešai atskleisti savo pavardės (jo vardas ir pavardė redakcijai žinomi), irgi skudnėsi informacijos trūkumu iš oficialių šaltinių. Vyras sako, kad jeigu neturėtų ryšių, dar ir šiandien nežinotų, ar Kartenos ligoninėje esanti jo motina užsikrėtusi koronavirusu COVID-19, ar ne.
Kiek kartų vyras skambino į įstaigą, tiek kartų telefonu atsiliepusi darbuotoja jam atsakydavusi: „Jūsų mama jaučiasi gerai, o visų duomenų apie užsikrėtusius mes neturime“.
Tokio atsakymo vyras sulaukė dar šią savaitę.

Kartenos Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas laikinai einantis Tomo Skliuderio atsakymas į karteniškių „Švyturiui“ perduotus klausimus:
– Man, kaip laikinai einančiams vadovo pareigas, nereikia įstaigoje būti. Aš dirbu nuotoliniu būdu, iš esmės dirbu su dokumentais, reikia pasirašyti sutartis ir panašiai. Jas šiandien nuvešiu (ketvirtadienį – aut. pastaba) ir paliksiu dėžėje prie durų. Paskambinsiu į duris ir darbuotoja paims. Taip, šis kartas yra pirmasis, kai lankausi Kartenoje. Kadangi ligoninėje yra koronaviruso židinys, net ir negalima darbuotojas marširuoti pirmyn ir atgal. Jeigu įeičiau į vidų, turėčiau likti saviizoliacijoje dvi savaites.
Apsaugos priemonėmis šiuo metu ligoninė yra aprūpinta, trūksta tik bachilų – vienkartinių celofaninių „batų“ iki kelių. Jie reikalingi odai apsaugoti nuo kontakto. Tačiau tai net nėra didelė problema, nes bachilas – jau moderni priemonė, bet galima išsiversti ir kitaip. Pavyzdžiui, Salantų Pirminės sveikatos centrui liepiau pripirkti 20 l talpos šiukšlių maišelių. Juos užsimovus ant kojų ir apklijavus lipnia juosta, galima lygiai taip pat efektyviai apsisaugoti. Viso pasaulio medikai, kuriems trūksta bachilų, šiuo epidemijos laikotarpiu taip saugosi –– ir nejaučia jokio pažeminimo. Kalbant apie gautą labdarą, iš tiesų girdėjau apie ją, bet visus ūkinius reikalus geriau tvarko vyriausioji slaugytoja. Aš atlieku biurokratinę įstaugos vadovavimo dalį.
Dėl informacijos – gyventojams buvo pateikti kontaktai, kuriais galima kreiptis. Man sunku patikėti, kad dar šią savaitę pacientės šeimos nariui nebuvo pranešta tiksli informacija, reikia pakalbėti apie tai su vyriausiąja slaugytoja. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dirbant su apsauginiais kostiumais atsiliepimas telefonu yra labai problematiškas. Darbuotojos gali jo ir neišgirsti, arba nespėti atsiliepti dar ir dėl to, kad vienu metu dirba trys ir rūpinasi pacientais. Patarčiau skambinti arba ryte 8 valandą, arba vakare 20 valandą, kai keičiasi pamaina. Tuomet galbūt yra didesnė galimybė susisiekti.

 1,740 peržiūrų (-a)