Kas Kretingos rajone labiausiai kvepia žolelėmis? Be abejo, kad Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus renginiai! Jau šeštus metus čia geriamos pačių žvainiškių rinktų vaistažolių arbatos, jų mišiniai dovanojami atvykusiems svečiams ir apskritai žolelių arbata tapo šios įstaigos vizitine kortele.
Žiniomis dalijasi Žvainių skyrius
„Labai džiaugiuosi, kad turiu nemažą būrį šaunių pagalbininkių, be jų surinktų laukinių ir savo daržuose užaugintų vaistažolių tikrai negalėtume didžiuotis savo skaniomis, sveikomis, gydančiomis, kvepiančiomis ir įkvepiančiomis arbatomis“, – prisipažįsta Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė, pajuokaudama, kad jų arbatos „mačyja nu zlastės ė nu šimta lėgū“.
Tad nuo kokios „zlastės“ ir kokias žoleles pats laikas rinkti dabar, balandžio mėnesį?
„Pavasaris neįsivaizduojamas be šios trejybės – dilgėlės, garšvos ir kiaulpienės,“ – sako Vitalija, dalindamasi ir iš savo močiutės „paveldėtomis“ žiniomis, ir įgytomis įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose.
Dilgėlė – pavasarinių vaistažolių karalienė
Liaudies medicinoje dilgėlė vartojama jau labai seniai. Garsusis senovės gydytojas Avicena sakė, jog dilgėlių lapai ir sėklos gali sušildyti sušalusį ir ligotą kūną, na, o liaudies išmintis teigia, kad „dilgėlės – vertos septynių daktarų“, kaip primena pašnekovė.
„Dilgėlė pirmiausiai žinoma kaip bendrą organizmo būklę gerinantis augalas – jos arbatos, užpilai, ekstraktai ar sultys žymiai pagerina bendrąją savijautą, padeda organizmui greičiau atsigauti po ilgos žiemos, gali padėti stiprinti kraują, plaukus, gerinti odos būklę. Atsargiai dilgėlę reiktų vartoti tiems žmonėms, kurių kraujas labai kreša, nes ji skatina kraujo krešėjimą. Esant kepenų skausmams, sumažėjusiam kraujo krešėjimui, mažakraujystei, reumatui, cukriniam diabetui, ūmiems gastritams, vidiniam kraujavimui, kai kurioms šlapimtakių ligoms, inkstų akmenligei, rekomenduojama gerti dilgėlių lapų ir šaknų arbatą. Dilgėlės pasižymi regeneruojamu, šlapimą varančiu, toksinus šalinančiu, lengvai vidurius laisvinančiu, traukulius, uždegimą, stresą, skausmą slopinančiu, antiseptiniu, kraują valančiu, žaizdas gydančiu poveikiu.“
Ypač naudingi šiuo metu iš po žiemos lendantys jauni lapeliai – jie patys turtingiausi naudingųjų medžiagų. Salantiškė atkreipia dėmesį, kad dilgėlių ekstraktas labai populiarus kosmetikoje, ypač stiprina plaukus ir mažina galvos odos pleiskanojimą. Galima perskalauti plaukus tiesiog dilgėlių arbata.
Garšva – ir maistui, ir sveikatai
„Paprastoji garšva yra geriau žinoma kaip labai visli piktžolė. Tai – šiek tiek nepelnytai primiršta, bet vertinga žolė, puikiai tinkanti ir maistui, ir sveikatai, – žiniomis dalijasi V. Valančiutė. – Garšvos lapus galima rinkti nuo pat pavasario. Švieži lapeliai puikiai tiks gaminant maistą, pavyzdžiui, sriubas, salotas, įvairius troškinius. Kadangi vaistinė augalinė žaliava savo sudėtyje turi daug vitaminų (ypač – vitamino C), įvairių mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, naudingų baltymų, šis vaistinis augalas ypač padidina gaminamųjų patiekalų maistingumą. Šiais laikais ypatingai populiaru garšvą dėti į žaliuosius kokteilius. Jei garšvos lapai džiovinami, jie turi būti džiovinami gerai vėdinamose patalpose, dažnai pavartomi. Ši vaistinė augalinė žaliava nedžiūsta labai greitai ir lengvai, todėl šį procesą reikia ypatingai prižiūrėti. Manoma, kad garšva mažina kraujo spaudimą, ji mobilizuoja ir labai stiprina imuninę sistemą. Jos sultys pasižymi raminančiomis savybėmis. Švieži garšvų lapai – puikūs nuskausminamieji esant reumatui, podagrai. Garšvų arbata varo šlapimą, padeda gydant podagrą, reumatą, artritą, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus. Puikiai tinka esant ilgai negyjančioms žaizdoms. Garšva gerina dantų, nagų ir plaukų būklę.“
Auksinė piktžolė – kiaulpienė
Pagaliau Žvainių skyriaus vedėja pristato kiaulpienę, dažnai pavadinamą „auksine“ piktžole.
„Kiaulpienė ir žiemą tęsia vegetaciją, tad vos nutirpus sniegui matome lendančius jaunus daigelius, todėl ji ir pavadinama gyvybės eleksyru, – aiškina žolelių žinovė. – Kiaulpienė turi biologiškai veiklių medžiagų, vitaminų ir kartumynų. Nuo senų laikų kartumynai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Beje, sakoma, kad augalai, kurie žydi geltonais žiedais, aktyvina kepenų ir tulžies veiklas.“
Visos kiaulpienės dalys gali būti vartojamos maistui ir augalinei žaliavai. „Didžiosios kiaulpienės šaknys kasamos ankstyvą pavasarį iki pasirodant lapams, maždaug iki balandžio pabaigos; taip pat jas galima kasti ir rudenį, kai pradeda nykti lapai. Šaknis reikia džiovinti labai gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje. Jauni lapeliai patys naudingiausi. Lapeliai gali būti vartojami salotoms, sriuboms, maisto puošimui, įvairiems įdarams. Sumažinti lapelių kartumą galima juos gerai nuplaunant ir pamirkius sūdytame vandenyje.“
Pasak V. Valančiutės, kiaulpienės vaistinė augalinė žaliava stiprina ir valo organizmą, gerina medžiagų apykaitą, didina apetitą ir gerina tulžies išsiskyrimą. Moterys tiki, kad paprastoji kiaulpienė naudinga norint sulieknėti.
Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė yra sakiusi, kad gamtoje yra vaistų nuo visų ligų, bėda tik ta, jog žmonės gyvena tarsi užrištomis akimis ir šių vaistų nepažįsta, o kai kada ir nepripažįsta. Tad, pasak Žvainių skyriaus vedėjos, mums belieka pažvelgti sau po kojomis ir pasisemti sveikatos. O, jei kas vaistažolių nepažįsta ar dėl kažkokių priežasčių jų neprisirenka, yra kviečiami į Žvainių skyriaus organizuojamus renginius (galbūt sušvelninus karantiną, jie jau greitai pradės vykti), kur mielai bus pavaišinti gardžiąja Žvainių skyriaus firmine arbata.
62,266 peržiūrų (-a)
Labai naudinga ir vertinga informacija.AČIŪ.