Savo aklu užsispyrimu Vietos savivaldos įstatymą nuolat tobulinantys Kretingos savivaldybės vadovai dar kartą nustebins Seimą. O gal pagaliau ir prokuratūrą? Nes tai, ką daro Kretingos meras Antanas Kalnius, jau stiprokai trenkia Baudžiamajame kodekse apibrėžtu piktnaudžiavimu tarnyba.
Tokį įspūdį kelia savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikta rajono savivaldybės Kontrolierės ir audito tarnybos vertinimo vidaus audito ataskaita.
Pats administracijos skyrius čia gal ir niekuo dėtas – gavo mero parėdymą ir jį uoliai vykdo, nes skyriaus vedėja saugo gerai apmokėtą savo darbo vietą. Nuostaba dėl A.Kalniaus – kiek reikia turėti pykčio ir keršto jo „čekiukus“ stropiai pakedenusiai buvusiai kontrolierei Sandrai Gedvilienei, jei mero išsigalvotas neteisėtas kontrolieriaus tarnybos auditas buvo tęsiamas net ir po praėjusių metų vidurio, kai jis aiškiai prieštaravo specialiai dėl Kretingos pakeistam Vietos savivaldos įstatymui?
Istorija prasidėjo po to, kai pernai kovo 20 dieną meras savo potvarkiu jam pavaldžiam savivaldybės administracijos Centralizuotam vidaus audito skyriui pavedė atlikti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditą. Tarnybos, kuri nuo mero yra visiškai nepriklausoma, savarankiška ir rajono tarybos įsteigta biudžetinė įstaiga. Čia dar reiktų priminti, kad, pasikeitus įstatymui, meras nebėra tarybos narys ir su taryba susijęs tik tuo, kad teisės aktai jam suteikia galimybę vesti tarybos posėdžius.
Jau tada teisės specialistai ir savo galva mąstantys rajono politikai skėsčiojo rankomis, suprasdami, kad kontrolierės tarnybos audituojamo subjekto – savivaldybės administracijos padalinys negali tikrinti merui visiškai nepavaldžios pačios tarnybos.
Kad būtų galima aiškiau suvokti mero užgaidos absurdą, tai prilygtų, jei A.Kalnius savivaldybės vidaus audito skyriui pavestų patikrinti, kad ir Klaipėdos apylinkės prokuratūrą. Ar į jos duris pabeldę savivaldybės auditoriai gautų prokuratūros finansinius dokumentus? Greičiau sulauktų spyrio į užpakalį, o juos pasiuntęs meras – dar ir kokio ikiteisminio tyrimo pavymui.
A.Kalniaus akibrokšto sulaukusi tarybai, o ne merui atskaitingos įstaigos vadovė nesispardė, tačiau tarnybos dokumentus pateikti atsisakė. Norėdama įsitikinti, kad elgiasi teisėtai S.Gedvilienė buvo sulaukusi ir Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijos savivaldybės administracijos vidaus auditoriams dokumentų neteikti.
Mero siųstiems tikrintojams vis braižantis į kontrolierės duris, buvo sulaukta ir VRM išaiškinimo, kad Kontrolės ir audito tarnyba, kaip savivaldybės tarybai atskaitinga biudžetinė įstaiga, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, piniginiai ištekliai, neturėtų būti savivaldybės administracijos direktoriui pavaldaus padalinio atliekamų auditų subjektas.
Negana to, įvertinęs Kretingos savivaldybėje susidariusią padėtį, Seimas pernai birželio 6 dieną priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis buvo padidintas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų funkcinis ir organizacinis nepriklausomumas.
Įstatymu buvo nustatyta, kad savivaldybės administracijos įsteigtas struktūrinis padalinys – centralizuoto vidaus audito tarnyba atlieka savivaldybės administravimo subjektų ar kitų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditą, išskyrus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą.
Įstatymas buvo netgi papildytas nauja dalimi, nustatant, kad savivaldybės taryba gali ne rečiau kaip kartą per 5 metus inicijuoti kontrolieriaus tarnybos vidaus auditą tačiau toks auditas gali būti atliekamas tik viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyjant nepriklausomo vidaus audito paslaugas.
Kitaip tariant, jei taryba, o ne meras, nori patikrinti kontrolieriaus tarnybą, iš jam skiriamų lėšų turi samdyti nepriklausomą auditorių.
Šitaip pakitus įstatymui, Kretingos mero inicijuotas kontrolieriaus tarnybos tikrinimas birželį tapo neteisėtu ir privalėjo būti nedelsiant nutrauktas.
Bet asmeninėms ambicijoms prieštaraujantys įstatymai A.Kalniui negalioja. Iš tarnybos vis negaudami pageidaujamų dokumentų, kontrolierės tarnybos tikrinimas buvo bandomas tęsti visą vasarą, jau pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui. Mero taip trokštamas patikrinimas realiai prasidėjo lapkričio viduryje, kai tarybos daugumos priimta naujoji savivaldybės kontrolierė Indrė Treigienė vidaus audito skyriui pateikė visus dokumentus, kokie tik buvo pageidaujami.
Tai kontrolierė padarė jau žinodama, kad įstatymas tarnybą leidžia tikrinti tik tarybos iniciatyva viešojo konkurso tvarka pasirinktam nepriklausomam auditoriui. Taigi, savarankiškai veikiančios tarnybos dokumentai kontroliuojamo subjekto padaliniui buvo perduoti pažeidžiant įstatymą.
Ar bereikia pasakoti, kad tarnybos vidaus ataskaitos išvados teisininkams labiau primena kliedesius, užtat, matyt, visiškai atitinka mero lūkesčius. Pasirodo, kontrolieriaus tarnyba negalėjo būti savivaldybių kontrolierių asociacijos nare ir asociacijai nario mokestis iš rajono biudžeto buvo mokamas neteisėtai. Dėl, esą, savavališko nario mokesčio mokėjimo merui net rekomenduojama kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Nors vidaus audito ataskaitoje nurodoma Vietos savivaldos įstatymo nuostata, kad kontrolės ir audito tarnyba yra pilnai iš savivaldybės biudžeto išlaikoma įstaiga, vėliau ataskaitoje jai priekaištaujama, kad kontrolierė tarnybos poreikiams naudojusi savivaldybės tarnybinį automobilį su vairuotoju.
Administracijos direktorei rekomenduojama nutraukti su kontrolierės tarnyba sudarytą finansinio, ūkinio ir materialinio aptarnavimo sutartį, nes administracija negalinti jai teikti paslaugų, kaip kitai biudžetinei įstaigai.
Tokios išvados gerokai apkarpo tarnybos veikimo galimybes ir siaurina jos savarankiškumą. Atrodytų, I.Treigienė savivaldybių kontrolierių asociacijoje turėjo skalambinti pavojaus varpais. Tačiau sausio viduryje asociacijos prezidentui Gintarui Radavičiui paprašius šios ataskaitos įvertinimui, Kretingos kontrolierė atsisakė tai padaryti, nes tai esąs vidinis dokumentas.
Čia apie naujosios kontrolierės savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo savivaldybės administracijos ir I. Treigienės vadovaujamos tarnybos tikrinamo mero, jeigu ką.
1,260 peržiūrų (-a)
Kasčiūnas pasirašė kontraktą pirkti 27 vnt. “Boxer” už 370 mln. Eurų. Vieno kaina – 14 mln. Eur . – Krašto apsaugos ministerijos tinklapis. 2016 m. už 390 mln. nupirko 88 vnt. 1 Vnt- 4 mln. Dabar pirks Trigubai brangiau!!! AR TOS 30 TANKEČIŲ APGINS LIETUVĄ? Palyginimui- nauja 700 vietų mokykla Klaipėdoje kainavo – 20 milijonų. Ar 2 tanketės vertos Mokyklos? Ar taip leidžiami Lietuvos Biudžeto pinigai?
Į kurį automobilį už mokesčių mokėtojų pinigus degalai buvo pilami iš tiesų, gali slypėti mero verslo reikaluose – iki 2019 metų A.Kalnius vadovavo savo privačiai kepyklai „Kalniaus duona“. Prieš ketverius metus išrinkus meru jis įmonės direktoriaus pareigas perdavė tuomet vos 22 metus turėjusiam savo sūnui, bet rajono vadovas A.Kalnius liko vieninteliu bendrovės akcininku. Bendrovė „Kalniaus duona“ viešai deklaruoja turinti du dyzelinu varomus mikroautobus „Opel Vivaro“ ir „Citroën Jumper“. Ir koks sutapimas – abiejų transporto priemonių degalų bakų talpa – 90 litrų. Įtarimą kelia ir tai, kad degalai dideliais kiekiais buvo pilami savaitgaliais, kai veikia turgūs, į kuriuos „Kalniaus duona“ vežioja pardavinėti savo produkciją. Antai praėjusių metų vasario 26 d., šeštadienį, buvo įsipilta 52 litrai, o kitą dieną, sekmadienį, – 84,4 litro. 2021 metų gegužės 15 dieną, šeštadienį, 14 val. 11 min. buvo įsipilta 77 litrai degalų, o tą pačią dieną 20 val. 6 min. – dar 47 litrai. Vos po savaitės, gegužės 23 d., sekmadienį, 10 val. 43 min. įsipilta 59 litrai, o vos po 40 minučių – dar 74 litrai. Tų pačių metų gruodžio 29 dieną, trečiadienį, A.Kalnius į savo automobilį įsipylė 60 litrų degalų, nors tądien mero darbotvarkėje buvo nuotoliniai darbo susitikimai. Tačiau kitą dieną jis vėl pylėsi 60 litrų dyzelino. Kaip galima susitarti su teismu ir nutraukti baudžiamąją bylą. Kitų savivaldybių merai yra teisiami. Kodėl taikomi dvigubi standartai???? Jaučia kad tai gali būti paskutinė kadencija, reikia susikrauti solydų kapitalą