„Juokas per ašaras“: Kretingos gyventojai socialiniame tinkle piktinasi dėl stringančio kelio remonto

Kretingoje vykstantis valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo remontas kelia vis didesnį gyventojų nepasitenkinimą. Socialiniuose tinkluose, ypač vienoje iš  grupių vietiniai gyventojai dalijasi savo nusivylimu dėl užsitęsusių darbų, ypač ties geležinkelio tiltu. Remontas, finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, turėtų pagerinti infrastruktūrą ir užtikrinti saugesnį judumą dviratininkams bei pėstiesiems, tačiau vietoj to jis tapo galvos skausmu Kretingos bendruomenei.

Remonto apimtis ir tikslai

Projektas, pavadintas „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“, yra dalis platesnės iniciatyvos, apimančios ir kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ruožą. Darbus vykdo akcinė bendrovė „Via Lietuva“, o šio kelio rangovas yra UAB „YIT Lietuva“, projektą finansuoja ES per Europos regioninės plėtros fondą. Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 5 016 950,05 eurus, iš kurių 4 264 407,50 eurų sudaro ES fondų lėšos, o likusią dalį – 752 542,55 eurus – dengia nacionalinės viešosios lėšos.

Pagal oficialiaus dokumento, projekto tikslas – „prisidėti prie darnaus, švaraus ir saugaus judumo Lietuvos Respublikoje užtikrinimo“. Darbai apima ne tik kelio dangos remontą, bet ir naujų pėsčiųjų bei dviračių takų įrengimą, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei pagerinti eismo saugumą. Kaip nurodyta projekto aprašyme, „prieš įgyvendinant projektą dviračių eismas vyko kelio kelkraščiais, kas blogino eismo saugumo situaciją nagrinėjamuose keliuose, o taip pat kliudė keliais važiuojantiems automobiliams laikytis didesnio leistino greičio“. Be to, projekto metu siekiama sukurti geresnes sąlygas žmonėms su negalia, užtikrinant lygiavertes galimybes visoms visuomenės grupėms.

Diskusijos socialiniame tinkle: „Juokas per ašaras“

Nepaisant kilnių projekto tikslų, Kretingos gyventojai jaučiasi ignoruojami. „Facebook“ grupėje vartotojas rašo: „Įdomu, kiek šis remontas ar projektas per geležinkelio tiltą dar truks? Užlygina ir vėl išpjauna, na juokas per ašaras.“ Jo įrašas sulaukė didelio atgarsio – 82 patiktukų ir 382 bendrinimų, o komentarų gausa atspindi bendrą gyventojų frustraciją.

Komentaruose vietiniai dalijasi savo patirtimi. Viena vartotoja teigia: „Tą patį galvoju kasdien važiuodama,“ o kitas vartotojas priduria: „Stebuklas, mėnesio laiko 4 lopus lipdo, niekaip nesulipdo!“ Kiti gyventojai, išreiškia susirūpinimą dėl saugumo: „Bet kaip su dviračiu baisu perlipti per paletę. Per įpjovimus šaligatvyje matosi žemė po tiltu.“ Tuo tarpu kiti vartotojai atkreipia dėmesį į darbų tempą: „Nu juokas pro ašaras tikrai, du lopus dvi savaites jau lipdo ir neaišku, kiek dar lipdys.“

Kai kurie gyventojai ironizuoja situaciją. Kitas vartotojas juokauja: „Įtariu, darys pakeliamą tiltą, nes traukiniai matyt nebepralenda. O darbai užsitęsė dėl Gabrieliaus kaltės – nespėjo iš Kinijos tiltui elektrinių varikliukų pristatyti.“ Kiti mano, kad darbai užsitęsė dėl finansinių motyvų: „Čia jau renovacija skaitosi, o ten geri pinigėliai sukasi, tai niekas ir neleidžia greičiau viską sutvarkyti, kol neišsiurbė visų duotų pinigų.“

Kiek kainuoja ir kas už tai atsakingas?

Nors bendra projekto suma siekia daugiau nei 5 milijonus eurų, svarbu paminėti, kad ji apima ne tik A11 kelio ruožą Kretingos rajone, bet ir kitus Lietuvos kelius. Todėl tik dalis šių lėšų skirta konkrečiai darbams ties geležinkelio tiltu, kuris šiuo metu erzina Kretingos gyventojus. Vis dėlto tikslios sumos, skirtos šiam ruožui, viešai neatskleidžiamos.

Projektą administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra, o jo vykdytojas – AB „Via Lietuva“, o rangovas – UAB „YIT Lietuva“. Pagal sutartį, kelio darbai prasidėjo 2023 m. rugsėjo 15 d., o jų pabaiga numatyta 2025 m. gegužės 15 d. Vis dėlto, remiantis gyventojų komentarais, akivaizdu, kad bent jau geležinkelio tilto remonto darbai gerokai atsilieka nuo grafiko. „Kretinga, čia viskas vyksta kaip viduramžiais,“ – rašo vienas iš gyventojų, o kitas gyventojas priduria: „Tarybinis šou, ne kitaip!“

Kodėl tai svarbu Kretingai ir Palangai?

Kretingos rajonas ir Palanga yra svarbūs turizmo centrai Lietuvoje. Remiantis projekto dokumentais, 2023 m. Palangoje apgyvendinta 513 131 turistas, iš jų 474 136 Lietuvos gyventojai ir 38 995 užsieniečiai. Tuo tarpu Birštonas, kuris taip pat įtrauktas į projektą, apgyvendinta 189 326 asmenys. Abiejuose regionuose yra daug reabilitacijos klinikų ir SPA centrų, todėl juose dažnai lankosi žmonės su negalia, kuriems saugūs pėsčiųjų ir dviračių takai yra ypač svarbūs.

Projekto dokumentuose taip pat pateikiamos ilgalaikės prognozės: „Po 25 metų, t. y. 2048 metais, labiausiai tikėtino scenarijaus atveju Palangos m. sav. bus apgyvendinta 1 805 138 turistai iš Lietuvos ir užsienio.“ Tai rodo, kad infrastruktūros gerinimas yra būtinas norint užtikrinti regiono patrauklumą ateityje. Tačiau kol kas vietiniai gyventojai jaučiasi palikti nuošalyje, o užsitęsę darbai tik dar labiau komplikuoja jų kasdienybę.

Projekto stebėsenos rodikliai numato, kad po darbų pabaigos dviračiams skirtos infrastruktūros metinis naudotojų skaičius sieks 94 900.

„Sutvarkys kartu su burgerinės atidarymu,“ – sarkastiškai komentuoja vartotojas, tačiau kitas vartotojas atsako: „Abejoju.“ Kol kas belieka tikėtis, kad AB „Via Lietuva“ pagreitins darbus ir iki 2025 m. pabaigos Kretingos gyventojai galės džiaugtis saugesniu ir patogesniu keliu.

 1,595 peržiūrų (-a)