Sodininkų bendrijos pateko į „Nemuno aušros“ buldozerį

Praėjusią savaitę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga išreiškė gilų susirūpinimą dėl Seime svarstomų iniciatyvų panaikinti Sodininkų bendrijų įstatymą, kuris paveiktų šimtus tūkstančių sklypų savininkų visoje Lietuvoje, įskaitant Kretingos rajoną.
Kretingos rajone sodininkų bendrijos yra ne tik vieta, kur gyventojai augina daržoves ar ilsisi, bet ir nuolatinė gyvenamoji vieta daugeliui šeimų, ypač jaunų, kurioms sodo sklypas dažnai yra vienintelis įperkamas būstas. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Kretingos rajone yra apie 10 sodininkų bendrijų. Dėl valdančiųjų užmojų visoms joms gręsia didelis pavojus.
Nors tikslaus gyventojų skaičiaus sodininkų bendrijose nustatyti sudėtinga dėl ribotų oficialių duomenų, remiantis Kretingos rajono savivaldybės statistika, 2025 m. sausio 1 d. rajone gyveno 45 835 gyventojai, iš kurių 16 952 buvo Kretingos mieste. Atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrijos dažnai yra tankiai apgyvendintos, ypač miesto apylinkėse, preliminarus vertinimas rodo, kad jose gali gyventi apie 2 000–3 000 gyventojų, įskaitant nuolatinius gyventojus ir sezoninius naudotojus. Šis skaičius gali būti didesnis, jei įtraukiami neregistruoti gyventojai, gyvenantys soduose kaip pagrindinėje gyvenamojoje vietoje.

Sodininkų bendrijų naikinimo grėsmė
Seime svarstomas siūlymas, susijęs su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu, panaikinti Sodininkų bendrijų įstatymą kelia grėsmę šių bendruomenių teisiniam statusui. Šis įstatymas reglamentuoja svarbius aspektus, tokius kaip kelių priežiūra, vandens tiekimas, žemės naudojimas ir atliekų tvarkymas. Jo panaikinimas paliktų Kretingos rajono sodininkų bendrijas be aiškios teisinės apsaugos, o tai ypač paveiktų jaunas šeimas ir smulkiuosius ūkininkus, kuriems sodo sklypai yra pagrindinė gyvenamoji ar ūkinė erdvė.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad vietoj įstatymo naikinimo būtina jį modernizuoti, stiprinant bendruomenių atsakomybes ir savivaldybių įsipareigojimus. Kretingos rajone tai galėtų reikšti didesnį dėmesį kelių asfaltavimui, apšvietimo įrengimui ir vandentiekio plėtrai, kas pagerintų gyvenimo kokybę tūkstančiams gyventojų.

Žemės ūkio rūmų ir NT mokesčio klausimai
Be sodininkų bendrijų įstatymo, R. Žemaitaičio iniciatyvos apima siūlymą naikinti Lietuvos žemės ūkio rūmų įstatymą, kuris vienija smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus, įskaitant tuos, kurie veikia Kretingos rajone. Ši organizacija yra svarbi ginant smulkiųjų ūkininkų interesus prieš stambiųjų žemvaldžių dominavimą. Jos panaikinimas galėtų sumažinti smulkiųjų ūkininkų, auginančių daržoves ar vaisius sodų bendrijose, galimybes gauti paramą ir atstovavimą.
Taip pat kelia nerimą siūlymas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris, priešingai nei žadėta, apimtų ir pirmąjį būstą. Kretingos rajone, kur daugeliui gyventojų sodo sklypas yra vienintelis būstas, tai reikštų papildomą finansinę naštą. Tuo tarpu stambieji žemvaldžiai, valdantys dideles teritorijas, gali išvengti mokesčių, pasinaudodami ūkininko statusu.

Jaunųjų ūkininkų reikalavimai ir protestas
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina stabdyti šias iniciatyvas ir siūlo išsaugoti ir modernizuoti Sodininkų bendrijų įstatymą, sprendžiant infrastruktūros problemas; išlaikyti Žemės ūkio rūmus kaip smulkiųjų ūkininkų balsą, apsaugoti pirmąjį būstą nuo NT mokesčio, užtikrinant socialinį teisingumą.
Reaguodama į ignoruojamus siūlymus, sąjunga svarsto prisijungti prie protesto prie Seimo 2025 m. birželio 10 d., kviesdama Kretingos rajono gyventojus, įskaitant sodininkų bendrijų narius, pareikšti savo poziciją. Šis protestas – galimybė Kretingos rajono bendruomenėms parodyti, kad jų balsas yra svarbus.

Kretingos rajono sodininkų bendrijų ateitis
Sodininkų bendrijų įstatymo išsaugojimas ir modernizavimas yra būtinas, kad Kretingos rajono gyventojai galėtų toliau kurti savo bendruomenes, auginti vaikus ir vystyti smulkiuosius ūkius. Vietoj to, kad būtų laikomi „apendiksu“, kaip kartą apibūdino vienas bendrijos pirmininkas, sodininkai turėtų būti pripažinti kaip neatsiejama rajono dalis.
Socialiniuose tinkluose žmonės kviečiami aktyviai dalyvauti diskusijose ir, jei reikia, prisijungti prie protesto, kad jų teisės būtų apgintos. Demokratija kuriama veiksmais – tylėdami prarandame balsą, o kalbėdami kuriame pokytį.
Parengė Arminas Norkus