Visi greičiausiai jau užmiršo beveik prieš pustrečių metų rajono mero pradėtą išpuolį prieš tuometę Savivaldybės kontrolierę Sandrą Gedvilienę, kuri, audituodama, kaip Tarybos nariai leido jų veiklai skirtas lėšas, išdrįso pakedenti ir mero Antano Kalniaus Savivaldybės buhalterijai pateiktus išlaidų čekius.
Negana to, dar ir aptikti įtartinus mokėjimus už degalus, kai iš karto buvo užsipilama tiek, kiek netelpa į lengvojo automobilio baką, o tokie degalų užsipylimai kartodavosi kas antrą dieną. Prokuratūros užsakytos ir jai pateiktos tokios kontrolierės audito išvados merui kainavo pusaštunto tūkstančio eurų, kuriuos jis, kaip neteisėtai pasisavintus, privalo grąžinti rajono biudžetui.
Užsirūstino tuomet meras labai ir, nusprendęs pamokyti įžūliąją kontrolierę, ant jos vadovaujamos tarnybos užsiundė Savivaldybės administracijos Vidaus audito skyrių. Po beveik metus trukusių vargų, merui tiesiogiai pavaldi Vidaus audito skyriaus vedėja Dalia Katauskienė išspaudė tokią audito ataskaitą, kad, pasirodo, Savivaldybės kontrolieriaus ir audito tarnyba esanti tikra pinigų siurbėlė, prisisegusi prie Savivaldybės biudžeto.
Kad Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba neteisėtai priklausanti Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijai, iš rajono pinigų kasmet jai mokanti nario mokestį ir už organizuojamus mokymus, į komandiruotes važinėjanti Savivaldybės transportu ir, gėda sakyti, išnaudojanti Savivaldybės administracijos buhalteriją, kuri veda šios tarnybos finansinę apskaitą.
Kad išsiskleidė mero sparnai sulaukus tokios jam pavaldaus administracijos skyriaus ataskaitos. „Atliktas Kontrolės ir audito tarnybos veiklos auditas yra beprecedentis ne tik Kretingos rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Mat iki šiol dar niekas nesiryžo tikrinti, kaip su biudžeto pinigais elgiasi tie, kurie kontroliuoja pačias savivaldybes ir savivaldybės įstaigas“, – socialiniuose tinkluose trimitavo Savivaldybės meras.
Per tą laikotarpį, kol gimė šios genialios D.Katauskienės išvados, Savivaldybėje daug kas pasikeitė – iš darbo pasitraukė buvusioji nepaklusnioji kontrolierė, jos vieton atėjo nauja, matyt, paklusnesnė. Visos aistros kaip ir jau turėjo nurimti.
Tačiau merui ramybės nedavė tai, kad šioms Vidaus audito skyriaus išvadoms nepritarė rajono tarybos Kontrolės komitetas. Ne tik kad nepritarė, bet ir šiek tiek jas išjuokė.
Ir turėjo tam pagrindo. Detaliai išnagrinėjusi Vidaus audito skyriaus ataskaitą, Savivaldybių kontrolierių asociacija suabejojo Kretingos rajono savivaldybės vidaus auditorių profesionalumu. Asociacija priėjo išvados, kad ataskaitoje nurodyti Centralizuoto vidaus audito skyriaus teiginiai ir išvados apie rajono Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos neteisėtumą ir padarytus apskaitos tvarkymo ar transporto naudojimo pažeidimus yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neteisingi.
O pati ataskaita negalėtų būti laikoma tinkamu ir patikimu dokumentu, kuris turėtų būti iš viso svarstomas esant vienokių ar kitokių neaiškumų dėl savivaldybių kontrolierių tarnybų veiklos.
Deja, tai buvo vienintelis mero inicijuoto audito ataskaitos teisinis įvertinimas. Ginče dėl šio audito teisėtumo tašką galėjo padėti teismas. Apskųsti teismui Vidaus audito ataskaitą turėjo pati Savivaldybės kontrolierė, kurios vadovaujamos tarnybos veiklą šios išvados gerokai apvaržė. Tačiau tokiam skundui kontrolierė nesiryžo.
Tiesa, savotišką teisinį įvertinimą davė Seimas, kuris netrukus po įvykių Kretingos savivaldybėje pataisė Vietos savivaldos įstatymą, kuriame jau aiškiai buvo įkirsta, kad Savivaldybės administracijos padalinys – Vidaus audito skyrius – negali audituoti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, kuri kontroliuoja visą administraciją. Tai yra, kontroliuojamasis negali audituoti paties kontrolieriaus. Kas protaujantiems jau buvo aišku dar prieš pradedant visą šią istoriją.
Štai tokia šlapia mazgote per veidą gavęs Savivaldybės vidaus audito skyrius ir jo rankomis žarijas žarstęs rajono meras nusprendė pamokyti apie audito ataskaitą nepagarbiai kalbėjusį ir šio skyriaus vedėjos kompetencija viešai suabejojusį Kontrolės komiteto pirmininką Giedrių Petreikį.
Taip birželio mėnesį gimė net 8 puslapiuose išguldytas Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos skundas Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, kurios prašoma ištirti, ar Kontrolės komitete vidaus audito ataskaitos vertinimą inicijavęs G.Petreikis nepažeidė valstybės politiko principų: pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nešališkumo, atsakomybės.
Birželio pabaigoje susirinkusi Etikos komisija vienbalsiai nusprendė, kad jos prašoma teisinio įvertinimo, o tam rajono Tarybos komisija neturinti reikiamos kompetencijos. Atrodytų, kad šiame Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos tarpusavio ginče su rajono tarybos Kontrolės komiteto pirmininku G. Petreikiu Kretingos rajono savivaldybės administracija turėtų likti nuošalyje.
Bet ilgos ausys ėmė ir išlindo – po to, kai Etikos komisija vaizdžiai tariant „nusiplovė rankas“, meras A.Kalnius pasigavo į Savivaldybę užsukusį šios komisijos pirmininką Vaidą Kuprelį ir jį iškoneveikė įvairiausiais žodžiais. Savivaldybės antrojo aukšto vestibiulio sienose esančios ausys girdėjusios net tokį beveik 30 metų pedagogu dirbančiam ir aukšta vidine kultūra pasižyminčiam V.Kupreliui mero taikytą epitetą – „bekiaušis“.
Suprask, jo vadovaujama Etikos komisija privalėjo sudoroti G.Petreikį. Nors kiek, pataikaudama merui, ši komisija aikštingąjį Tarybos narį jau bandė doroti, tiek jos sprendimai dėl G.Petreikio, kaip neteisėti buvo naikinami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK).
Ar po tokio mero pademonstruoto suinteresuotumo šio ginčo baigtimi bereikia sakyti, kad, matyt, už virvutės timptelėta Vidaus auditorių asociacija apskundė tyrimo nepradėti nutarusios Etikos komisijos sprendimą ir ji verčiama vėl grįžti prie G.Petreikio.


Metai prasideda ir baigiasi, keičiasi valdžios, bet Kretingos savivaldybėje įsigalėjusi politinė santykių ,,kultūra” nesikeičia- valdžia bekiaušių rankomis vis bando susidoroti su opozicija…