Šalia Darbėnų norimos statyti metanolio gamyklos istorijoje įsivyravo vietos gyventojams nerimą kelianti pauzė – meras žmonėms pažadėjo nežinia ką ir visi išsiskirstė nesuprasdami, ko dabar laukti.
Greta miestelio pageidaujančio atsirasti chemijos pramonės giganto atžvilgiu žmonės pasakė kategoriškai – ne, neįsileisime. Tiesą pasakius, taip investuotojams buvo pareikšta dar nieko dorai nesužinojus nei kas tas metanolis, nei kaip jis gaminamas. Panašu, kad visus pribloškė iš interneto ištraukti duomenys, kad nuo kelių gramų žmogus apanka, nuo kelių – numiršta. Betgi, metanolį ne gerti, o į laivų kuro talpas pilti reikia.
Tų žinių nepadaugėjo ir po susitikimo su „European Energy Lietuva“ atstovais. Jų argumentai skendo minios ūžesy, o ir patys atstovai tebuvo įmonės vadybininkai, bet ne metanolio gamybos specialistai. Kai kurie jų atsakymai, kad to, ar ano nežinantys, arba, kad į tai atsakys poveikio aplinkai vertinimas, salėje aidėjo kaip vinys, kalamos į jų vizito tikslo karstą.
Juolab, kad susitikime dalyvavęs Seimo narys Mindaugas Skritulskas leido suprasti, kad iš užsakovų pinigų poveikio aplinkai vertinimą atliksiančios įmonės išvados jau iš anksto gali būti palankios statytojams ir PAV nevertins grėsmių aplinkai galimų avarijų atvejais.
Miglų neprasklaidė ir į susitikimą Darbėnuose atvykęs rajono meras Antanas Kalnius. Iš pradžių dėjęsis nepriklausomu gyventojų susitikimo su investuotojais moderatoriumi, neilgai trukus jis jau nebesislapstė tiesiog advokataujantis „European Energy Lietuvos“ interesams.
Tik po kurio laiko jis atsitokėjo, kad į mero pareigas yra rinktas ne užsienio bendrovės savininkų, bet kretingiškių. Būdamas politiku ir, matyt, dar tikėdamasis pamerauti likusią paskutiniąją kadenciją iki 2031 metų, A.Kalnius pamėgino vienu metu užsėsti ir ant antrojo arklio – pabūti geru ne tik turtingiems investuotojams ir juos į Lietuvos pajūrį stumiančiam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, bet ir Kretingos rajono gyventojams.
Praėjusį ketvirtadienį, prieš tarybos posėdį, šalia nesant investuotojų atstovų, išdrąsėjęs rajono meras darbėniškiams rėžė, kad, esą, reikia stabdyti poveikio aplinkai vertinimą, kol valstybinės institucijos, Seimas, Vyriausybė, premjerė ir net Prezidentas pasakys, kad tos poveikio aplinkai vertinimo pažymos yra atitinkančios reikalavimus. Susirinkusieji jauką prarijo – meras stabdys PAV procedūrą, vadinasi ir gamyklos prie Darbėnų nebusią.
Tik mažai kas atkreipė dėmesį, kad A.Kalnius žmonėms nepasakė, jog poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti stabdomas, nes tokia gamykla prie Darbėnų iš viso negali atsirasti. Kad planuojamas chemijos pramonės atsiradimas kertasi su rajono strateginės plėtros tikslais.
Mero išsakyta sąlyga, lyg iš užsispyrusio aikštingo vaiko repertuaro – šalies Prezidentas, premjerė su vyriausybe ir visas Seimas Lietuvos provincijos rajono merui choru turėtų patvirtinti, kad poveikio aplinkai vertinimo derinimo pažymomis galima pasitikėti. Suprask, jei tai įvyks, PAV procedūrą bus galima tęsti.
Kretingos rajono gyventojams turėtų būti aišku, kad nei šalies valdžia rajono merui kažką puls aiškinti, nei pati savivaldybė pajėgi stabdyti ne jos iniciatyva pradėtą PAV procedūrą. Tai gali padaryti tik pats poveikio aplinkai vertinimo užsakovas – investuotojas, o tai reikštų, kad „European Energy Lietuva“ statyti gamyklą prie Darbėnų atsisako.
Ar kas tiki, kad taip atsitiks, kai investuotojas jau yra pasirašęs sutartį su poveikio aplinkai vertinimą atliksiančia įmone, o praėjusių metų gruodį iš žmonių penkiasdešimčiai metų jau yra išsinuomoti gamyklai numatyti žemės sklypai?
Gamyklos statybos buldozeris jau užvestas ir pajudėjęs tikslo link. Kaip susitikime su gyventojais išsireiškė investuotojų atstovai, „esame kelio pradžioje“. Ar visuomenė pajėgs tą buldozerį sustabdyti, kai rajono meras stovi ne jo kelyje, bet geriausiu atveju žingsniuoja šalia stebėdamas, kaip čia viskas toliau pakryps.
Ką Kretingos rajono gyventojų interesus ginti jų pasirinktas ir pasamdytas smulkusis verslininkas Antanas Kalnius privalėjo padaryti?
Dar prieš kelis mėnesius susitikęs su investuotojų atstovais ir išgirdęs apie jų planus, meras turėjo jiems pasiūlyti toliau nuo gyvenviečių esančią kitą vietą. Rajono vadovas privalėjo suvokti, kad vos už poros kilometrų nuo vaikų darželio ir mokyklos ketinama statyti didžiausia Baltijos šalyse ir Skandinavijoje metanolio gamykla sulauks vietos gyventojų pasipriešinimo. Greičiausiai ir suvokė. Bet, matyt, numojo ranka – ne bėda, palaušime tą pasipriešinimą.
Dabar, išvydęs per pusantro tūkstančio gyventojų parašų, meras šios bangos jau yra išsigandęs ir pradeda trauktis atatupstas. Tik ar nebus per vėlu – užvestas buldozeris, anot investuotojų, jau kelio pradžioje.
Kodėl A.Kalnių „ištirpdė“ investuotojų planai? Sąmonę aptemdė nesuvokiama 400 milijonų euru žadamų investicijų suma? O kokia šios investicijos nauda Darbėnams ir visam Kretingos rajonui?
Į šį klausimą aiškiai nebuvo atsakyta nei susitikimo su gyventojais metu, nei dabar. Meras aptakiai kalba apie šalia tokios gamyklos atsirasiančias aptarnaujančias mistines įmones, „užsikursiantį verslą“, apie atsirasiančias darbo vietas. Negi apie rajoną gelbėsiančias darbo vietas meras visuomenei kalbėjo jau žinodamas, kad šioje gamykloje dirbs vos 40 kvalifikuotų specialistų: chemikų, inžinierių. Kiek tokių, laukiančių darbo atsiras Darbėnuose ar visame rajone?
Žinant planuojamų investicijų dydį, gamyklai skiriamą žemės plotą, joje dirbsiantį personalą jau buvo galima apytiksliai pasakyti, kokia žemės, turto ir gyventojų pajamų mokesčio suma papildys rajono biudžetą? Gal tai – tokie pinigai, kad blizgės visi Darbėnai, o jo gyventojai nebežinos, kas yra žvyrkelis.
To Kretingos rajono meras dar nežino, dar nesidomėjo. Ar jau žino, bet kažkodėl slepia nuo kretingiškių?
Gyventojų rajono „gaspadoriumi“ paskirtas A.Kalnius dar prieš kelis mėnesius, susitikęs su investuotojais, turėjo ne linksėdamas galva pritarti jų planams, o, pasitelkęs savivaldybės specialistus, privalėjo išsiaiškinti visus žmones galinčius dominti metanolio gamybos niuansus: Iš kur bus imamas vanduo ir kur nuleidžiamos nuotekos, kokiais keliais ir kaip dažnai bus pristatomos žaliavos ir išvežama pagaminta produkcija.
Dar tuomet meras privalėjo konkrečiai žinoti visas iš šio projekto rajono gaunamas naudas ir spaudoje, savivaldybės internetinėje svetainėje išsamiai viską pristatyti visuomenei. Paaiškinti visus tokios gamyklos pliusus, galimas grėsmes ir viešai paklausti – žmonės, ką darome? Be jokio spaudimo ir minios ūžimo gyventojai būtų ramiai apsvarstę tokios gamyklos atsiradimo perspektyvas ir susitikimas su investuotojais būtų vykęs visai kitaip.
Juk savivaldybės meras nėra dvarininkas, o gyventojai nėra jo baudžiauninkai, kurie turi teisę tik sužinoti apie pono jau priimtą sprendimą? Demokratinėje šalyje gyventojai diktuoja savo sprendimus jų pasamdytai ir jiems tarnaujančiai valdžiai, kuri, tardamasis su gyventojais, tuos sprendimus įgyvendina.
Argi Kretingos rajone viskas vyksta ne taip?

 1,745 peržiūrų (-a)

95% LikesVS
5% Dislikes
4 thoughts on “Ką privalėjo ir ko nepadarė meras?”
  1. Na situacija parodo valdzios, kad ir vietines, lygi. Man visiskai nesuvokiama, kaip tokius sprendimus priimineja bendro issilavinimo neturintys zmones, nepasikonsultave su ganetai siauros specialistais bet strategais. Darbenu seniuno pozicija isvis apgailetina. Geda tikrai geda ziureti si spektakli ir apskirtai kas dedasi Lietuvoje bei pasaulyje.

  2. Meras turėtų susirinkti žaislus ir užleisti posta. Asmeniškai aš juo nebepasitikiu .DĖKUI UŽ DARBA

Comments are closed.

TAIP PAT SKAITYKITE