Kaip padvariškių šeima augina talentingą vaiką?

Trylikametis Emilijus iš Padvarių kaimo– neeilinių gabumų vaikas, šiuo metu mokosi Kretingos Pranciškonų gimnazijos septintoje klasėje, bet žiniomis lenktyniauja net su gabiausiais šalies vienuoliktokais. O po pamokų dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto kartu su partneriais iš Izraelio inicijuotoje gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“. Emilijui labai patinka matematika, informatika ir fizika, tačiau dalyvauja ne tik tiksliųjų mokslų olimpiadose, bet ir meninio skaitymo konkursuose – talentingas visur. Tad kaip auginti talentingą vaiką ir kaip visur suspėti?

Griežtai planuoja dienotvarkę
Apie šį talentingą jaunuolį iš Padvarių kalbamės su jo mama Ieva Latakiene, Padvarių bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ pirmininke. Moteris į „Švyturio“ skambutį atsiliepė savo darbų sukūryje, bet laiko pokalbiui apie sūnų surado. Vieni pirmųjų Emilijaus mamos išsakytų žodžių: „Pabandykit paklausti, gal aš galėsiu atsakyti, mat su Emilijum turim labai gerą, artimą ryšį.“ Pokalbis ir sukasi apie tai, ką reiškia auginti talentingą vaiką ir kas svarbiausia šeimoje.
Kuo toliau klausantis Emilijaus mamos, norisi tiesiog šypsotis – visai nenuostabu, kad šioje šeimoje auga talentingas ir smalsus jaunuolis. Juk jo mama – išskirtinai veikli ir rūpestinga. Prasitaria, kad ir pati be savo dienotvarkės neišgyventų, tad ir savo vaikus – Emilijų ir šešiametę Esterą – įpratinusi planuotis savo laiką.
„Jeigu nori suspėti – ir suspėsi, tik reikia kruopščiai susiplanuoti. Mes abu rašomės savo darbotvarkes, planus, ką kada darysime. Emilijus pasidaro priminimus telefone. Ir nors kartais pavargsta, jis man sako: „Mama, gal aš jau atidėsiu vieną ar kitą dalyką rytojui“. Tuomet aš jam paaiškinu, kad tas darbas niekur nedings – priešingai, jie tik kaupsis ir paskui dar bus sunkiau viską suspėti. Taip mes sutariam, bandome šeimoje vieni kitus palaikyti. Tad tiek Emilijus, tiek mažoji Estera žino, kad yra ne vien pramogos, bet ir pareigos. Tiesa, kad būdami tėvais mes turime pabūti ir psichologais, ir lektoriais, o kartais ir gerais vadybininkais“, – pasakoja Ieva.

Emilijaus klausimai nesibaigdavo
Pasidomėjus, kuo gi dabar gyvena Emilijus, netrunka paaiškėti, kad olimpiadomis ir konkursais. Pasiekti aukšti rezultatai ir sėkmė, jaunuolį motyvuoja siekti dar aukštesnių tikslų. Emilijus olimpiadoms dažnai ruošiasi ir savarankiškai, skaito daug papildomos informacijos enciklopedijose, internete. Dabar jau ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis – visais įmanomais būdais.
„Vaikystėje Emilijų vadindavome „kodėlčiuku“, mat jo žingeidūs klausimai būdavo tiesiog nesibaigiantys, – juokiasi mama, – bet dabar kai kuriose srityse mes nebegalime jau patarti, mat jis žiniomis lenkia mus pačius… Aišku, pasitaiko, kai sūnus kažko nežino, tada aš jam sakau, kad pasidomėk ir sužinosi, nes žinios ir tobulėjimas yra beribis.“
Ar Emilijus nepavargsta tiek besimokydamas? „Žinoma, būna ir pavargsta, – sako Ieva. – Būna, kad pats man sako: „Mama, atrodo, aš jau tai skaičiau, bet skaitau dar kartą. Matau, kad neįsidėmėjau.“ Tuomet žinot, ką jis padarė? Ėmė ieškoti informacijos, kaip reikia skaityti, kad įsidėmėtum, kaip reikia mokytis. Jis toks, jis pamato dalykus įdomiu kampu, pamato spragas ir jas pildo ir pildo, ir pildo. O ir mes patys tikriausiai neleidom Emilijaus vaikystėje toms spragoms atsirasti, nes sūnų skatinome domėtis ir klausti, jei kas būdavo neaišku. Žinoma, svarbūs yra prigimtiniai dalykai, talentai. Jie nenuginčyjami ir svarbūs. Juk kiek jam tebuvo – ketveri metukai, kai išmoko skaityti, o penkerių atsitempė enciklopediją ir jos nebepaleido iš rankų, sakydamas: „Mama, noriu dar.“ Nuo to laiko ramiai praeiti pro knygyną nebūdavo įmanoma. Todėl galima daryti išvadą, kad dažnai už vaikų pasiekimų stovi tėvai – laiku įžvelgiantys gabumus ir sudarantys sąlygas jiems skleistis, motyvuojantys, ieškantys priemonių, mokytojų ir nepavargstantys būti savotiškais „vadybininkais“.

Svarbiausia – nuolatinis darbas
Bet visa kita, kaip pabrėžia padvariškė, iš tiesų yra nuolatinis, nepertraukiamas ir pastovus darbas, ieškojimas informacijos, analizavimas ir gilinimasis.
„Aš sakau, kad tai yra darbas, bet Emilijus to nelaiko darbu. Jis yra toks žingeidus, kad jo smalsumas pažinti jį veda į priekį. Ir kartais, ypač dabar, prisipažinsiu, kad išgyvenu, jog jis daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Juk kompiuteris – tai visa informacija! Tad šiomis dienomis, ypač trečiadieniais, kai nuo 8 iki 14 val. sūnus praleidžia prie kompiuterio mokykloje, o nuo 16 val. jau prasideda paskaitos universitete ir vyksta iki pat vakaro – taip pat viskas šiuo metu vyksta ekrane, tada jau einu pati prašau, kad nors ir vėlai vakare eitume į lauką. Matau, kad vaikas pavargęs, bet sakau: „Tau reikia pailsėti, grynu oru pakvėpuoti.“ Tuomet susirenkame daiktus ir visa šeima važiuojame su paspirtukais pasivažinėti ar pasivaikščioti, taip prasiblaškyti“, – dalijasi pašnekovė.
Emilijaus mama džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti santykį su sūnumi iki tokio amžiaus. Jos žodžiais tariant, sūnus nėra atitolęs, kaip pasitaiko paauglystės periodu. Tad natūraliai kyla klausimas, o kaip tai pavyko. Ieva paaiškina:
„Sakyčiau, tai bendravimas. Tėvai neturi būti kažkur nuošaly. Turi būti nuolatinis dėmesys vaikui, domėjimasis jo kasdienybe, problemomis, tėvai turi būti vaikui ir moralinė atrama, kuri supranta, užjaučia, pataria ir pagelbėja sunkią minutę. Šeimoje turi būti darna ir supratimas. Vaikai ir šeima, mano ir vyro prioritetų sąraše, eina pirmuoju numeriu, tam mes suteikiame daugiausia dėmesio. Tik po to seka darbai ar reikalai“.

Pergales skina ir sporte
Šiemet Emilijus – jau treti metai iš eilės – laimėjo 1-ąsias vietas Kretingos rajono matematikos olimpiadoje (jau treti ir lietuvių kalbos konkurse „Kings Lietuva“).
Respublikiniame viešojo kalbėjimo anglų kalba konkurse 7-8 klasių mokiniams tema „Working together for an effective and equitable response: quarantine life“ (Vieningas darbas, siekiant veiksmingo ir teisingo atsako: gyvenimas karantine) užėmė 3 vietą.
Emilijus – ne tik įnikęs į mokslus. Nuo šešerių lanko ir karatė kiokušin mokyklą „Shodan“. Šių metų sausio 30 d. vykusiose nuotolinėse Kata pirmenybės „Juodo diržo kelias 2021“ iškovojo aukso medalį.
Į sostinę išsiųstas ir Emilijaus epistolinis rašinys apie COVID-19 pandemiją. Rašinį galite perskaityti www.svyturiolaikrastis.lt – Švietimas.

 251,765 peržiūrų (-a)