Darbėniškiai nenori pro langus matyti chemijos pramonės bokštų

„Mes esame pačioje kelio pradžioje“ – tokiais žodžiai susitikimą su bendruomenių atstovais pradėjo „European Energy“ atstovas, prisistatęs Tadeušu. Anot jo, danų kompanija dar tik renkasi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti vandenilio ir metanolio gamyklą. O tos vietos kolkas yra tik dvi. Viena – šalia Darbėnų, o kita – Akmenės rajone. Tačiau jokie sprendimai, pasak rajono valdžios ir investuotojų, dar nėra priimti. Vyksta poveikio aplinkai vertinimo procesas. Tuo tarpu darbėniškiai įtaria, kad tikra tiesa jiems tiesiog nesakoma.
Sprendimai bus vėliau, kai bus įvykdytos visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Ir tik po visapusiškai atliktų tyrimų įmonė spręs, kuri vieta Lietuvoje labiausiai tinka žaliojo kuro gamyklai statyti, – susirinkusiems Darbėnų gimnazijos salėje kalbėjo Tadeušas Konkovskis, bendrovės European Energy Vilniaus biuro vadovas.

Žalioji energetika Darbėnuose
Pasak jo, Danijos kapitalo įmonė Lietuvoje veikia nuo 2018 metų, o pagrindinė veiklos sritis – atsinaujinanti energetika. Iki šiol danų kompanija vystė saulės ir vėjo jėgainių parkų projektus įvairiose šalies vietose. Esą jų pastatytos jėgainės Lietuvoje šiuo metu pagamina apie 17 proc. elektros energijos. Žaliojo kuro gamyba, svečio iš sostinės teigimu, kompanijai yra nauja, tačiau labai perspektyvi veiklos sritis. Lietuva šiuo metu – viena pagrindinių rinkų, todėl būtent čia norima statyti naujos kartos kuro gamyklą. Viena tokių potencialių vietų – šalia Darbėnų. Gal todėl Japonijos įmonė „Mitsubishi HC Capital“ visai nesenai įsigijo 20 proc. „European Energy“ akcijų.
Tačiau svečiui iš Vilniaus net nebaigus pristatymo kalbos, salėje pasigirdo replikos: „o kam mums reikalinga šita gamykla, kokia nauda Darbėnams“? Žmonėms kėlė įtarimų ir tai, jog kompanija, kuri ketina vystyti tokius projektus Lietuvoje veikia vos kelis metus, o įstatinis kapitalas – tik tūkstantis eurų. Tačiau svečiai patikino, jog už jų nugarų rimti žmonės – pasaulyje žinomos korporacijos garantijos.
Pagrindinės žaliavos, kurios būtų naudojamos žaliojo kuro gamyboje yra elektra ir vanduo. Elektros energija pagaminama iš vėjo ir saulės parkų, o vanduo iš gręžinių giliai žemėje. Svečias iš sostinės kalbėjo, kad žaliajam kurui – etilo spiritui gaminti bus naudojamas nuo vandens molekules atskirtas vandenilis. Jis išgaunamas naudojant sugeneruotą energiją iš vėjo ir saulės jėgainių. Uždarame gamybos procese elektrolizės būdu atskiriamas vandenilis, o deguonis lieka kaip šalutinis produktas. „Žaliasis“ vandenilis jau ir dabar yra plačiai naudojamas pramonėje. Jis taip pat naudojamas metanolio gamyboje.
„Metanolis yra spiritas, kurio negalima gerti“, – paaiškino susirinkusiems svečias iš „European Energy“ kompanijos, patikslindamas jog tai ateities kuras, jau dabar naudojamas laivuose. Gaminant metanolį – vienintelis šalutinis produktas yra vanduo, kuris vėliau vėl naudojamas išskiriant vandenilį. Visas šis procesas yra uždaras. „Pagamintas kuras nėra sandėliuojamas atvirose vietose, jis iš karto išvežamas“, – kalbėjo svečias iš Vilniaus.

Gamykla pastatyta ir Danijoje
Jam pasakojant apie naujų technologijų ypatumus, salėje vėl kilo nemažas šurmulys, girdėjosi replikos, esą kodėl danai tokių gamyklų pas save nestato?
Kylantį triukšmą mėgino nuraminti susitikimą moderavęs Kretingos r. savivaldybės meras Antanas Kalnius. „Man atrodo, kad mes čia susirinkome diskutuoti. Esame išsilavinę, civilizuoti žmonės. Todėl leiskime svečiams pristatyti idėją, o į klausimus bus atsakyta vėliau“, – tikino savivaldybės vadovas.
Svečias iš Vilniaus toliau tęsė darbą su žmonėmis, pasakodamas esą Danijoje tokios gamyklos tikrai statomos, o viena tokių duris atvėrė dar šiais metais. Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje ji pradėsianti veikti pilnu pajėgumu. „European Energy“ atstovai dar pridūrė, jog gamybos procese jokie degimo produktai, jokia smarvė neišsiskiria, nėra jokių kaminų. Tačiau elektrolizės metu išsiskiria šiluma. Pavyzdžiui, Danijoje šią šilumą planuojama naudoti centriniam šildymui.

Reikės daug vandens
Tačiau vandens prireiks tikrai nemažai, pasak svečio – iki 300 tūkst. kub. metrų per metus. Tas vanduo bus naudojamas iš giluminių gręžinių. Privatūs gręžiniai, kuriais naudojasi gyventojai yra daugiausiai 100 metrų gylio. Gamybai reikalingas vanduo bus imamas iš pramoninių gręžinių, kurie yra 200 ir daugiau metų gylyje. Todėl gyventojų naudojamo vandens kokybei tai esą visiškai neatsilieps. Kitas klausimas, kiek reikės tokių gręžinių, kurie patenkintų gamyklos poreikius, svečiai negalėjo atsakyti?
Pradėjus kalbą apie vandenį salėje vėl kilo triukšmas, nes geriamojo problema Darbėnuose įsisenėjusi. Vasaros metu per sausras gyvenvietėje šuliniai išdžiūsta, ar neatsitiks taip, kad miestelis liks visiškai be vandens, klausė žmonės.Tačiau svečiai pripažino, jog ne į visus klausimus šiandien pajėgūs atsakyti. Tai esą tik kelio pradžia, tik pirmas poveikio aplinkai vertinimo susitikimas. Tyrimai vyks toliau.
Kitas klausimas Darbėnų gyventojams kilo dėl nuotėkų. Kaip jos bus šalinamos? Kylant šaršalui, meras vėl liepė visiems patylėti ir lesti svečiams pabaigti dėstyti savo mintis. O jie pripažino, kad nuotėkų valymo įrenginiai Kretingos r. yra visu 100 proc. apkrauti. Dėl vandens tiekimo yra galimi du variantai. Pirmas: arba gręžinius tektų įsirengti pačiai gamyklai, arba vandenį pirkti iš „Kretingos vandenų“. Svečiai taip pat pripažino, jog norint sužinoti kokie yra vandens klodai giliuose sluoksniuose, reikalingi papildomi tyrimai. Tokių dabar nėra atlikta. Konkretus sprendimai esą bus priimti vėliau, kai bus atlikti šie ir kiti tyrimai. Dėl nuotėkų danų įmonės atstovas pabrėžė, jog uždarame gamybos procese užterštas vanduo nesusidaro, todėl esą ir problema nėturėtų būti aktuali.

Įžvelgė „melagingas antis“
Žmonės taip pat klausė, kokiais pinigais bus finansuojama gamyklos statyba? Buvo paaiškinta, jog tai tikrai ne lietuviški pinigai. Tai esą bus vykdoma privačių investicijų bei Europos Sąjungos pinigais. „Bet kokia įmonė turbūt negaus 400 milijonų eurų paskolos. Finansavimas ateis iš mūsų holdingo kompanijos. Tai ir garantuoja šio projekto sėkmę. Visos Europos šalys šiuo metu kovoja dėl to, kad gaminti ateities kurą“, – kalbėjo ponas Tadeušas. Tačiau eksperimentų su ateities kuru prie Darbėnų miestelio gyventojai ir bendruomenės, sprendžiant ir reakcijos salėje, nenorėtų. Žmonėms kilo abejonių, kodėl tik dabar prasidėjo diskusijos?
Tačiau abejojančių argumentus mėgino atremti meras, sakydamas, jog viešoje erdvėje buvo paleista „melaginga antis“. Bendrasis planas buvo patvirtintas 2021 metais gegužės mėnesį. Jame prie kiekvienos didesnės rajono gyvenvietės yra numatytos galimos pramonės zonos, kad atėjęs verslas galėtų „pradėti kažką daryti“. Tačiau teritorija, kurioje numatomas gamyklos projektas yra žemės ūkio paskirties. Ir paskirtis dar nėra pakeista.
Merui kalbant, salėje pasigirdo replika: „kiek jums, mere, į kišenę įkrito“? Pasigirdo plojimai ir šūkavimai. A.Kalnius į šią repliką atsakė klausimu vilniečiams: atsakykit, atstovai („European Energy“) , kiek man į kišenę nutrupės? Kompanijos atstovas pridūrė: „kai mes rudenį susitikome su meru, pristatėme projektą ir sutarėme, jog tai bus naujos darbo vietos, naujos investicijos į rajoną (ūūū … tuo metu salėje kilo šaršalas)… Tačiau tai įvyks su viena sąlyga. Tai turi būti atlikta skaidriai, kad visuomenė žinotų, kad aplinkosaugos požiūriu tai būtų tvarus projektas. Mūsų, kaip „European Energy“ politika yra tokia: „sugyventi su bendruomene“, „Į jūsų klausimą, kodėl tik dabar apie tai kalbama? Taip yra todėl, kad tik prieš kelis mėnesius buvo ši teritorija numatyta, kaip viena iš galimų. Pagal pirminę analizę ji mums pasirodė tinkama“, – kalbėjo investuotojų atstovas.
Meras jį papildė: „šiandien susirinkome į pirmąjį susitikimą diskutuoti, nėra priimtas joks sprendimas. Ši įmonė dar nėra pasakiusi, kad Kretingoje jie statys. Jie dabar daro poveikio aplinkai vertinimą. Tokį patį vertinimą įmonė daro ir Akmenėje“.

Nerimas dėl vandens
Jūratė Laučiūtė svečiams iš Vilniaus paaiškino, kodėl darbėniškiai sunerimę. Pirmiausia, Darbėnai turi problemų su vandeniu. Nei savivaldybė, nei „Kretingos vandenys“, nei aplinkosauga nieko nepadarė, kad padėtį ištaisytų. Žvyro karjeras buvo naudojamas neteisingai, o Darbėnai skundėsi, nes liko be jokios pagalbos. „Jie nepasitiki bet kuo, ką sako „Kretingos vandenys“ ar savivaldybė. Darbėnų miestelis nesenai renovuotas, yra giriama, kad labai gražus, tačiau bendruomenė daug metų prašo, kad būtų skiriamos lėšos aplinkkeliui nutiesti. O kas nutiks, kai autocisternos pradės važinėti per miestelio centrą? Nuo būsimos gamyklos iki artimiausių gyvenamųjų pastatų – tik 40 metrų, iki miestelio kryžiaus – 900 metrų. Prie pat įmonės atsidurs ir Darbėnų vandenvietė“, – kalbėjo visuomenininkė.
Meras patikino, jog jeigu gamykla atsiras, miestelio aplinkkelis tam atvejui yra suplanuotas. Investuotojų atstovas T. Konkovskis padėkojo už klausimus, kuriuos kelia darbėniškiai, esą į juos bus atsakyta per artimiausius metus.
Seimo narys Antanas Vinkus, padėkojęs darbėniškiams už tai, kad pastarieji taip gausiai susirinko, kalbėjo: „man, kaip gydytojui tai suprantama: nežinia, baimė nerimas dėl to ką gerbiami svečiai iš Vilniaus pasakys. Labai žmogiškai su meru kalbėjome, šiandien neskubėkime kaltinti, neskubėkime teisti. Investicijos yra gerai, o jas praleisti – nėra visai gerai, tačiau brangiausias turtas yra sveikata, reikia žinoti ir eliminuoti rizikos faktorius, kurie gali iškilti šioje gamykloje“. A.Vinkus prisipažino, jog buvo nuvažiavęs prie būsimos gamyklos vietos: „Jūs nusimatėte auksinę vietelę, gerąja prasme“. Edvardas Stelmokas sakė, kad jau yra surinkta per 1000 gyventojų parašų, kad gamyklos Darbėnuose nebūtų.
Seimo narys Mindaugas Skritulsas priekaištavo Kretingos r. savivaldybės merui, esą gamyklos statyba prieštarautų bendrajam planui, nes jeigu Kretingoje bus statomos chemijos pramonės įmonės, apie kurortinės vietovės statusą neverta net svajoti, nors deklaruojama, kad tai – pagrindinis tikslas.
Meras politikui atsakė: „na ką pasiklausėme gražių politiko dainelių … Nesigilinot į esmę, neanalizavot ir jūs kaip politikas nepasitikit valstybę, poveikio aplinkai vertinimu, kuris yra rimtas dokumentas. Tai ką jūs ten Seime darot?“, – klausė meras, pridurdamas, kad „šiandien susirinkome diskutuoti pirmą kartą, išgirsti ar ši gamyklą gali būti, ar negali.

Salė atsakė: „negali“!
Baigdamas susitikimą meras kalbėjo: jei poveikio aplinkai vertinimas įrodys, kad gamyklos negali būti, tai jos ir nebus. Gąsdinti žmonių esą tikrai nereikėtų. Tam, kad atsakyti į šį klausimą, būtina žinoti visas dedamąsias. Ar tai pavojinga aplinkai, turi atsakyti specialistai. „Jeigu matysiu, kad yra bent mažiausia rizika užteršti gruntą, padaryti žalą bendruomenei, parašo nepadėsiu.“, – sakė meras.
Tačiau salė nenustojo ūžusi. Panašu, kad Darbėnų kraštas investuotojams nebuvo svetingas. Jie išsivežė daug namų darbų, kad atsakytų į visus išgirstus klausimus, kurie greičiausiai iškils ir Akmenėje.
Gintaras Mikšiūnas